- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-08-18
- Bylos Nr.
- 2A-748-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė (pirm.), Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Lietintertex“
- Ieškovas
- S. L.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Lietintertex“ apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui UAB „Lietintertex“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išeitinės išmokos priteisimo termino atnaujinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas S. L. 2006-09-28 kreipėsi į Šalčininkų rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuri patikslinęs (b.l. 2-3, 9-11, 42) prašė: 1) atnaujinti įstatymu nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išeitinės kompensacijos išmokėjimo; 2) pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „Lietintertex“ pagal DK 127 str. nuo 2005-01-31 neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 297 str. 4 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 3) priteisti iš atsakovo jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, skaičiuojant nuo 2005-01-31 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – nuo 2005-01-01 iki 2005-07-01 pagal LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nustatytą 500 Lt vidutinį darbo užmokestį, nuo 2005-07-01 iki 2006-07-01 pagal LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 nustatytą 550 Lt vidutinį darbo užmokestį, nuo 2006-07-01 iki 2006 m. rugsėjo mėn. pagal LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 nustatytą 600 Lt vidutinį darbo užmokestį; 4) priteisti iš atsakovo jo naudai keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 950 Lt, paskaičiuotą pagal jo darbo užmokestį (237,50 Lt x 4) bei kompensaciją už trejus metus nepanaudotų atostogų 712,50 Lt (237,50 x 3), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad dirbdamas pas atsakovą 2006 m. birželio ir liepos mėnesiais negavo darbo užmokesčio, o iš 2006-08-01 grąžinto jam SODROS pažymėjimo sužinojęs apie tikrą atleidimo iš darbo priežastį. Tvirtino, kad prašymo atleisti iš darbo darbdaviui nerašęs.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Lietintertex“ atsiliepimų į ieškinį (b.l. 15) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas 2005-01-31 iš darbo buvo atleistas savo noru ir iš karto toms pačioms pareigoms atlikti ir tomis pačiomis sąlygomis įsidarbino UAB „Viltona”, nuo 2005-02-01 perėmusioje iš atsakovo įgaliojimus administruoti Šalčininkų miesto turgaus ūkinę veiklą. UAB „Viltona” kaip naujas darbdavys mokėjo ieškovui darbo užmokestį ir vykdė kitas darbo sutarties sąlygas, todėl priverstinės pravaikštos pas atsakovą nebuvo ir negalėjo būti. Pažymėjo, jog DK 297 str. 1 d. nustato, kad darbuotojas dėl darbo sutarties nutraukimo bei darbo sąlygų pakeitimo turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį, tuo tarpu ieškovas dėl darbo sutarties nutraukimo pretenzijas pareiškė po dviejų metų ir nenurodo priežasčių, kodėl praleido nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009-02-17 sprendimu ieškovo S. L. ieškinį patenkino iš dalies: 1) atnaujino įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išeitinės išmokos priteisimo; 2) pripažino ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Lietintertex“ nuo 2005-01-31 pagal DK 127 str. neteisėtu ir jo darbo sutartį su atsakovu UAB „Lietintertex“ pripažino nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; 3) priteisė iš atsakovo ieškovo naudai: 7917,92 Lt priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006-06-01 iki 2009-03-19, (teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), 958,80 Lt keturių mėnesių dydžio išeitinę išmoką, 550 Lt atstovavimo išlaidų; 4) priteisė iš atsakovo 654,27 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų ir 266,30 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo, nors oficialiai nebuvo apiformintas, ir jam buvo mokamas atlyginimas iki 2006 m. birželio mėn. pradžios, apie atleidimą iš darbo UAB „Lietintertex“ sužinojo 2006 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, atgavęs socialinio draudimo pažymėjimą. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pripažino, jog 2006-09-28 pateikdamas teismui pareiškimą ieškovas praleido vieno mėnesio terminą ieškiniui dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir išeitinės išmokos priteisimo paduoti. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad praleistas terminas yra trumpas (apie dvi savaites, skaičiuojant nuo sužinojimo apie atleidimą iš darbo dienos), o neturintis teisinio išsilavinimo ieškovas buvo pakankamai atidus gindamas savo teises – per šį terminą kreipėsi į advokatą dėl procesinių dokumentų parengimo, teismas terminą ieškiniui paduoti atnaujino, konstatavęs, jog ieškovas jį praleido dėl svarbių priežasčių. Įvertinęs byloje esančius įrodymus – ieškovo parodymus, atsakovo atstovo E. Jarmolovski paaiškinimus, liudytojų M. D., V. C. parodymus, 2008-04-15 ekspertizės aktą Nr. 11-64 (08), teismas taip pat konstatavo, kad prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2005-01-31 parašė ir pasirašė ne ieškovas, ir tuo pagrindu ieškovo atleidimą iš darbo UAB „Lietintertex“ nuo 2005-01-31 pagal DK 127 str. nuostatas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbuotojo pareiškimu, pripažino neteisėtu, ieškovo darbo sutartį su atsakovu nutraukdamas teismo sprendimu pagal DK 297 str. 4 d. nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir priteisė jam DK 140 str. numatytą išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Lietintertex“ apeliaciniu skundu (b.l. 148-149) prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. L. ieškinį atmesti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktais žinomai melagingais teiginiais, nepagrįstai ieškovui atnaujino DK 297 str. 1 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Tvirtina, kad ieškovo teiginiai apie neva tik 2006 m. rugpjūčio mėn. gautą socialinio draudimo pažymėjimą yra melagingi. Savo argumentus grindžia tuo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismo iš VSDFV Šalčininkų skyriaus išreikalauta pažyma apie ieškovo socialinio draudimo laikotarpius patvirtina, jog ieškovas pagal darbo sutartį nuo 2005-12-14 iki 2006-01-21 dirbo UAB „VP Market“. Remiasi DK 104 str. 1 d., kuri nustato, jog darbdavys iš priimamo dirbti asmens privalo pareikalauti, kad jis pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą. Be to pažymi, jog pagal LR Vyriausybės 2003-08-19 nutarimo Nr. 1043 „Dėl atskirų darbo sutarčių ypatumų patvirtinimo“ 4 p. darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas (dirbti darbą), iki darbo sutarties sudarymo į antraeiles pareigas (darbą) darbuotoją priimančiam darbdaviui iš pagrindinės darbovietės turi pateikti pažymą, kurioje turi būti nurodytas jo kasdienio darbo pradžios ir pabaigos laikas. Nepaisant teisės aktų reikalavimų bei VSDFV Šalčininkų skyriaus duomenų, pirmosios instancijos teismas netyrė, ar ieškovas darbdaviui UAB „VP Market“ buvo pateikęs socialinio draudimo pažymėjimą. Nurodo, kad tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovui iš UAB „VP Market“ pavyko gauti dokumentus, kurie aiškiai liudija, jog įsidarbinimo į šią bendrovę metu (2005-12-14) ieškovas turėjo socialinio draudimo pažymėjimą ir jau tuomet žinojo, jog iš UAB „Lietintertex“ yra atleistas 2005-01-31 ir šią datą pats įrašė UAB „VP Market“ kandidato anketoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat įsitikina absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimu (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).
Apeliantas savo skundą grindžia netinkamu teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties institutą, taikymu, tvirtindamas nebuvus svarbių priežasčių, taigi ir pagrindo atnaujinti DK 297 str. 1 d. nustatytą terminą ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pareikšti. Teismo sprendimu konstatuotas atleidimo iš darbo tvarkos ir procedūros pažeidimas, t.y. paties pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 127 str. (darbuotojo prašymo) nebuvimas apeliaciniu skundu nėra ginčijamas. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų, įvertindama tai, kada šiuo konkrečiu atveju prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, kiek ieškinio senaties terminas buvo praleistas, nes dėl paties jo praleidimo fakto šalių ginčo nesama, ar egzistavo aplinkybės, sudariusios prielaidas praleistą terminą ieškovui atnaujinti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų kalbas dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai atskleidė teisės normų, įtvirtinančių ieškinio senaties instituto taikymo specifiką darbo teisiniuose santykiuose, turinį, neteisingai išaiškino jos taikymo sąlygas, neteisingai įvertino su šio klausimo išsprendimu susijusius bylos įrodymus ir dėl jų padarė nepagrįstas išvadas (CPK 185 str.), neatsižvelgė į įstatymų leidėjo valia įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį tokios kategorijos bylose bei teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kurie būtini siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 str. 1 d.). Pažymėtina ir tokia aplinkybė, kad bylą nagrinėjęs teismas skundžiamame sprendime nustatė du tarpusavyje nesuderinamus juridinius faktus – tai, kad ieškovas dirbo pas apeliantą, pasak teismo, oficialiai neįforminus šių darbo santykių, kas reikštų nelegalų darbą (nesudarius darbo sutarties) DK 98 str. prasme bei sudarytų prielaidas traktuoti anksčiau buvusius darbo santykius nutrūkusius teisėtai, bei tai, kad darbo santykiai pagal darbo sutartį nebuvo nutrūkę, pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu.
Pirmiausiai aptartina ieškinio senaties termino paskirtis, šio termino praleidimo teisinės pasekmės. Pagal DK 27 str. 1 d. ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises ribojimą, kitaip tariant teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.1 str. 3 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Taigi šio teisės instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, kartu užtikrinant civilinių santykių stabilumą, skatinant asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, užkertant kelią begaliniam bylinėjimuisi. Todėl ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių - tiek ieškovo, tiek atsakovo interesais.
Atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neteisingai nustatė DK 297 str. 1 d. numatytą ieškinio senaties ginčyti atleidimą iš darbo eigos pradžią ir nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes, numatytas CK 1.131 str. 1 d., priimtinas. DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose atskiriems reikalavimams nenustatyta trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti DK 297 str. 1 d. nustatytas sutrumpintas - 1 mėnesio ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo dokumento apie atleidimą iš darbo gavimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas gavo iš darbdavio socialinio draudimo pažymėjimą su įrašu apie atleidimą tik 2006 m. rugpjūčio pradžioje, įsidarbindamas kitoje darbovietėje, taigi praleido ieškinio senaties terminą, nustatytą DK 297 str. 1 d., neženkliai. Šią savo išvadą teismas pagrindė nurodydamas, jog minėta teisės norma ieškinio senaties termino pradžią sieja su objektyviais kriterijais, tai yra su momentu, kai darbuotojas gavo atitinkamą nurodymą (dokumentą) apie atleidimą iš darbo. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokiu ieškinio senaties termino eigos pradžios traktavimu, kuomet esant darbo santykiams įtvirtintam specialiam teisiniam reglamentavimui taikoma DK 297 str. 1 d. nustatyta specialioji teisės norma, pagal kurią ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą darbuotojui, nesutinkančiam su jo atleidimu iš darbo, prasideda nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos (CK 1.1 str. 3 d..). Apie ieškinio senaties termino eigos pradžią nustatančių CK 1.127 str. 1 d. normų ir išimtį iš bendrosios taisyklės nustatančios DK 297 str. 1 d. normos santykį bei jų taikymą ne kartą buvo išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2005). Tačiau pirmosios instancijos teismas, kolegijos įsitikinimu, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingus bylos įrodymus. Teismas tik iš ieškovo paaiškinimų, suabejojęs atsakovo teiginių patikimumu dėl šio prieštaringos pozicijos dėl ieškovo įsidarbinimo UAB „Viltona“, nustatė, jog ieškovui iki nurodytos datos, kuomet gavo iš darbdavio socialinio draudimo pažymėjimą, nebuvo įteiktas įsakymo dėl jo atleidimo iš darbo, darbo sutarties ar jokio kito dokumento nuorašas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į žemiau išdėstytas motyvus, negali sutikti su tokiais pirmosios instancijos teismo vertinimais. Viena vertus, atsakovas atsiliepime nurodydamas apie anksčiau vykdytų funkcijų – Šalčininkų miesto turgavietės ūkinės veiklos administravimo perdavimą kitai bendrovei – UAB „Viltona“ (b.l.35-36), kuri, pasak apelianto, toms pačioms pareigoms ir tomis pačiomis sąlygomis įdarbino visus iki tol apelianto darbuotojais buvusius asmenis, iš darbo atleistus tuo pačiu metu (b.l.50, 52, taip pat liudytojų M. D., V. C. paaiškinimai, atsakovo atstovo E.Jarmolovski paaiškinimai, b.l. 40, 70, 112), atsiliepimo pateikimo metu galėjo objektyviai ir nežinoti apie ieškovo neįdarbinimą naujoje darbovietėje UAB „Viltona“. Be to, savo atsikirtimus atsakovas nuosekliai grindė aplinkybe, kad ieškovas apie savo atleidimą iš darbo žinojo, tad nepateisinamai ilgą laiką, net dvejus metus nereiškė buvusiam darbdaviui jokių pretenzijų, o prašymą atleisti iš darbo galėjusi pasirašyti ir jo motina, kuri pasirašytinai pasiimdavo ir jo darbo užmokestį (b.l.90). Tai yra pripažinęs ir pats ieškovas bei įvardinusi liudytoja V. C. (b.l.90,112). Pastebėtina, kad teismas netenkino atsakovo prašymo ištirti ieškovo motinos parašo galimą buvimą pareiškime atleisti jį iš darbo (b.l.112).
Kita vertus, darbo sutartyje esantis ieškovo parašas ties darbo sutarties nutraukimo skiltimi (b.l.76,), liudytojos M. D. paaiškinimai apie SODROS pažymėjimo įteikimą ieškovui dar 2005 m. (b.l.70), ieškovo įsidarbinimo UAB „VP Market“ 2005-12-14 faktas (b.l.94) ir savo paties ranka anketos skiltyje „Darbo patirtis“ nurodymas apie darbo santykių pas atsakovą pasibaigimą būtent 2005-01-31, taip pat Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo numerio anketoje įrašymas ir jo kopijos pateikimas naujajam darbdaviui (b.l. 150-152) neabejotinai patvirtina ne tik ieškovo žinojimą apie darbo sutarties nutraukimą, bet ir dokumento su atleidimo įrašu jam įteikimą ženkliai anksčiau, nei jo nurodomu laiku 2006 m. rugpjūčio mėn. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo paaiškinimų apie SODROS pažymėjimo gavimo laiką patikimumą, taip pat atsižvelgia į tai, kad pažymėjimo jis tvirtina pareikalavęs jau įsidarbinęs kitoje darbovietėje, nors niekuomet byloje nebuvo įvardijęs kokiu pagrindu ir kada pasibaigė jo darbo santykiai pas atsakovą UAB „Lietintertex“.
Susiklosčius šiai situacijai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškinio senaties termino eigai prasidėjo tik 2006 m. rugpjūčio mėnesį. Kolegija konstatuoja, kad nesant kitų neginčijamų įrodymų apie SODROS pažymėjimo ieškovui įteikimą, senaties termino eiga prasidėjo vėliausiai kandidato anketos pildymo dieną (b.l.151-152). Ši diena nenurodyta, todėl skaičiuotina nuo joje įvardintos sveikatos patikrinimo medicininėje komisijoje datos – 2005-12-12.
Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, tik jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.). Tuo atveju, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų ir galėtų būti patenkinti (CK 1.131 str. 1 d.). Reikalavimus teisme atsakovui ieškovas pareiškė 2006-09-28, ženkliai praleidęs DK 297 str. 1 d. nustatytą 1 mėnesio terminą. Sprendžiant dėl pagrindų jį atnaujinti buvimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į formuojamą teismų praktiką, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Šiuo konkrečiu atveju ieškovo delsimas tokį ilgą laiką ginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą bei pagrįstumą, neabejotinai žinant darbo santykių nutraukimo datą ir pagrindą, o po atleidimo iš darbo dar ir įsidarbinant kitoje darbovietėje - UAB „VP Market“, negali būti pateisinamas teisinių santykių stabilumo aspektu. Neišreikšdamas savo nesutikimo su atleidimu, nors tai priklausė tik nuo jo valios, jis sudarė prielaidas darbdaviui manyti, kad nelaiko savo teisių pažeistomis arba atsisako jas ginti. Teisme ieškovas pripažino neginčijęs ankstesnio atleidimo, nes tikėjęsis gauti darbo užmokestį už faktinį darbą 2006 m. birželio – liepos mėnesiais (b.l.40), tačiau šios priežastys negali būti priskiriamos svarbių priežasčių, leidžiančių atnaujinti praleistą terminą, kategorijai. Priešingas traktavimas sudarytų sąlygas piktnaudžiauti teise, siekti nepagrįsto praturtėjimo (už nepagrįstai ilgą periodą reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, netesybų, palūkanų ir pan.), o tai jau akivaizdžiai prieštarautų DK 35 str. įtvirtintiems darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principams – laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Dėl nurodytų motyvų skundžiamas teismo sprendimas nėra nei pagrįstas, nei teisėtas, netinkamas faktinių aplinkybių įvertinimas bei teisės normų aiškinimas įtakojo neteisingą bylos išnagrinėjimą, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str.) ir S. L. ieškinį atmesti dėl praleistos ieškinio senaties.
Apeliantas turėjo 266,30 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (b.l. 147,155). Šios išlaidos jam priteistinos iš ieškovo, kuris nėra atleidžiamas nuo išlaidų kompensavimo priešingai šaliai (CPK 93 str. 1 d. ir 3 d.). Nuo kitų išlaidų mokėjimo darbo santykių bylose darbuotojai yra atleisti įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl teismo iniciatyva paskirtos rašysenos ekspertizės atlikimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 90 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo S. L. reikalavimai iš dalies buvo patenkinti, panaikinti.
S. L. ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. L. 266 (du šimtus šešiasdešimt šešis) litus 30 centų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų UAB „Lietintertex“ naudai.