- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- T-1227-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56926-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. K. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 22 d. priimtu nutarimu Nr. 91-98 nutarta taikyti nuteistajam E. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 63 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis pilnai neįvykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano ir jam skirtų rekomendacijų, kadangi nebuvo įdarbintas (ne nuo nuteistojo priklausančių aplinkybių). Nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką – neturi galiojančių nuobaudų, laikosi pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja būrio ir įstaigos renginiuose. Nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas nebuvo. Drausmine tvarka nebaustas, tačiau jo elgesys svarstytas Drausmės komisijoje, nuobaudos neskirtos, apsiribota pokalbiais. Dalyvauja pataisos įstaigos renginiuose bei elgesį koreguojančiose programose. Socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, dengia ieškinį ir visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.
E. K. Plungės apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BK) 242 straipsnį 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi, paskirta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo.
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos 10 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatytą būtinąją dalį (1/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 mėn. 18 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 18 d.).
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo (TAR, 2019-07-05, Nr. 2019-11180) 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog 2020 m. liepos 1 d. teismai ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutraukia sprendimų dėl nuteistųjų, kuriems taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalį, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmimo procedūras. Sprendimai dėl iki 2020 m. birželio 30 d. teismui perduotų tvirtinti kitų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimami neatsižvelgiant į tai, už kokią nusikalstamą veiką ar kokia bausme asmuo yra nuteistas. Komisijos nutarimas Nr. 91-98 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, buvo priimtas 2020 m. birželio 22 d. ir teismui pateiktas tvirtinti 2020 m. birželio 25 d, todėl šiuo atveju priimtinas sprendimas dėl Komisijos 2020 m. birželio 22 d. priimto nutarimo Nr. 91-98 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą tvirtinimo, neatsižvelgiant į tai, jog byloje esama duomenų apie nuteistojo paleidimą iš pataisos įstaigos 2020 m. liepos 20 d., vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 2-1041 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje, paleidimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi“.
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)) numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis E. K. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, E. K. nustatoma vidutinė – 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl tokiu atveju nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos tik jei nustatoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat anksčiau buvo teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis piktybiškai nevykdė nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų, ignoravo Probacijos įstatyme nustatytas bendrąsias pareigas, bausmės atlikimo metu darė administracinius nusižengimus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, taip pat žinodamas apie priimtą nutartį panaikinti nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą, pasislėpė nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, taip vengdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę ir buvo sulaikytas tik išdavus Europos arešto orderį, taip pat anksčiau buvo teistas Danijoje už pabėgimą iš įkalinimo vietos, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir kas taip pat sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą E. K., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. K. teisės pažeidimai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį nusikalstamumą.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Spręsdamas dėl nuteistojo E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis dalyvauja būrio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo nei karto paskatintas, taip pat nesielgė išimtinai teigiamai. Nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir nors už šiuos pažeidimus drausminės nuobaudos nuteistajam nebuvo skirtos, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Taip pat nuteistasis pilnai neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos skirtų rekomendacijų ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
Pažymėtina ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra išskiriami E. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: teisės pažeidimai; mąstymas ir elgesys; nuostatos į priežiūros apribojimus. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina bei mano, kad neturi kito pasirinkimo; žvelgdamas į nusikaltimo situaciją, tik iš dalies geba įvardinti naujus, įgyvendinamus problemos sprendimo būdus; suvokia, kad sukčiavimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti daugiau jį liečiančias pasekmes (patekimą į pataisos namus, atsiskyrimą nuo šeimos narių); nuteistasis jaučiasi, kad paskirta bausmė jam buvo per griežta nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, taip pat nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama E. K. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) redakcija (TAR, 2015, Nr. 2015-11069)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje 2020 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 91-98 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.