- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- 1A-382-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40902-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- L. U.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo L. U. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 5 mėnesių 5 dienų bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 1 metų 5 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 (šešis) mėnesius šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės, ir L. U. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių 5 dienoms ir 4 MGL (150,64 eurų) dydžio bauda.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo L. U. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
L. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinis ieškinys patenkintas ir iš L. U. civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 183,01 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt trys eurai 1 ct) turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. U. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas dėl to, kad jis 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 19.32 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro neužrakintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), tarnybinio įėjimo duris įsibrovė į tarnybines patalpas, kuriose išlaužė trisdešimties persirengimo spintelių durų užraktus ir slapta pagrobė svetimą turtą – spintelėse buvusius B. V. priklausančius 5 eurus, A. G. priklausančius 30 eurų bei I. K. priklausančius 60 euro centų.
2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad L. U. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl jis pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė.
3. Nuteistasis L. U. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę – 45 parų areštą. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą 30 parų arešto bausmę. Šią bausmę subendrinti su Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 5 mėnesių 5 dienų bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę 1 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti.
3.1. Skunde nurodoma, kad nuteistajam paskirta bausmė per griežta, jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, bylos tyrimo nevilkino, davė išsamius parodymus, įsipareigojo atlyginti turtinę žalą ir pripažino civilinius ieškinius. Dėl to, nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai parinko bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, išskirtinai akcentuodamas tik apelianto teistumus ir tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai netinkamai taikė BK 54 ir 41 straipsnių nuostatas.
3.2. Pasak nuteistojo, teismas, spręsdamas jam skirtinos bausmės klausimą, turėjo atkreipti dėmesį į tai, jog nusikaltimu padaryta žala yra itin nedidelė (35,60 Eur), po šio nusikaltimo kitų teisės pažeidimų L. U. nepadarė, artimiausiu metu žada įsidarbinti ir atlyginti žalą, susirado draugę, su kuria žada kurti šeimą.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl galimybės taikyti L. U. BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Neatidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo, teismas priėmė ydingą sprendimą, neįvertinęs duomenų visumos. Nusikalstamas veikas apeliantas padarė būdamas jauno amžiaus, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, yra pasiryžęs atlyginti žalą, nėra duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus. Apylinkės teismas, akcentuodamas aplinkybes, jog L. U. teisiamas ne pirmą kartą, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, jo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl bausmės tikslai atidėjus jos vykdymą negali būti pasiekti. Baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis ir anksčiau buvo padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių teistumas neišnykęs. Šiuos savo argumentus nuteistasis grindžia cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-942/2017, kurioje nurodyta, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę. Nagrinėjamu atveju, apelianto manymu, suteikdamas išskirtinę reikšmę ankstesniam teistumui bei taikytam bausmės vykdymo atidėjimui, teismas nevertino bausmės efektyvumo, jo santykio su padaryta nusikalstama veika.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ir, subendrinus ją su ankstesniu nuosprendžiu, taikyti jam BK 75 straipsnio, reglamentuojančio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuostatas. Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.
7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistasis, būdamas jauno amžiaus, teisiamas aštuntą kartą. Visi jo ankstesni nusikaltimai buvo taip pat nukreipti į neteisėtą svetimo turto užvaldymą, kas rodo, kad L. U. delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Tai, kad apeliantas nusikalto neišnykus teistumui pagal ankstesnį nuosprendį dėl tyčinio nusikaltimo, kurį padarė būdamas pilnametis, sudaro prielaidas spręsti apie recidyvo BK 27 straipsnio prasme nuteistojo veiksmuose buvimą. Pažymėtina, jog įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, kadangi 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 (redakcija įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) papildžius BK 60 straipsnio 1 dalį, aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas, pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino kaip L. U. atsakomybę sunkinančios, o nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą jo teisinė padėtis negali būti sunkinama, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta aplinkybė kaip sunkinanti nevertinama, tačiau nusikalstamų veikų pakartotinumas neišnykus teistumui neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie didesnį nuteistojo veiksmų bei jo paties pavojingumą.
8. Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo skunde, jis savo kaltę pripažino visiškai, tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nustačius, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, L. U. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, taigi apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino skunde nurodomas aplinkybes, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei dydį, mažesnį nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad buvo padarytas apysunkis nusikaltimas, taip pat teisingai įvertinta ir motyvuota nuteistojo kaltės forma – tiesioginė tyčia. L. U. nėra dirbantis, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio ir sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, o jo teiginiai apie ketinimą įsidarbinti yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismui nuteistojo išreikšto prašymo dėl švelnesnės rūšies bausmės skyrimo motyvai (ketinimas atlyginti žalą, šeiminės aplinkybės) savaime nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistajam turi būti skiriama švelnesnė už terminuotą laisvės atėmimą – arešto bausmė, ir tuo bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Iš bylos duomenų matyti, jog apeliantas naują BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vos paleistas lygtinai iš įkalinimo įstaigos, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Priešingai nei teigiama skunde, ankstesnių teistumų skaičius, nuteistojo teismo jam parodyto pasitikėjimo taikant lygtinį paleidimą nepateisinimas, nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) bausmė jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti bus pakankama.
9. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių ir atsižvelgdamas į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, L. U. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijose numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi įstatyminio pagrindo dar labiau švelninti paskirtos bausmės rūšį ar jos dydį.
10. Tokiai išvadai neprieštarauja ir nuteistojo skunde dėstomi argumentai dėl pakankamai nedidelės pagrobtų daiktų vertės. Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti svetimo turto vagystę kvalifikuojantys, taigi ir didinantys jos pavojingumą, požymiai. Nagrinėjamu atveju vagystė įvykdyta įsibrovus į patalpas, taigi pakankamai maža pagrobto svetimo turto vertė, nors ir sudaro pagrindą vertinti mažesnį nei rūšinis nusikaltimo pavojingumą, tačiau savaime nėra pakankama spręsti dėl galimybės nuteistajam skirti švelnesnės rūšies bausmę – areštą.
11. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, subendrinęs bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtąja, nepagrįstai jam netaikė bausmės vykdymo atidėjimo instituto, tokios galimybės nesvarstė ir skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo. Nors, kaip teisingai pažymima skunde, baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis ir anksčiau buvo padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių teistumas neišnykęs, tačiau, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija BK 41 straipsnis, todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia alternatyva paskirtajai realiai laisvės atėmimo bausmei bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
12. Nors, kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti ir motyvuotai įvertinti galimybę nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau, nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai neatidėjo nuteistajam paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. L. U. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikalstamą veiką nuosavybei. Taip pat nustatyti jo veiksmus BK 178 straipsnio prasme kvalifikuojantys (lemiantys didesnį pavojingumą) požymiai, jog nusikaltimas padarytas įsibraunant į patalpą. Minėta, kad turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė ne pirmą kartą, jam būdingas nusikaltimų nuosavybei darymo modelis. Akivaizdu, jog nuteistojo elgesys jam skiriamomis tiek švelnesnėmis, tiek laisvės atėmimo bausmėmis bei taikyta probacija (bausmės vykdymą atidedant bei taikant lygtinį paleidimą) iki šiol nebuvo koreguojamas, o nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog jam vis dar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, nenurodant svarių tai pagrindžiančių motyvų, negali būti vertinami kaip neabejotina sąlyga nuteistajam taikyti probaciją. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
13. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nuosprendis dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat netaikyto bausmės vykdymo atidėjimo instituto yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo L. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 28 d. nuosprendžio atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.