Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-118-253/2015

2015 m. vasario 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. S. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-09-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo A. B. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei A. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, teismo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 499,23 Lt dydžio piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę pastato–gyvenamojo namo dalį; nustatė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei A. S. ir atsakovui A. B. priklausančia stogine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta 3K4, 22,60 kv.m. ploto, esančia žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovas A. B. ir ieškovė A. S. naudojasi bendrai; priteisė iš atsakovo A. B. 1 959 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. S. naudai; priteisė iš ieškovės A. S. 4 137 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. B. naudai; kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė.

Teismas darė išvadą, kad turtas gali būti padalijamas natūra derinant abiejų bylos šalių pateiktus projektus. Nė vienų atliktų kadastrinių matavimų duomenys nėra įregistruoti. Paskutiniai oficialūs kadastriniai ginčo statinio kadastriniai duomenys fiksuoti 2003-11-14. Būtent šiais oficialiai įregistruotais kadastrinių matavimų duomenimis rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą byloje ir nustatydamas, kad bendro turto atidalijimas turi būti atliekamas natūra, kiekvienam bendraturčiui nustatant nuosavybės teisę į tą pastato dalį, kurią bendraturtis ir dabar faktiškai naudoja asmeniškai. 2014-07-14 kadastriniai matavimai patvirtina, kad pastato pastogėje ieškovė yra suformavusi patalpą 2-8 (10,16 kv.m.), atsakovas nurodė, kad ši patalpa suformuota neturint atsakovo sutikimo ir neturint statybą leidžiančio dokumento, todėl nėra žinoma, ar tokios patalpos suformavimas galės būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Teismas nustatė, kad pagal 2003-11-14 kadastrinių matavimų duomenis, bendras pastato plotas buvo 122,69 kv.m., tuo tarpu pagal 2014-07-14 kadastrinius matavimus šiuo metu pastato bendras plotas yra 128,57 kv.m., todėl atsižvelgiant į ieškovei ir atsakovui atidalijamas pastato dalis iš ieškovės atsakovui turėtų būti nustatoma didesnė kompensacija, tačiau atsakovas pasilieka prie pradinio reikalavimo dėl kompensacijos dydžio (499,23 Lt). Iš 2003-11-14 atliktų kadastrinių matavimų duomenų teismas nustatė, kad pastatas tarp bendraturčių faktiškai jau yra padalytas, o tai patvirtina faktą, kad turto atidalijimas natūra neturės jokios įtakos pastatui, jo konstrukcijoms, nereikės atlikti jokių papildomų statybos darbų. Teismas vertino, kad neįrodyta, jog atsakovui priklausanti mūrinė kamino konstrukcija, neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų ir ją reikėtų perkelti, be to, atsakovui patvirtinus, kad kamino valymui ir jo aptarnavimui būtinybės patekti į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, nėra, teismas ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą iškelti jam priklausantį kaminą netenkino. Taip pat teismas vertino, kad stoginė negali būti padalyta ir, remdamasis oficialiai įregistruotais kadastrinių matavimų duomenimis (šiuo atveju 2003-11-14), kuriuose nurodyta, jog ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatė, kad stoginė paliekama bendram šalių naudojimui. Įvertinęs, kad ieškinys ir priešieškinis buvo tenkinti 50 proc., teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

atidalyti natūra ginčo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. S. asmeninės nuosavybės teise priteisiant gyvenamojo namo dalį, susidedančią iš pirmo aukšto, kurio plotas 62,75 kv.m. bei virš jo esančios mansardos, turinčios 58,32 kv.m. bendro ploto, su šioje namo dalyje esančiomis patalpomis: 2-1 (4,43 kv.m.), 2-2 (4,02 kv.m.), 2-3, (3,30 kv.m.), 2-4 (9,93 kv.m.), 2-5 (19,69 kv.m.), 2-6 (10,65 kv.m.), 2-7 (10,73 kv.m.) bei mansardoje esanti patalpa 2-8 (10,16 kv.m.);atidalyti natūra ginčo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. B. asmeninės nuosavybės teise priteisiant gyvenamojo namo dalį, susidedančią iš pirmo aukšto, kurio plotas 55,63 kv.m., bei virš jo esančios mansardos, 51,28 kv.m. bendro ploto, su šioje namo dalyje esančiomis patalpomis: 1-1 (4,35 kv.m.), 1-2 (3,68 kv.m.), 1-3 (14,30 kv.m.), 1-4 (8,22 kv.m.), 1-5 (6,41 kv.m.), 1-6 (3,89 kv.m.), 1-7 (14,78 kv.m.);įpareigoti A. S. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos už jai tenkančią didesnę gyvenamojo namo dalį sumokėti A. B. 698,69 Lt dydžio piniginę kompensaciją;įpareigoti A. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškelti jam priklausančio kamino mūrinę konstrukciją iš ieškovei priklausančios patalpos, plane pažymėtos indeksu 2-3, bei įrengti gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną, skiriančią atidalyto gyvenamojo namo pirmo aukšto ir mansardos dalis, kurios šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus;priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo.

Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė ir atsakovas yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendraturčiai, kiekvienam priklauso po 1/2 dalį minėto gyvenamojo namo. Ginčo gyvenamojo namo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatas). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Ieškovė A. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės reikšmę turi vėliausiai nustatytas faktinis gyvenamojo namo plotas, taip pat teigia, kad į atidalijamo gyvenamojo namo dalies plotą turėjo būti įtrauktas ir mansardos plotas. Pažymėtina, kad šiuos ieškovės argumentus pirmosios instancijos teismas įvertino. Apeliantė nurodo, kad nesutinka, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakovu liktų virš gyvenamojo namo pirmo aukšto esanti mansarda, ją yra lengva išmatuoti ir paversti gyvenamosiomis patalpomis, o ieškovė nustatė visą gyvenamojo namo (su mansarda) plotą. Nei 2014-07-23, kurių pagrindu parengtos ieškovės A. S. į bylą pateiktos 2014-08-11 VĮ „Registrų centras“ parengtos gyvenamojo namo atidalijimo bylos, nei atsakovo A. B. patiekti 2014-07-14 kadastrinių matavimų duomenys neįregistruoti viešajame registre. Pažymėtina, kad nagrinėjamos ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-1505-123/2013, kuria ieškovė remiasi apeliaciniame skunde, faktinės aplinkybės netapačios. Be to, apeliantės nurodomame Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtintame Statybos techninio reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nurodyti reikalavimai netaikytini vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams, o šio reglamento 265.4 punkto nuostata, reglamentuoja dviejų ar daugiau butų sujungimo į vieną butą projektavimą, tad šiuo atveju, sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, netaikytina. Šalių byloje pateiktais 2014-07-14 ir 2014-07-23 kadastrinių matavimų duomenimis, pastato pastogėje suformuota patalpa 2-8, kurios plotas 10,76 kv.m. Tačiau atsakovas nurodo, kad pastato pastogė nėra tinkama, kad joje būtų galima suformuoti mansardos patalpas, o atsakovas nėra davęs sutikimo šia patalpai suformuoti. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra vieno aukšto, 122,69 kv.m. bendro ploto. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad nurodoma kaip pastogėje esanti patalpa 2-8, 10,16 kv.m. ploto, yra suformuota laikantis teisės aktų reikalavimų ir šie duomenys gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Ištyrusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai rėmėsi oficialiais, viešajame registre įregistruotais ginčo gyvenamojo namo kadastriniais duomenimis, užfiksuotais 2003-11-14 (t. 1, b. l. 53) (CK 4.262 str.). Dėl to atmestini skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 4.80 str. ir nepasisakė dėl visų patalpų atidalijimo.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad jos namo dalyje neturi būti atsakovui priklausančių kamino mūrinių konstrukcijų. Siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra procedūriškai ir techniškai priimtinas, nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Šiuo atveju bylos duomenų pagrindu vertintina, kad mūrinė kamino konstrukcija yra sudėtinė pastato vidinių konstrukcijų dalis ir neįrodyta, jog kamino pašalinimas galimas nepadarant neproporcingos žalos šioms konstrukcijoms. Be to, ieškovė neįrodė, kad kamino konstrukcija riboja jos nuosavybės teises į suformuotiną jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį savarankišką nekilnojamojo turto objektą. Nepaneigta, kad ieškovei tenkantis patalpos 2-3 plotas apskaičiuotas atsižvelgiant į šią konstrukciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo iškelti kamino mūrinę konstrukciją iš ieškovei priklausančios patalpos, plane pažymėtos indeksu 2-3.

Kartu su minėtu reikalavimu dėl atsakovo įpareigojimo iškelti kamino mūrinę konstrukciją, ieškovė reiškė reikalavimą tuo pačiu įpareigoti atsakovą įrengti gaisrinės saugos reikalavimus atitinkančią sieną, skiriančią atidalyto gyvenamojo namo pirmo aukšto ir mansardos dalis, kurios šiluminiai parametrai atitinka išorės sienų šiluminiams parametrams nustatytus reikalavimus. Kaip minėta, kamino mūrinė konstrukcija yra pastato vidinėse konstrukcijose. Atmesdamas pirmąją šio reikalavimo dalį dėl kamino mūrinės konstrukcijos iškėlimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog mūrinė kamino konstrukcija neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų. Taip pat, skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas kitus ieškovės pastiklinto priešieškinio reikalavimus atmetė, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad nebuvo pasisakyta dėl ieškovės reikalavimo, ar šis reikalavimas nebuvo išspręstas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė nepagrįstai remiasi Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 7.3 punktu, numatančiu sublokuotų namų sąvoką, kadangi jis nagrinėjamu atveju netaikytinas. Pažymėtina, kad šiuo atveju 2003-11-14 užfiksuotų kadastrinių matavimų duomenys patvirtina, jog faktiškai pastato patalpos yra paskirstytos į du butus (t. 1, b. l. 53). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turtą atidalijant natūra nereikės atlikti papildomų statybos darbų, tai neturės įtakos pastatui, jo konstrukcijoms. Tad nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu bendraturčiams atidalytos gyvenamojo namo patalpos, taip suformuojant jame du atskirus butus, kaip savarankiškus nekilnojamojo turto objektus. Byloje neįrodyta, kad konstrukcijos taip suformuotinų atskirų nekilnojamojo turto objektų neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų.

Apeliantė nurodo, kad atsakovas įsirengė medinį priestatą, kurio ploto neįskaito į bendrą gyvenamojo namo plotą, nors teigia, kad jam tenkanti pastato dalis yra mažesnė. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą paaiškino, kad medinis priestatas – lauko tualetas neįskaitytinas į gyvenamojo namo plotą. Tokia išvada darytina ir įvertinus viešame registre įregistruotus 2003-11-14 kadastrinių matavimų duomenis, taip pat ir šalių pateiktus duomenis apie 2014 m. atliktus kadastrinius matavimus. Dėl to nėra pagrindo spręsti dėl šio statinio įskaitymo į gyvenamojo namo plotą ir įtakos reikalaujamos priteisti kompensacijos dydžiui.

Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo atsakovo reikalavimą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui priklausančia stogine tvarkos nustatymo. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog vyksta kita civilinė byla, kurioje yra ginčijama atsakovo nuosavybės teisė į ½ dalį stoginės, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo. Vadovaujantis VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ieškovei A. S. ir atsakovui A. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ kitų statinių (šulinys, tvora, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o esant nesutarimui, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Atsakovo nuosavybės teisė į minėtą inžinerinį statinį įregistruota viešame registre. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovo nuosavybės tiesei į ½ dalį minėto statinio esant nenuginčytai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išsprendė ir tenkino šį atsakovo reikalavimą.

Apeliantė tai pat teigia, kad skundžiamas sprendimas priimtas neįtraukus šalių sutuoktinių. CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Šioje byloje sprendžiama dėl atidalijimo iš bendrąja daline nuosavybe ieškovei ir atsakovui priklausančio gyvenamojo namo, kuriame ieškovei ir atsakovui priklauso ½ dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad šią civilinę bylą inicijavusi ieškovė savo sutuoktinio į bylą neįtraukė. Proceso metu šalims reiškiami reikalavimai buvo žinomi, šalių reikalavimai buvo tikslinami ir šalys nereiškė reikalavimų dėl šalių sutuoktinių trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų. Apeliantė nenurodė kaip konkrečiai buvo apribotos šalių sutuoktinių procesinės teisės, kokios realios įtakos jų įtraukimas į bylą būtų turėjęs galutinei teismo išvadai. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti absoliutų skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 2 p. Taip pat nenustatyta kitų, CPK 329 str. 2 d. numatytų, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atvejams, kai patenkinti ne visi ieškinio reikalavimai, bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė nustatyta CPK 93 str. 2 d. Remiantis ja, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad padalijus turtą pagal atsakovo patikslintu priešieškiniu pateiktą variantą, buvo tenkintas (bent iš dalies) ieškovės patikslintas ieškinys.

Šiuo atveju ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo. Ieškiniu ieškovė prašė padalyti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, priteisiant ieškovei atsakovui priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, o bendraturčiui atsakovui priteisiant kompensaciją už šį turtą. Tuo tarpu atsakovas A. B. priešieškiniu pareiškė reikalavimus dėl turto atidalijimo natūra pagal 2003-11-14 kadastrinių matavimų duomenis. Atsakovas, pateikęs priešieškinį, pradinius reikalavimus iš esmės papildė atitikmenimis pagal atsakovo atliktus aktualius kadastrinius matavimus. Tuo tarpu ieškovė, pareiškimu patikslinusi ieškinį, reikalavimą dėl turto atidalijimo ne natūra pakeitė reikalavimu padalyti turtą natūrą pagal ieškovės pateiktus kadastrinių matavimų duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu ieškovė iš esmės sutiko su tokiu turto atidalijimo būdu, kad turtas turi būti dalijamas natūra. Skundžiamu sprendimu turtas iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės atidalytas natūra, tačiau pagal 2003-11-14 kadastrinių matavimų duomenis. Atsižvelgiant į tai, taip pat į kitų tenkintų ir atmestų ieškovės ir atsakovo pareikštų reikalavimų dalį, įvertinus, jog šalių pareikšti reikalavimai nėra vienarūšiai, taip pat jų pobūdį ir sąsajumą bei tai, kad byloje šalys parengė atsiliepimus į priešingos šalies reikalavimus, netaikytinas griežtai matematinis patenkintų (atmestų) materialinių teisinių reikalavimų santykio su visais pareikštais reikalavimais nustatymas. Remiantis tuo, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytomis tenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijomis – ieškovės 25 proc., o atsakovo – 75 proc. Be to, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad už atstovavimą teisme atsakovas A. B. sumokėjo advokatui 7 986 Lt ir šia suma rėmėsi priteisdamas atsakovui bylinėjimosi išlaidų dalį iš ieškovės. Tačiau apeliantas nurodo, kad realiai atsakovas už advokatų pagalbą apmokėjo 3 630 Lt, tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog sumokėjo 3 630 Lt advokato pagalbai ir 288 Lt žyminiam mokesčiui apmokėti, iš viso – 3 918 Lt, dėl to atsakovui iš ieškovės priteistina suma, atsižvelgiant į tenkintų atsakovo priešieškinio reikalavimų dalį, sudaro 2 938,50 Lt, t. y. 851,05 Eur. Tuo tarpu iš atsakovo ieškovei priteisina suma sudaro 25 proc. jos išlaidų ir yra 979,50 Lt, t. y. 283,68 Eur. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sutinka, kad skundžiamu sprendimu esant neteisingai paskirstytoms bylinėjimosi išlaidoms, yra pagrindas skundžiamą sprendimą atitinkamai pakeisti (CPK 93 str. 2 d., 98 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-09-23 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Sumažinti iš atsakovo A. B. ieškovės A. S. naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 283,68 Eur.

Sumažinti iš ieškovės A. S. atsakovo A. B. naudai priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 851,05 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.