Kauno apygardos teismo nutartis

2013-09-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1411-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
2A-1411-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
M. N.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1411-264-2013Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.3; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant apeliantei (atsakovei) A. S., jos atstovui advokatui S. B., ieškovui M. N., jo atstovui advokatui P. Č., institucijos teikiančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. J.,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2654-800/2013 pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei A. S. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo bei pagal atsakovės A. S. priešieškinį ieškovui M. N. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo, institucijos teikiančios išvadas byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-69-192/2010 nustatytą bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. N. tvarką, nustatant tokią bendravimo tvarką:

1. kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių savaitgalį, t.y. nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 19.00 val. Kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių penktadienį 15 val. A. S. įsipareigoja pristatyti sūnų I. N. į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą, esančią adresu Savanorių pr. 371, Kaune. Tos pačios savaitės sekmadienį 19.00 val. M. N. įsipareigoja sūnų I. N. grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu (Duomenys neskelbtini). arba į kitą su A. S. sutartą vietą;

2. praleisti kartu su sūnumi I. N. 4 (keturias) savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką leidžiant dalinti į du etapus. Šiomis atostogomis M. N. naudojasi, apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas A. S. registruotu laišku ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikomos šio bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nuostatos;

3. sutapus šalių numatomų atostogų laikui, prioritetas teikiamas tam iš tėvų, kuris anksčiau išsiųstu registruotu laišku informavo kitą apie savo atostogas;

4. lyginiais metais nuo gruodžio mėnesio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio mėnesio 25 d. 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.;

5. lyginiais metais bendrauti su sūnumi I. N. per Šv. Velykas, pasiimant sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 17.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val.

6. motinos dienos savaitgalį, A. S., J. S. gimtadienių metu, A. S. bendrauja su sūnumi I. N., neskaitant eiliškumo; Tėvo dienos savaitgalį, M. N. gimtadienio metu, taip pat neskaitant eiliškumo, tėvas bendrauja su sūnumi I. N., 1 p. nustatyta tvarka;

7. M. N. informavus skambučiu ar sms trumpąja žinute tel. (Duomenys neskelbtini), arba el. paštu adresu (Duomenys neskelbtini) A. S. apie ketinimus su sūnumi išvykti į užsienį, A. S., M. N. reikalaujamu terminu, perduoda sūnaus asmens dokumentą - pasą ar asmens tapatybės kortelę M. N.. Sūnaus I. N. pasas grąžinamas kartu su sūnumi I. N.;

8. M. N. turi teisę su sūnumi I. N. susitikti ir bendrauti bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo sūnaus pamokoms ar užsiėmimams;

9. M. N. sūnų I. N. pasiima ir grąžina motinos gyvenamojoje vietoje adresu (Duomenys neskelbtini). ar kitoje su A. S. sutartoje vietoje šiame bendravimo su vaiku tvarkos pakeitime nustatytu laiku, išskyrus šio bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo 1 punkte numatytu atveju, kuomet A. S. pristato sūnų I. N. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai, tuo tarpu M. N. -sūnų grąžina motinos gyvenamosios vietos adresu ar į kitą su A. S. sutartą vietą;

10. M. N., negalėdamas sūnaus paimti šiame bendravimo su vaiku tvarkos pakeitime nustatytu laiku, turi apie tai pranešti A. S. ne vėliau kaip prieš 24 val. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba sms trumpąja žinute tel. (Duomenys neskelbtini)arba el. paštu adresu (Duomenys neskelbtini)

11. Jeigu sūnaus I. N. susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su M. N. bendravimo su sūnumi I. N. dienomis, M. N. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės;

12. Jei I. N. serga, yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje, A. S., ne vėliau kaip likus 24 val. iki šiame bendravimo su vaiku tvarkos pakeitime nustatyto M. N. ir I. N. susitikimo laiko, apie tai informuoja M. N. skambučiu arba sms trumpąja žinute tel. Nr. (Duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (Duomenys neskelbtini) ;

Įpareigoti A. S. derinti savo interesus taip, kad nebūtų ribojamas vaiko dalyvavimas ieškovo M. N. šeimos šventėse bei tolimesnėse kelionėse Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet neapsiribojant ja, įskaitant dalyvavimą artimųjų giminaičių ir draugų gimtadieniuose, vestuvėse, laidotuvėse ir pan. Taip pat įpareigoti A. S. nedaryti kliūčių sūnaus kelionėms į užsienį su tėvu ieškovu M. N., netrukdyti tėvui M. N. su sūnumi bendrauti visomis ryšio priemonėmis; įpareigoti A. S. prieš pakeičiant sūnaus I. N. gyvenamąją vietą, apie tai iš anksto, t.y. prieš keturiolika dienų registruotu pranešimu adresu (Duomenys neskelbtini), arba sms trumpąja žinute tel. Nr. (Duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu (Duomenys neskelbtini) informuoti M. N..

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė papildomą reikalavimą, kuriuo prašė nustatyti, kad: ieškovas M. N. ir sūnus I. N., iki sūnui sukaks 16 metų, kartu lankysis bendrose psichologo konsultacijose, kurių kiekvienais kalendoriniais metais turi vykti ne mažiau kaip 52. Tuo tikslu vieną kartą per savaitę, kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17 val. 15 min. M. N. ir I. N. kartu lankysis VšĮ Šeimos santykių institute, kur jiems bus teikiamos bendros psichologo konsultacijos. Atsakovė A. S. privalo pristatyti sūnų I. N. kiekvienos savaitės trečiadieniais iki 17 val. 15 min. į konsultacijas teikiančio psichologo kabinetą ir iš karto išvykti iš Všį Šeimos santykių instituto. Ieškovas M. N. privalo po konsultacijų iki 19 val. pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su A. S. sutartą vietą. Tuo atveju, jeigu A. S. negalės pristatyti sūnaus į konsultaciją nurodytu laiku, ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai M. N. ir suderinti kitą konsultacijų dieną. Tuo atveju, jeigu M. N. negalės atvykti į konsultaciją nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai A. S. ir suderinti kitą konsultacijų dieną. Atsakovė A. S. privalo derinti sūnaus I. N. užimtumą būreliuose, kituose užsiėmimuose ir jo laisvalaikį bei atostogas, savo laisvalaikį, užimtumą darbe taip, jog būtų užtikrintas bendrų ieškovo M. N. ir I. N. konsultacijų pas psichologą periodiškumas – vienas kartas per savaitę (penkiasdešimt dvi konsultacijos per kalendorinius metus). Nustatyti, kad ieškovo M. N. ir sūnaus I. N. bendras konsultacijas VšĮ “Šeimos santykių institutas“ lygiomis dalimis apmoka ieškovas M. N. ir atsakovė A. S..

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Ieškovo reikalavimas pakeisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo su sūnumi tvarką, pažeidžia jo nepilnamečio sūnaus Igno teises ir teisėtus interesus, kadangi sūnus nenori bendrauti su ieškovu. Prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi tvarka taip pat pažeidžia atsakovės ir kito jos mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatė ieškovo M. N. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. N. tvarką:

1. Ieškovas M. N. ir sūnus I. N., iki 2015 m. kovo 18 d., kartu lankosi bendrose psichologo konsultacijose, du kartus per mėnesį. Tuo tikslu, kas antros savaitės trečiadienį nuo 17 val. 15 min. M. N. ir I. N. kartu lankosi VšĮ „Šeimos santykių institutas“, kur jiems teikiamos bendros psichologo konsultacijos. Atsakovė A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) privalo pristatyti sūnų I. N. kas antros savaitės trečiadieniais iki 17 val. 15 min. į konsultacijas teikiančio psichologo kabinetą ir išvykti iš VšĮ „Šeimos santykių institutas“. Ieškovas M. N. privalo po konsultacijų iki 19 val. pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą arba į kitą su A. S. sutartą vietą. Tuo atveju, jeigu A. S. negalės pristatyti sūnaus į konsultaciją nurodytu laiku, ji privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai M. N. ir suderinti kitą konsultacijų dieną. Tuo atveju, jeigu M. N. negalės atvykti į konsultaciją nurodytu laiku, jis privalo ne vėliau kaip prieš dvi dienas informuoti apie tai A. S. ir suderinti kitą konsultacijų dieną; M. N. ir A. S. lygiomis dalimis apmoka konsultacijas VšĮ „Šeimos santykių institute“;

2. Nuo 2015 m. kovo 18 d. nustatė tokią M. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. N. tvarką:

Kiekvieną kalendorinių metų nelyginių savaičių penktadienį 17 val. A. S. namuose ar kitoje šalims priimtinoje vietoje perduoda sūnų I. N. tėvui M. N.. Tos pačios savaitės šeštadienį 19.00 val. M. N. įsipareigoja sūnų I. N. grąžinti motinos gyvenamosios vietos adresu (Duomenys neskelbtini). arba į kitą su A. S. sutartą vietą; M. N. kartu su sūnumi I. N. praleidžia 2 ( dvi ) savaites atostogų per vienerius kalendorinius metus, šį laiką leidžiant dalinti į du etapus. Šiomis atostogomis M. N. naudojasi apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę pranešdamas A. S. registruotu laišku ne vėliau kaip dviem savaitėms iki atostogų pradžios. M. N. su sūnumi I. N. bendrauja, lyginiais metais nuo gruodžio mėnesio 24 d. 17.00 val. iki gruodžio mėnesio 25 d. 19.00 val., nelyginiais metais gruodžio 26 d. nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; Lyginiais metais bendrauja su sūnumi I. N. per Šv. Velykas, pasiimant sūnų iš vakaro prieš pirmą Velykų dieną 17.00 val. ir grąžinant pirmą Šv. Velykų dieną 19.00 val., nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną nuo 11.00 val. iki 19.00 val. Motinos dienos savaitgalį, A. S., J. S. gimtadienių metu, A. S. bendrauja su sūnumi I. N., neskaitant eiliškumo; Tėvo dienos savaitgalį, M. N. gimtadienio metu, taip pat neskaitant eiliškumo, tėvas bendrauja su sūnumi I. N. nuo 17 val. iki 19 val. M. N. informavus skambučiu ar sms trumpąja žinute tel. (Duomenys neskelbtini), arba el. paštu adresu (Duomenys neskelbtini) A. S. apie ketinimus su sūnumi išvykti į užsienį, A. S., perduoda sūnaus asmens dokumentą - pasą ar asmens tapatybės kortelę M. N.. Sūnaus I. N. pasas grąžinamas kartu su sūnumi I. N.; M. N. turi teisę su sūnumi I. N. susitikti ir bendrauti bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo sūnaus pamokoms ar užsiėmimams; M. N. sūnų I. N. pasiima ir grąžina motinos gyvenamojoje vietoje adresu (Duomenys neskelbtini) ar kitoje su A. S. sutartoje vietoje. M. N., negalėdamas sūnaus paimti nustatytu laiku, turi apie tai pranešti A. S. ne vėliau kaip prieš 24 val. Toks pranešimas gali būti perduodamas skambučiu arba sms trumpąja žinute tel(Duomenys neskelbtini)arba el. paštu adresu (Duomenys neskelbtini) ; Jeigu sūnaus I. N. susirgimo atvejai, iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje sutampa su M. N. bendravimo su sūnumi I. N. dienomis, M. N. bendravimas su sūnumi perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitai dienai po to, kai išnyks šiame punkte nurodytos aplinkybės; Jei I. N. serga, yra iš anksto suplanuoti renginiai, įvairūs pasirodymai mokykloje ar būreliuose, iš anksto užsakyta poilsinė kelionė ar kitokia kelionė Lietuvoje ar užsienyje, A. S., ne vėliau kaip likus 24 val., apie tai informuoja M. N. skambučiu arba sms trumpąja žinute tel. Nr. (Duomenys neskelbtini) arba el. paštu adresu: (Duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

Likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš M. N. 1800,00 Lt advokato pagalbos išlaidų A. S. naudai; priteisė iš A. S. 1850,00 Lt advokato pagalbos išlaidų, 69,50 Lt žyminio mokesčio M. N. naudai; priteisė iš M. N. ir A. S. iš kiekvieno po 101,72 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, psichologo paaiškinimų, bei betarpiškai išklausęs nepilnametį I. N. darė išvadą, kad prašomas nustatyti maksimalus bendravimas šiuo metu kenkia nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nors teismas, nagrinėdamas šį ginčą nenustatė jokių neigiamų ieškovo charakterio savybių, kurios sudarytų pagrindą riboti jo ir sūnaus bendravimą, tačiau išanalizavęs tarp šalių esančių nesutarimų priežastis dėl praeities įvykių, į kurį yra įtrauktas ir šalių nepilnametis sūnus, sprendė, kad maksimalus bendravimas šiuo metu, esant įtemtiems šalių tarpusavio santykiams, daro žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi. Nors ieškovas dėl jų šeimą ištikusios nelaimės kaltina atsakovę, tačiau būtent nesibaigiantys kaltinimai, bei besitęsiantys konfliktai tarp šalių formuoja nepilnamečio Igno nuomonę, dėl bendravimo su tėvu. Teismas, betarpiškai išklausęs nepilnametį šalių sūnų I. darė išvadą, kad prie tokio neigiamo jo požiūrio į tėvą susiformavimo ir dėl jo nenoro bendrauti su tėvu yra prisidėjusios abi šalys t.y. abu tėvai. Nepilnametis I. tarp tėvų vykstančius konfliktus stebi ir kartu juos išgyvena nuo 2007 metų pradžioje įvykusių tėvų skyrybų. Dėl nuolatinių tėvų nesutarimų jis ne kartą buvo apklausiamas teisme, jis pats, kaip ginčo objektas, yra įtrauktas į teisminius procesus. Nepilnametis I. gyvena šeimoje, kurioje yra nuolatos aptarinėjamos teismo metu iškeltos problemos, jis nėra ir negali būti visiškai izoliuotas nuo šių problemų, nes jis yra įtraukiamas į nesibaigiančius teisminius procesus. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ji privalo sūnui paaiškinti kas vyksta, kadangi šie sprendimai liečia tiesiogiai nepilnametį vaiką. Ji privalo išaiškinti nepilnamečiui suprantama kalba kodėl reikia važiuoti susitikti su ieškovu ir kodėl būtent taip ir būtent tokiu laiku ar tokioje vietoje. Nors atsakovė aiškina, kad ji nenuteikia sūnaus tėvo atžvilgiu, tačiau net menkiausias pasipiktinimas, kurį vaikas išgirdo namų aplinkoje, galėjo suformuoti neigiamą vaiko nuomonę į vykstančius procesus. Apklausiant šalių nepilnametį sūnų, pastarasis išreiškė nuomonę, jog susidariusios situacijos sprendimą galėtų rasti savižudybėje. Šias suicidines mintis vaikas yra paminėjęs ir konsultacijų su ieškovu pas psichologę metu. Paaiškėjus šioms aplinkybėms atsakovė kreipėsi pagalbos į kitus psichologus, pas kuriuos kartu su nepilnamečiu vaiku lankosi papildomai. Teismo nuomone, esant itin sudėtingiems šalių tarpusavio santykiams, ieškovo noras bendrauti su nepilnamečiu sūnumi pagal jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką yra kenksmingas nepilnamečiui vaikui, todėl ieškovo teisė bendrauti su nepilnamečiu vaiku negali būti svarbesnė už nepilnamečio sūnaus interesus, sveikatą ar net gyvybę. Teismas sprendė, kad nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, prašomi nustatyti kas savaitiniai bendravimai, tiksliai nustatant jų bendravimo eigą, traumuoja vaiką psichologiškai, dėl ko vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žala. Todėl tikslinga sumažinti prašomos nustatyti bendravimo tvarkos laiką. Teismas sutiko su ieškovo reikalavimu, kad bendros konsultacijos VšĮ “Šeimos santykių institute“ lygiomis dalimis būtų apmokamos ieškovo ir atsakovės. Kitus ieškovo ieškinyje nurodytus reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo paliko iš esmės nepakeistus, patikslinant tarp šalių sutartos taikos sutarties formuluotes, taip, kad nekiltų sunkumų vykdant. Taip pat sprendė, kad bendravimo tvarka turi būti taikoma ne anksčiau kaip nuo 2015 m. kovo 18 d. Teismas atmetė ieškovo patikslintą prašymą dėl nepilnamečio sūnaus pristatymo į Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAT, nes tarnyba nėra sprendimų vykdymą prižiūrinti institucija ir jai negali būti šalių susitarimu ar teismo sprendimu numatytos papildomos funkcijos, kurių nepriklauso vykdyti pagal įstatymus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė A. S. apeliaciniu skundu (4 t. b. l. 4-20) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta iki 2015 m. kovo 18 d. Bendravimo per psichologo konsultacijas tvarka, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje atmesti; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo dalį, kuria Betarpiško bendravimo tvarka nustatyta nuo 2015 m. kovo 18 d., nusprendžiant nustatyti Betarpiško bendravimo tvarką nuo galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo; atitinkamai pakeisti sprendimo dalį, kuria neteisingai paskirstytos ieškovo M. N. ir atsakovės A. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos; priteisti atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas visapusiškai neišnagrinėjo visų proceso metu išaiškėjusių bylai teisingai išspręsti svarbių aplinkybių (CPK 185 str. 1 .), nes nenustatė, kad būtent teismo nustatytas bendravimo būdas - bendros konsultacijos pas psichologą - daro žalą nepilnamečio I. N. interesams. Atsižvelgiant į tai, kad iki sprendimo priėmimo ieškovas su sūnumi aukščiau nurodytu būdu bendravo daugiau nei 1 metus ir 4 mėnesius, teismas turėjo objektyvią galimybę nustatyti ir įvertinti nurodyto bendravimo būdo daromą žalą ir/ar teikiamą naudą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, psichologės R. P. paaiškinimai/parodymai, šalių, nepilnamečio Igno paaiškinimai bei kiti įrodymai patvirtina bendrų konsultacijų pas psichologą daromą didelę žalą nepilnamečio I. N. fizinei ir psichologinei sveikatai bei kitiems interesams. Ieškovo ir sūnaus bendravimas dar iki ieškinio pareiškimo faktiškai buvo minimalus dėl nepilnamečio I. atsisakymo bendrauti su ieškovu. Nagrinėjamoje byloje minimalus jų bendravimas laikinai buvo nustatytas ir 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi. Byloje yra pakankamai duomenų spręsti dėl ieškovo psichologinio spaudimo ir/ar kitos prievartos sūnaus atžvilgiu buvimo. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo nustatyto bendravimo būdo - bendrų konsultacijų pas psichologą teikiama nauda viršija jo daromą žalą nepilnamečio I. interesams, kaip ir nėra jokių įrodymų dėl šio būdo teikiamos naudos vaikui. Byloje nėra jokių duomenų, kad iki bendrų konsultacijų pas psichologą nepilnametis I. būtų turėjęs neurozinių sveikatos sutrikimų, išreiškęs suicidines mintis, įskaitant, tikslų savižudybės būdo nurodymą - „pasipjauti“, jautęs tiek daug ir tokių stiprių neigiamų emocijų (neapykantą, pyktį, irzlumą), jautęsis „psichiškai nesveikas“ ir visiškai pasimetęs.

2. Sprendimo dalis dėl bendravimo per psichologo konsultacijas tvarkos sąlygų nustatymo iš esmės yra be motyvų, todėl naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Teismo nustatytas terminas neatitinka nei ieškiniu prašomo nustatyti termino (kol I. N. sukaks 16 (šešiolika) metų), nei Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovų prašomo nustatyti termino (iki 2013 m. gruodžio 31 d.). Terminas turėtų būti siejamas ne su sprendimo priėmimo data, o su vaiko amžiumi ar kitais svarbiais jo gyvenimo įvykiais. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad bendros konsultacijos pas psichologą vyksta jau daugiau nei 1 metus ir 5 (penkis) mėnesius, teismo nustatytas laikotarpis - beveik 3,5 metų - yra akivaizdžiai per ilgas.

3. Teismo sprendimas nemotyvuotas dalyje dėl nustatyto įpareigojimo atsakovei pristatyti sūnų į psichologo kabinetą. Įsiteisėjusiais sprendimais nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje. Sūnui nesutinkant važiuoti ar sūnui apsisprendus nelipti iš automobilio ir neiti į bendras konsultacijas pas psichologą, net abiejų tėvų pastangų neužtenka pakeisti jo apsisprendimą. Nei atsakovė, nei ieškovas negalėtų naudoti prieš sūnų jokios prievartos, todėl šio įpareigojimo nustatymas atsakovės atžvilgiu yra beprasmis, nes jo įvykdymas nepriklauso vien nuo atsakovės valios. Be to, atsakovės darbo valandos baigiasi 17 val., sūnus kiekvieną mokslo dieną iki 17.00 val. lanko prailgintos darbo dienos grupę, todėl atsakovė objektyviai negali per 15 min. nuvažiuoti pasiimti sūnaus iš mokyklos ir pristatyti jį į VšĮ „Šeimos santykių institutas“, todėl teismo įpareigojimas apriboja atsakovės teisę į darbą bei sąlygoja atitinkamas atsakovės sąnaudas, prie kurių ieškovas net nesiūlo prisidėti. Taip pat teismo nustatyti įpareigojimai (atsakovei - pristatyti sūnų į VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologo kabinetą; ieškovui - po bendrų konsultacijų pas psichologą pristatyti nepilnametį sūnų į jo gyvenamąją arba į kitą su atsakove sutartą vietą) vienas kitam prieštarauja. Akivaizdu, kad jeigu spręstina, kad tik atsakovė gali atvežti sūnų, tai tik atsakovė gali jį ir parvežti, nes su ieškovu jis atsisako važiuoti, ir, priešingai, jeigu spręstina, kad ieškovas gali parvežti sūnų, tai ieškovas gali jį ir atvežti.

4. Teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl nustatyto įpareigojimo ieškovui ir atsakovei bendras konsultacijas pas psichologą apmokėti lygiomis dalimis. Ieškovas tik 2013 m. vasario 25 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo papildymo pareikalavo nustatyti, kad bendros konsultacijos pas psichologą būtų apmokamos šalių lygiomis dalimis. Ieškovas nenurodė teismui bendrų konsultacijų kainos, nepateikė duomenų apie savo ir atsakovės turtinę padėtį, o nesant tokių duomenų, teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendros konsultacijos pas psichologą turi būti apmokamos abiejų šalių lygiomis dalimis. Konsultacijos pas psichologą yra teikiamos dviem asmenims: ieškovui ir šalių sūnui. Teismo nustatytas įpareigojimas reiškia, kad ieškovas įpareigojamas susimokėti tik už save, o atsakovė - už sūnų, todėl teismo nustatytas įpareigojimas pažeidžia protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei tėvų valdžios lygybės principą. Nustatant ieškovo teikiamo sūnui išlaikymo dydį, nebuvo vaiko poreikio psichologo konsultacijoms. Šiuo metu I. lankosi Žmogaus psichologijos studijoje, tikslu įveikti kylančius priešiškus jausmus, kai reikia važiuoti susitikti su tėvu. Atsakovė už vieną 50 min. sesiją moka 50 Lt.

5. Teismas padarė byloje esančių įrodymų visumai bei prejudiciniams faktams (Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-1755-887/2011 nustatė, kad ieškovas M. N. sistemingai pažeidinėjo taikos sutartimi nustatytą ir teismo patvirtintą bendravimo su sūnumi tvarką, ir tokius ieškovo veiksmus įvertino kaip neteisėtus) prieštaraujančią išvadą, kad prie nepilnamečio sūnaus požiūrio į tėvą susiformavimo ir dėl jo nenoro bendrauti su tėvu yra prisidėję abu tėvai, o ne vienas iš jų, t. y. ieškovas. Pažymėtina, kad kaltės klausimą teismas nurodė sprendęs pagal dabartinius nepilnamečio sūnaus teismui duotus paaiškinimus, o ne pagal visus kitus byloje esančius įrodymus, įskaitant nesutarimų pradžioje specialistų atliktas sūnaus apklausas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas nėra tinkamas. Bendros konsultacijos pas psichologą vyksta ilgą laiką, tačiau būtent dėl konsultacijų tikslas, kurio siekiama konsultacijomis, ne tik kad nėra pasiektas, tačiau priešingai - rezultatas neigiamas. Ieškovas visą šią naštą siekia perkelti psichologui, tačiau jau dabar akivaizdu, jog tai nėra tas kelias, kuris atkurtų tėvo ir sūnaus bendravimą, ypač atsižvelgiant į Igno amžių - 10 metų - vaikystės pabaigą ir paauglystės pradžią. Nebent ieškovas visu šiuo procesu siekia kitų, sprendime nenustatytų tikslų.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 18 d. nustato patikslintą šalių 2010 m. sausio 15 d. taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. 2-69-192/2010 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Be patikslinimų, teismas padarė ir du pakeitimus: nuo 2 iki 1 paros sumažino ieškovo bendravimą su sūnumi I. savaitgaliais; nuo 4 iki 2 savaičių sumažino ieškovo kartu su sūnumi kartu praleidžiamų atostogų laiką. Dėl teismo nustatyto netinkamo bendravimo būdo šiuo metu, nepakenkus sūnaus interesams, nebegali būti palikta nepakeista taikos sutartimi nustatyta maksimali ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, todėl apeliantė sutinka su teismo nustatytos betarpiško bendravimo tvarkos turiniu. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai iki 2015 m. kovo 18 d. nustatė bendravimo per psichologo konsultacijas tvarką, keistinas teismo nustatytos betarpiško bendravimo tvarkos terminas, betarpiško bendravimo tvarką nustatant nuo galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos.

7. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš ieškovės priteisė 50 % ieškovo patirtų žyminio mokesčio išlaidų ir iš abiejų šalių po 50 % pašto išlaidų valstybei, darytina išvada, kad teismas tenkino 50 % ieškinio reikalavimų. Ieškovė 2012 m. vasario 27 d. teismo posėdyje pateikė prašymą priteisti patirtas 9500 Lt dydžio išlaidas už advokato ir advokato padėjėjos pagalbą, tačiau teismas priteisė ne 4750 Lt, o tik 1800 Lt. Atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikti išsamūs motyvai ir argumentai dėl nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau teismas nepagrįstai į juos neatsižvelgė ir jų nevertino.

Ieškovas M. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (4 t. b. l. 44-49) prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą. Byloje įrodyta, kad prieš tai galiojusi matymosi tvarka negali būti įgyvendinama. Esamoje situacijoje, kuomet tėvo ir sūnaus bendravimas yra sudėtingas ir ryšys susilpnėjęs, greičiausiai tik ši specifinė priemonė - bendravimas su psichologo pagalba galėtų būti taikoma, tačiau jokiu būdu tai nereiškia, kad pagerėjus bendravimui, ji negalės būti pakeista ar papildyta. Tiek santuokos metu, tiek santuokai iširus, tėvas palaikė glaudžius ryšius su savo vaikais, tačiau susiformavus naujai šeimai vaiko mamos gyvenime ir įvykus tragedijai, kuomet žuvo kitas ieškovo sūnus, situacija keitėsi dramatiškai. Netgi ir teismo nutartimi patvirtintas taikus susitarimas nebuvo vykdomas, atsakovei motyvuojant tariamai vaiko interesais, kuriuos atsakovė sutapatina su vaiko norais ir nuotaikomis. Teisme buvo nustatyta aplinkybė, kad vaiko ir tėvo esamas susilpnėjęs ryšys yra sąlygotas nevykstančio bendravimo, tačiau šalys skirtingai vertino priežastis dėl ko jis nevyksta. Atsakovė iš esmės nurodė, kad tėvo ir sūnaus santykių puoselėjimas jai yra mažesnė vertybė nei kuro išlaidos ar mažo vaiko dienos poilsio režimo korekcijos. Atsakovė yra neteisi teigdama, kad remiantis vaiko išreikštu nenoru bendrauti su tėvu psichologo pagalba, turi būti nustatyta tokia forma, kurios norėtų pats vaikas. Nors atsakove savo pareiškimuose nurodo, kad palaiko tėvo interesą bendrauti su sūnumi, tačiau savo elgesiu ir auklyba formuoja neigiamą tėvo įvaizdį sūnaus supratime, todėl vertinant sūnaus neigiamas reakcijas į bendravimą su tėvu psichologo pagalba turi būti įvertintos ir tokios neigiamos reakcijos priežastys, o ne tik pati neigiama reakcija. Teismas nustatė, kad prašomas nustatyti maksimalus bendravimas šiuo metu kenkia nepilnamečio vaiko vystymuisi, nors teismas, nagrinėdamas šį ginčą nenustatė jokių neigiamų ieškovo charakterio savybių, kurios sudarytų pagrindą riboti jo ir sūnaus bendravimą. Toks teismo spendimas yra nepagrįstas, bet ieškovas nesiekia inicijuoti tolesnio teisminio proceso, o siekia kuo skubiau atkurti, kad ir ribotai, tėvo ir sūnaus bendravimą, dėl ko ir neteikė apeliacinio skundo. Tačiau atsakovė, neįgyvendindama teismo nustatytos tvarkos, inicijuoja apeliacinį procesą, tuo pačiu sukurdama situaciją, kuomet teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikoma, dėl to atsakovei nekyla jokių padarinių, o bendravimas tarp tėvo ir sūnaus kas dieną silpsta ir jį atstatyti tampa vis sudėtingiau. Apeliaciniame skundė nėra pakankamų motyvų, jog teismo nustatytas bendravimo būdas psichologo pagalba būtų ydingas at netinkamai suformuluotas. Apeliaciniame skunde nurodytas vaiko nerimas yra sąlygotas ne paties bendravimo aplinkybių, bet to, kaip vaikas subjektyviai suvokia bendravimą psichologo pagalba, t.y. sąlygotas klaidingos vaiko vaizduotės, todėl dėl šios aplinkybės neturėtų būti panaikintas. Byloje apklausta eksperte nurodė, kad neigiamas psichologo vaidmens suvokimas iššaukia vaiko neigiamą reakciją, bet ne pats vykstantis bendravimas. Reikalinga pagalba siekiant pakeisti neigiamą požiūrį į susitikimus, o ne vadovautis neteisingai suformuotu vaiko požiūriu ir sudaryti sąlygas toliau jam vystytis ir tokiu būdu žaloti vaiką. Vaiką žaloja ne susitikimai pas psichologą, bet išankstinis vaiko vaizduotes suformavimas, kad jis taps ligoniu, jei toliau bendraus su tėčiu. Tai rodo būtinybę klaidingą vaizduotę keisti, o ne skatinti vaiką pagal ją gyventi. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti. Šiuo atveju vaiko interesas yra išlaikyti bendravimą su tėvu, o apeliantės prašoma tvarka sąlygotų visišką ryšio praradimą, todėl neatitinka tikrųjų vaiko interesų. Tėvo ir sūnaus bendravimas psichologo pagalba laikytinas minimaliu ir nebegali būti dar labiau sumažintas, nes priešingu atveju būtų neužtikrinta tėvo teisė auklėti vaiką, nes vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant. Teismas teisingai psichologo išlaidas paskirstė abiem tėvams po lygiai, nes šios išlaidos susijusios su vaiko interesu - būti auklėjamam ir turėti bendravimą. Nors sudėtingesnis bendravimas susiklostė su vienu iš tėvų (su kuriuo vaikas negyvena kartu), tačiau interesas šį santykį atstatyti ir palaikyti yra bendras tėvų ir vaiko interesas, todėl jo kaštai teisingai paskirstyti bendrai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo yra iš dalies patenkintas ieškinys, laikytinas pagrįstu ir teisėtu, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

LR civilinio kodekso 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 str. tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų bendravimas su vaikais ir dalyvavimas jų auklėjime turi atitikti minėtose teisės normose įtvirtintus principus. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, t.y. tokių tėvų minimalaus bendravimo su vaikais nustatymą (CK 3.175 str.), vaikų ir tėvų atskyrimą (CK 3.179 str.), tėvų valdžios laikiną ar neterminuotą apribojimą (CK 3.180 str.). CK 3.170 str. 4 d. siekiama išspręsti ginčą tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime, kai tėvai gyvena skyrium. Tokio ginčo dalyku gali būti ne bendravimo ir auklėjimo būdas, kadangi tai numatyta įstatyme, bet sąlygų, kuriomis esant tėvai turėtų galimybę įgyvendinti teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant nustatymas. Įstatymas numato, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 str. 2 d.).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į mažamečio vaiko interesus ir įvertino tas pasekmes, kurios gali kilti, neapribojant maksimalaus vaiko bendravimo su tėvu, pagrįstai pakeitė 2010-01-15 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-69-192/2010 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos – tėvo ir sūnaus lankymosi bendrose psichologo konsultacijose VšI „Šeimos santykių institute“ daromos žalos nepilnamečio I. N. interesams, nepagrįsti.

Iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, jų paaiškinimų, vaiko apklausos, psichologės paaiškinimų užfiksuotų teismo posėdžių protokoluose matyti, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir besitęsiantys nuo 2007 m., tėvo ir vaiko bendravimas yra labai sudėtingas ir emocinis ryšys beveik nutrūkęs, vaikas nenori bendrauti su tėvu. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti bendravimo psichologo pagalba tvarką iki vaikui sukaks 16 metų, apeliantė savo atsiliepime į ieškovo papildomą ieškinio reikalavimą, priešieškinyje bei pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, pripažino aplinkybę, kad būtinas laikotarpis tėvo ir sūnaus emociniam ryšiui atkurti psichologo pagalba (2 t. b. l. 77- 82, 87-9, 154-155).

Ieškovo prašymu, tiek 2011-11-14 nutartimi (1 t. b. l. 106-108) taikyta laikinoji apsaugos priemonė, tiek skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatyta iki 2015 m. kovo 18 d. tėvo ir sūnaus lankymosi bendrose psichologo konsultacijose VšĮ „Šeimos santykių institute tvarka tikslu atstatyti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį bei esant itin sudėtingoms kitoms faktinėms aplinkybėms.

VšĮ šeimos santykių instituto pažymose (2 t. b. l. 133-134, 3 t. b. l. 77-78) yra nurodyta, kad atstatinėjant sūnaus ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, neigiamų padarinių tokios konsultacijos negali sukelti, nes vyksta dalyvaujant psichologui ir jų metu nebuvo stebėta, kad vaiko tėvas naudotų psichologinį spaudimą ar smurtą prieš sūnų. Iš byloje esančių medicininių pažymų apie vaiko sveikatos sutrikimus 2011-2012 metais bei rekomendacijos dėl gydymo (2 t. b. l. 143-144, 183-187), byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad vaikas yra jautrus, jo sveikatos sutrikimai bei neigiamos nuostatos tėvo atžvilgiu iš dalies sąlygotos užsitęsusių sudėtingų šalių tarpusavio santykių. Apeliantės nurodytas aplinkybes dėl sūnaus I. sveikatos sutrikimų, jo išreikštų suicidinių minčių, individualių neigiamų emocijų, vaiko nuomonę, pirmosios instancijos teismas vertino bylos nagrinėjimo metu atsižvelgęs į faktines aplinkybes bei visumą įrodymų.

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad maksimalus bendravimas šiuo metu, esant įtemtiems šalių tarpusavio santykiams, daro žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi, o besitęsiantys konfliktai tarp šalių formuoja nepilnamečio I. nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Kad šios pirmosios instancijos teismo nustatytos svarbios faktinės aplinkybės pasikeitė ar išnyko apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė, taip pat nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2013-08-27 teismo posėdyje pripažino, kad panaikinus bendravimo tvarką (psichologo pagalba) nustatytą iki 2015-03-18 ir nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos palikus galioti kitą sprendimo dalį, kuria nustatyta betarpiško tėvo ir sūnaus bendravimo tvarka nuo 2015 m. kovo 18 d. (teisė paimti vaiką penktadieniais, atostogų metu ir kt.), kurios apeliantė neskundžia, sprendimo vykdymas bus neįmanomas dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu. Pažymėtina, kad neįmanoma auklėti vaiko su juo nebendraujant. Todėl bendravimas su psichologo pagalba laikytinas minimaliu bendravimu.

Kolegija nuomone, apeliantės argumentai, kad bendros konsultacijos pas psichologą vyksta ilgą laiką ir neduoda teigiamų rezultatų nepakankami spręsti dėl šios skundžiamos sprendimo dalies panaikinimo. Apeliantės pateikti nauji rašytiniai įrodymai: vaikų sveikatos pažymėjimai apie sūnų I. ir J. susirgimus, bendrų konsultacijų suvestinė 2013-03-20 – 2013-08-14 laikotarpiu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopija ir kiti duomenys, nepaneigia bendravimo su psichologo pagalba būtinumo bei patvirtina, kad konsultacijos vyksta nereguliariai dėl šalių ar jų sūnaus užimtumo, vaikų ligų ir kitų priežasčių. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad dėl nustatytos bendravimo vietos - VšĮ „Šeimos santykių institutas“ bei psichologės dalyvavimo vaikui galėtų kilti neigiamų emocijų, kad vaikas varžytųsi specialistės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išklausius šalių paaiškinimus, institucijos teikiančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės poziciją, įvertinant visas bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad bendros konsultacijos pas psichologą daro žalą vaiko sveikatai bei jo interesams. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad abu tėvai turi lygias teise ir lygias pareigas, turi daryti vienas kitam nuolaidas, ieškoti bendro sprendimo spręsdami klausimus susijusius su vaiku, yra už jį atsakingi, todėl privalo jį auklėti, rūpintis jo sveika, o vaikai turi gerbti savo tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3. 162 str., 3.165 str.).

Apeliantės nurodyta aplinkybė dėl nustatyto bendrų konsultacijų termino - iki 2015 m. kovo 18 d.- nemotyvavimo iš dalies pagrįsta. Kaip jau minėta, VšĮ šeimos santykių instituto pažymose yra nurodyta, kad atstatinėjant sūnaus ir tėvo ryšį yra svarbus reguliarumas ir nuoseklumas, todėl laikotarpis nėra lemiantis ir remiantis bylos medžiaga, teismas neturi galimybės nuspręsti kada išnyks aplinkybės, dėl kurių nustatytas minimalus tėvo ir sūnaus bendravimas per psichologą. Betarpiškas tėvo ir sūnaus bendravimas yra sudėtingas, kitos galimybės bendrauti tėvui su sūnumi apeliantė nenurodė. Bylos duomenimis nenustatyta, kad ieškovo elgesys duotų pagrindą taikyti ribojimus, tačiau šalys pripažįsta, kad vaiko psichologinė būsena nėra gera. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į vaiko amžių (11 m.), jo subjektyvi pozicija, išsakyta pirmosios instancijos teisme dėl bendrų konsultacijų pas psichologą yra svarbi, nes turi įtakos vaiko savijautai. Todėl nustatytas minimalaus bendravimo terminas bei lankymosi bendrose konsultacijose periodiškumas keistinas, nustatytą lankymosi bendrose konsultacijose periodiškumą 2 kartus per mėnesį sumažinant iki 1 karto per mėnesį ir vietoje nustatytos datos „2015 m. kovo 18 d.“, įrašant sąlygą „ iki bus gauta bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvada dėl galimybės tėvui su sūnumi bendrauti betarpiškai“. Nustatyta betarpiško tėvo ir sūnaus bendravimo termino pradžią - „ nuo 2015 m. kovo 18 d.“ - pakeistina į - „gavus bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvadą dėl galimybės tėvui su sūnumi bendrauti betarpiškai“.

Apeliacinio skundo argumentai dėl apeliantės įpareigojimo apmokėti lygiomis dalimis už konsultacijas VšĮ „Šeimos santykių institute“ nepagrįstumo atmestini, atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą, į tai, kad tėvo valdžia nėra apribota, o vaiko sveikatos sutrikimus bei jo ryšio su tėvu ignoravimą galimai įtakojo tėvų priešiški santykiai.

Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka nekliudo tėvams susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, nepažeidžiant vaiko interesų.

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, turi didesnes galimybes auklėti juos, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Įstatymas numato, jog vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 str. 1 d.). CK 3.155 str. 2 d. – apibrėžia tėvų teises ir pareigas vaikams, jos turi būti vykdomos ir tuo atveju, kai tėvas (motina) dalyvauja vaiko auklėjime remiantis teismo sprendimu.

Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka ir sąlygos turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių šio sprendimo įgyvendinimas prieštarautų vaiko interesams, pavyzdžiui, vaikui būtų apsunkintos galimybės lankyti mokyklą, užklasinius būrelius ir pan., tėvas savo turimą teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaiko teisių ir interesų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliantės nuomone, jai iš ieškovo priteistos 1800 Lt išlaidos už advokato ir advokato padėjėjos pagalbą yra per mažos, nes pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškinį 50 procentų, jai iš ieškovo priteistina 4750 Lt.

CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Pažymėtina, kad nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).

Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai nepasisakė dėl apeliantei kompensuotinų jos patirtų išlaidų už advokato pagalbą dydžio. Byloje yra duomenys apie turėtas 9500 Lt išlaidas už advokato pagalbą byloje (3 t. b. l. 118-125). Apeliantės atstovas parengė 1 atsiliepimą į ieškinį ir 1 atsiliepimą į papildomą ieškinio reikalavimą (1 t. b. l. 120-133, 2 t. b. l. 77-82), antrasis atsiliepimas yra papildantis pirmąjį, todėl vertintini kaip 1 procesinis dokumentas - 2400 Lt), atstovas dalyvavo 9 posėdžiuose (kurių bendra trukmė – 20 val. x 120 Lt ), pateikė 11 prašymų raštu, kurių dalis identiški (dėl bylinėjimosi išlaidų, įrodymų pateikimo, laikinųjų apsaugos priemonių ir kt.), išlaidos už pasiruošimą civ. bylos nagrinėjimui nenumatytos Rekomendacijose, negali būti pripažintos pagrįstomis, už prašymų, atskirojo skundo rengimą, kurie netenkinti neturi būti atlyginamos, nes patirtos dėl pačios šalies veiksmų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 0 02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p., 8.15 p., 8.16 p., 8. 18 p., pagrįstomis ir neviršijančiomis Rekomendacijose nustatytų maksimalų dydžių pripažintinos 5200 Lt išlaidos, kurių 50 procentų nuo patenkinto ieškinio - 2600 Lt. Kolegija, atsižvelgdama į šalių procesinį elgesį byloje, įvertindama priežastis, dėl kurių jos susidarė, į tai, kad priešingai šaliai iš atsakovės priteistos panašaus dydžio bylinėjimosi išlaidos (1850 Lt), remdamasi CPK 93 str. 4 d., konstatuoja, kad apeliantei iš ieškovo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis - 1800 Lt nėra aiškiai per mažas, todėl nėra pagrindo jų didinimui.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą (50 procentų), tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė pateikė prašymą bei duomenis apie jos turėtas išlaidas: sumokėtą 143 Lt žyminį mokestį (4 t. b. l. 21), duomenų kad turėjo advokato pagalbos išlaidų nepateikė. Todėl apeliantei iš ieškovo priteistina 71, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei duomenis apie turėtas 1634, 38 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą). Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš apeliantės priteistina ieškovui 800 Lt išlaidų už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, bei atstovavimą (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinėje dalyje, kurioje nustatyta ieškovo M. N. ir sūnaus I. N. lankymosi bendrose psichologo konsultacijose tvarka, vietoje žodžių „ du kartus per mėnesį ir kas antrą mėnesio trečiadienį “ įrašyti „ vieną kartą per mėnesį ir kiekvieno mėnesio antros savaitės trečiadienį“, o nustatytą bendrų psichologo konsultacijų termino pabaigą - „ iki 2015 m. kovo 18 d.“ pakeisti į - „ iki bus gauta bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvada dėl galimybės tėvui su sūnumi bendrauti betarpiškai“.

Nustatytą betarpiško tėvo ir sūnaus bendravimo termino pradžią - „ nuo 2015 m. kovo 18 d.“ - pakeisti į - „gavus bendrose konsultacijose dalyvaujančios psichologės (psichologo) išvadą dėl galimybės tėvui su sūnumi bendrauti betarpiškai“.

„Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš M. N. priteisti 71, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. S..

Iš A. S. priteisti 800 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme M. N..

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė