Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-493-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-20
Bylos Nr.
1A-51-493-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
Nuteistasis
S. J.
Civilinis ieškovas
G. K.
Nukentėjusysis
G. K.
Advokatai
Ramūnas Gudašius, Albertas Trumpulis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-51-493/2009

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam S. J., gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. atstovui advokatui Albertui Trumpuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., vadovaujantis BK 40 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jį perduodant D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno raj., dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, atsakomybėn 1 (vieneriems) metams pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamoji byla nutraukta.

Priteista iš UAB (duomenys neskelbtini) 1750 (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt) Lt 92 ct turtinės ir 18000 (aštuoniolika tūkstančių) Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai G. K..

Priteista iš S. J. 2000 (du tūkstančius) Lt G. K. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduotas D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) už tai, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose ir vykdydamas savo dabartines funkcijas, 2008 m. sausio 7 d. apie 16 val. 45 min., vairuodamas automobilį C. T. & Country, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, Karmėlavos mstl., Vilniaus gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kauno kryptimi antrąja eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 75, 76 punktų reikalavimus – artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, nepraleido nereguliuojama pėsčiųjų perėja per gatvę iš kairės pusės ėjusios G. K., ją partrenkė ir sužalojo, dėl ko G. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – skeveldrinis dešinio blauzdikaulio lūžimas, dešinio šeivikaulio lūžimas, dešinės plaštakos 2-3-4-5 delnakaulių lūžimai, kryžkaulio lūžimas, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžimas.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji G. K. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2008-12-01 nuosprendžio dalį dėl S. J. BK 40 str. 1 d. pritaikymo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jį perduodant D. S. atsakomybėn vieneriems metams pagal laidavimą be užstato bei baudžiamosios bylos nutraukimo, paskirti S. J. vieną iš bausmių , numatytų BK 281 str. 1 d. sankcijoje, pašalinti nuosprendyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir iš dalies atlygino žalą bei priteistą civilinį ieškinį iš UAB (duomenys neskelbtini) dėl neturtinės žalos padidinti iki 100 000 litų. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei baudžiamojo proceso įstatymų normas, nes S. J. nepagrįstai taikė BK 40 str. 1 d. ir baudžiamąją bylą nutraukė, neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nors nusikalstama veika buvo kvalifikuota teisingai. Nukentėjusiosios nuomone, teismas nepagrįstai S.J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą. Nepakanka, kad nuteistasis pripažintų esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, bet būtina nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi. S.J. veiksmai ikiteisminio tyrimo pradžioje rodo, kad savo kaltę jis pripažino tik surinkus neginčytinus įrodymus, bandė išsisukti nuo atsakomybės, siekdamas jos išvengti į nusikalstamą veiką įtraukė ir trečius asmenis, kadangi, S.J. įtakoje, dėl jo neblaivumo autoįvykio metu, kaltę buvo prisiėmęs jo sūnus Andrius. Tai, kad S.J. prisipažinimas negalėjo būti nuoširdus, nukentėjusiosios nuomone patvirtina aplinkybės, kurios yra užfiksuotos liudytojų D. S., E. S., S. J. parodymuose. Be to, nesuteikė pagalbos nukentėjusiajai, neiškvietė medikų, liudytojams aiškino, kad nukentėjusioji ėjusi ne per perėją, nesidomėjo sveikata, neteikė paramos, neatsiprašė, neužjautė.

Teismas taip pat nepagrįstai pripažino S.J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis atlygino padarytą žalą, nes dalinis žalos atlyginimas negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad S. J. pasiuntė žalai atlyginti 200 litų, kuomet buvo padaryti daugybiniai kaulų lūžiai, daromos operacijos, reabilitacija, kito asmens pagalba, papildomas maitinimas, spec. įranga ir kt., nukentėjusiosios nuomone yra pasityčiojimas.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji savo skunde taip pat nurodė, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo proceso normas ir nepagrįstai S. J. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi pagal BK 40 str., būtinos tam tikros sąlygos, jų visuma, kurios, šiuo atveju, yra neatitinkančios faktinių aplinkybių. S. J. prisipažino tik priremtas įrodymų, nuoširdžiai nesigailėjo, žalos neatlygino. Taip pat teismas neapklausė laiduotojo, jo asmenybės nevertino, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų nesvarstė, jų nepagrindė, tuo pažeidė 1 str. 1 d., 305 str. 1 d. reikalavimus. Nors S.J. padaryta nusikalstama veika buvo kvalifikuota tinkamai, tačiau teismas, atleisdamas S. J. nuo bausmės ir nutraukdamas bylą, pažeidė įstatymus, teisingumo principą, liko neįgyvendinti bausmės tikslai. S. J. nepaskyrus bausmės, jis nepajus bausmės poveikio, nebus įgyvendintas teisingumo principas.

Nukentėjusioji nurodė, jog ji pasinaudojo savo teise reikšti civilinį ieškinį patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Teismas civilinį ieškinį priteisė, tačiau nepagrįstai sumažino jo sumą – iki 18 000 litų. Jokių motyvų dėl neturtinės žalos sumažinimo nėra, tuo pažeidė 305 str. 4 d. reikalavimus – neįvertino nusikalstamos veikos pasekmių, tai, kad perspektyvos galutinai pasveikti nėra, civilinio atsakovo turtinės padėties, nenurodė motyvų dėl priteistos sumos dydžio, neįvertino tai, jog visavertis gyvenimas neįmanomas, pablogėjo gyvenimo kokybė tiek dėl fizinių sužalojimų, tiek dėl dvasinių išgyvenimų tai, kad nuolat reikalinga kitų asmenų pagalba, sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl šių aplinkybių, teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalos atlyginimą iki neprotingos, nesąžiningos ir neteisingos ribos, todėl ir šioje dalyje nuosprendis keistinas, priteisiant 100 000 litų neturtinės žalos

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios atstovą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, pagrįstai nustatė S. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir tinkamai pritaikė jo atžvilgiu BK 40 str., tačiau neteisingai išsprendė neturtinės žalos dydžio priteisimo klausimą. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių taikymo S. J..

Apeliantės tvirtinimu, teismas nepagrįstai S.J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis kaltu prisipažino ir gailisi, iš dalies atlygino padarytą žalą. Jos nuomone, nepakanka, kad nuteistasis pripažintų esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, bet būtina nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi. S.J. veiksmai ikiteisminio tyrimo pradžioje rodo, kad savo kaltę jis pripažino tik surinkus neginčytinus įrodymus, bandė išsisukti nuo atsakomybės, siekdamas jos išvengti į nusikalstamą veiką įtraukė ir trečius asmenis, kadangi, S.J. įtakoje, dėl jo neblaivumo autoįvykio metu, kaltę buvo prisiėmęs jo sūnus Andrius. Tai, kad S.J. prisipažinimas negalėjo būti nuoširdus, nukentėjusiosios nuomone patvirtina aplinkybės, kurios yra užfiksuotos liudytojų D. S., E. S., S. J. parodymuose. Be to, apeliantės tvirtinimu, nuteistasis nesuteikė pagalbos nukentėjusiajai, neiškvietė medikų, liudytojams aiškino, kad nukentėjusioji ėjusi ne per perėją, nesidomėjo sveikata, neteikė paramos, neatsiprašė, neužjautė.

Be to, apeliantė tvirtina, jog teismas taip pat nepagrįstai pripažino S.J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis atlygino padarytą žalą, nes dalinis žalos atlyginimas negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tai, kad S. J. pasiuntė žalai atlyginti 200 litų, kuomet buvo padaryti daugybiniai kaulų lūžiai, daromos operacijos, reabilitacija, kito asmens pagalba, papildomas maitinimas, spec. įranga ir kt., nukentėjusiosios nuomone yra pasityčiojimas.

Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

S. J., nuo pat pirmosios apklausos, savo kaltę dėl autoįvykio pripažino pilnai ir detaliai nurodė paties įvykio aplinkybes, bei paaiškino, prie kokių aplinkybių autoįvykio kaltininku surinktoje medžiagoje buvo įvardintas jo sūnus A. J. ( t. 2 b. l. 30-31). Analogiškas aplinkybes jis patvirtino ir kitos apklausos metu ( t. 2 b. l. 55) ir teisiamojo posėdžio metu. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2008-08-06 nutarimu, patvirtintu Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, ikiteisminis tyrimas A. J. atžvilgiu, pagal BK 300 str. 1 d. dėl dokumento suklastojimo nutrauktas, perduodant jį pagal laidavimą, nustačius, jog jis, 2008-01-07, sužinojęs, jog tėvas S. J., pažeisdamas KET reikalavimus, pertrenkė ir sužalojo žmogų, atvykęs į įvykio vietą ir turėdamas tikslą nuslėpti, kad eismo įvykį padarė jo tėvas S. J., policijos pareigūnams prisistatė eismo įvykio dalyviu, pasirašydamas eismo įvykio dokumentuose, kaip asmuo, vairavęs autotransporto priemonę. Nesurinkus ikiteisminio tyrimo metu įrodymų, jog S. J. būtų sukurstęs policijos pareigūną ir savo sūnų klastoti dokumentų, kad pats išvengtų atsakomybės už padarytą eismo įvykį, prokuroro 2008-05-28 nutarimu, ikiteisminis tyrimas policijos pareigūno V. D. atžvilgiu buvo nutrauktas ( t. 2 b. l.39-44), o pateikti įtarimai S. J., pagal BK 24 str. 5 d. 228 str. 1 d., 24 str. 5 d. 300 str. 1 d., buvo panaikinti.

Atsižvelgiant į paminėtą, ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo surinkta įrodymų, jog S. J., kokių tai būdu, būtų įtakojęs policijos pareigūną ar sūnų, kad šis prisiimtų kaltę dėl autoįvykio, o priešingai, surinktais įrodymais nustatyta, jog A. J. tai padarė savavališkai, įvertinęs tėvo sveikatos būklę po autoįvykio. S. J. niekada ikiteisminio tyrimo metu nėra pareigūnams nurodęs, jog jis automobilio nevairavo ir KET nepažeidė, todėl apeliacinio skundo motyvas, jog po autoįvykio, S. J. dėjo pastangas, jog kaltę prisiimtų jo sūnus A. J., yra nepagrįstas. Be to, niekas iš byloje esančių liudytojų nepatvirtino, jog būtų įtarę, jog S. J., įvykio metu, automobilį vairavo galimai neblaivus ir, kad sūnaus įtraukimas į autoįvykio dalyvius, padėjo jam išvengti neblaivumo patikrinimo, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog tuo jis bandė išvengti medicininio patikrinimo girtumui nustatyti, yra nepagrįstas.

Iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų seka, jog S. J. yra nustatytas tik 40 procentų darbingumas, nuo 2008-01-15 iki 2008-03-08 sirgo, 2008-01-25 KMUK jam buvo atlikta širdies operacija (t. 2 b. l. 64-70), byloje esančiais duomenimis, pasveikęs jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susitikti su nukentėjusiąja ir jos atsiprašyti, ko pasėkoje, dėl nuo jo valio nepriklausančių aplinkybių nepavykus tai padaryti, jos atsiprašė pasiųsdamas registruotą laišką (t. b. l. 177–178), tačiau atsakydama į jį, nukentėjusioji nurodė tik žalos atlyginimo reikalavimus ( t. 2 b. l. 179). Be to, teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamojo gynėjas prašė apklausti liudytoja S. M., kuri teismui patvirtintu aplinkybes, jog ši, S. J. prašant, sutiko tarpininkauti, kad šis galėtų susitikti su nukentėjusiąja ir jos atsiprašyti, tačiau prieštaraujant nukentėjusiosios atstovui, tai yra, nurodant, jog tai paaiškins pati nukentėjusioji, teismas šį prašymą atmetė. Iš paminėto sektų, jog nukentėjusioji minėtos aplinkybės neginčija.

Iš paminėto seka, jog S. J. nevengė prievolės atlyginti neturtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiosios dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau šalys nesutarė tik dėl atlygintinos žalos dydžio.

Apeliantas tvirtina, jog S. J., iš karto po įvykio, ten buvusiems liudytojams sakė, jog ne jis kaltas dėl autoįvykio, netinkamai patraukė nukentėjusiąją nuo važiuojamosios kelio dalies, neiškvietė greitosios med. pagalbos.

Tačiau, ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog S. J., eismo įvykio metu, mobilaus ryšio telefono neturėjo, o greitąją med. pagalbą operatyviai iškvietė praeiviai. Kokio būdu S. J. nuo važiuojamosios kelio dalies patraukė nukentėjusiąją, kad jos daugiau nesužalotų pravažiuojantys automobiliai, įtakos atsakomybę lengvinančių aplinkybių taikymui, neturi. Nepaneigtas S. J. tvirtinimas, jog po autoįvykio jis buvo šoko būsenoje, todėl ką jis pasakojo apie įvykį iš karto po jo atsitiktiniams praeiviams, o ne policijos pareigūnams, reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į išdėstytą, neginčijamai nustatyta, jog nuo pat pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, S. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, dėjo pastangas atlyginti iš dalies nukentėjusiajai padarytą žalą, bei jos atsiprašyti, baudžiamojoje byloje neįrodyta, jog jis sąmoningai stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl apylinkės teismas pagrįstai nurodė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji buvo pareiškusi 200 litų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 100000 litų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. b. l. 45-46 ). S. J., dėl objektyvių, aplinkybių nepavykus susitikti su nukentėjusiąja ir atlyginti iš dalies jai padarytos žalos, 2008-10-14, paprastąja pašto perlaida, nusiuntė nukentėjusiajai 200 litų pareikšto civilinio ieškinio turtinės žalos padengimui ir dalį – 5000 litų neturtinei žalai atlyginti. Naują patikslintą civilinį ieškinį ( t. 2 b. l. 147- 148) nukentėjusiosios atstovas pateikė tik 2008-10-15 vykusio teisiamojo posėdžio metu. Iš paminėto seka, jog S. J. pašto perlaida išsiųsdamas, padengė pilnai 200 litų prašomos priteisti turtinės žalos ir dalį- 5000 litų neturtinės žalos ( t. 2 b. l. 149 ), todėl teisėjų kolegijai visiškai nesuprantamas apeliantės skundo motyvas, kuo tai S. J. siekia iš jos pasityčioti, nes jos tuo metu toks ieškininis reikalavimas 200 litų sumai turtinei žalai atlyginti, S. J. buvo pateiktas. Tai, kad nukentėjusioji, nesutikdama su prisiustų pinigų kiekiu nesutiko ir juos atsisakė priimti, teisėjų kolegija sprendžia, jog tai įvyko ne nuo S. J. valios priklausančių aplinkybių, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jog atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos žalos.

Dėl BK 40 str. taikymo.

Sutinkamai su BK 40 str. 1 d., asmuo padaręs <...> neatsargų <...> nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą.

Sutinkamai su BK 40 str. 2 d., asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

1.jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir

2.visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3.bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4. yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

Sutinkamai su BK 40 str. 3 d., laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Nustatyta, kad S. J. padarė neatsargų nusikaltimą, baudžiamojoje byloje yra pateiktas D. S., neteisto, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi prašymas perduoti S. J. jo atsakomybėn pagal laidavimą, kuriame jis nurodo, jog su S. J. aktyviai dalyvauja Kauno raj. verslininkų asociacijos veikloje, kartu su juo yra išrinkti jos valdybos nariais. Iš pateiktos D. S. charakteristikos matyti, jog jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, taip pat pateikti Kauno rajono verslininkų asociacijos steigimo dokumentai (t. 2 b.l. 168-175).

Įvertinus D. S. veiklą ir asmenines savybes, bei charakteristiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog jis yra tinkamas laiduotojas ir jis darys teigiamą įtaką kaltininkui. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas, jog D. S. nebuvo apklaustas teisiamajame posėdyje, todėl nebuvo išsiaiškinta apie jo su kaltininku tarpusavio veiklą, taip pat ar jis nebuvo teistas, baustas administracine tvarka. Tačiau, iš teisiamojo posėdžio protokolo ( t. 2 b. l. 186-186 ) seka, jog S. J. gynėjui paprašius apklausti D. S. kaip laiduotoją teisiamajame posėdyje, nukentėjusiosios atstovas adv. A. Trumpulis prašė jo neapklausti, nes nėra tam pagrindo, todėl teismas ir nutarė jo neapklausti. Minėto prašymo nukentėjusiosios gynėjas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog laiduotojo tinkamumas nukentėjusiajai nekėlė abejonių nuo pat jo prašymo pateikimo momento.

Atsižvelgiant į paminėtą, kolegija sprendžia, jog laiduotojas, pagal savo asmenines savybes ir veiklos pobūdį yra tinkamas ir jis vertas pasitikėjimo, o nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde nepateikė jokių tai paneigiančių argumentų.

Nustatyta, kad S. J. neatsargų nusikaltimą padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ėmėsi priemonių atlyginti žalą, dalį jos atlygino, bei įsipareigoja ją pilnai atlyginti, kai tik bus teismo nustatytas jos galutinis dydis, o įvertinus S. J. asmenybę – charakterizuojamas išimtinai teigiamai ( t. 2 b. l. 56) ir sveikatos būklę – yra neįgalus, teisėjų kolegija sprendžia, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į paminėtą, S. J., vadovaujantis BK 40 str., pagristai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė iškovė G. K. prašė priteisti 100000 litų neturtinės žalos atlyginimo ( t. 2 b. l. 147-148), nes dėl kaltininko veiksmų, ji ir jos šeima patyrė ir toliau patiria didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, nepatogumus, depresiją. Po padarytų sužalojimų, išgijimo perspektyvos neaiškios, be medicinos įrangos priemonių negali vaikščioti. UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai yra atlyginęs 3452,80 litus neturtinės žalos ( t. 2 b. l. 183-184). Sutinkamai su CK 6.250 str. 2 d., teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas, įvertinęs CK 6.250 str. 2 d. išvardintų kriterijų visumą, bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteisė iš UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai 18000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Iš paminėto seka, jog apylinkės teismas nedetalizavo, kokiu būdu, pagal atskirus kriterijus, nustatė nukentėjusiajai priteistinos 18000 litų neturtinės žalos dydi, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 str. 2d. neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, konstatuoja, jog S. J. įvykdė nusikalstamą veiką, priskirtą neatsargių nusikaltimų kategorijai, nukentėjusiajai UAB „BTA Draudimas“ jau atlygino 2229,65 litus turtinės žalos, šiuo nuosprendžiu jai priteista dar 1750 litai turtinės žalos atlyginimo, tai pat atsižvelgiama į civilinio atsakovo UAB „Kelių inžinerijos centras“ turtinę padėtį, bendrovės turtas už finansinius metus sudaro viso už 815954 litus, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudaro viso už 815954 litus, kaltininko mėnesinė alga sudaro 1000 litų, veikos išdavoje, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepilnai įvertino veikos pasekmes: nukentėjusioji G. K., gim. 1938 m., nuo 2008-01-07 iki 2008-01-21 gydyta KMUK, po to, nuo 2008-01-21 iki 2008-03-05 hospitalizuota UAB „ Atgaiva Tau“, po reabilitacijos sveikatos būklė nėra gera ( t. 2 b. l. 150-152), iš apylinkės teismui pateiktos pažymos, seka jog nukentėjusiajai 2008-12-16 bus atliekama dar viena planinė operacija ( t. 2 b. l. 180), kuri atlikta 2009-01-21 KMUK (t. 2 b. l. 215 ), todėl teismas, nepilnai įvertinęs pasekmes, tai yra nukentėjusiosios sveikatos būklę, jos gydymą net praėjus daugiau kaip 1 metams po įvykio, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatė per mažą priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris, teisėjų kolegijos, įvertintinas 25000 litų.

Atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas, nuosprendžio revoliucinėje dalyje nusprendė S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. Tačiau sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėju senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ 4.5p., atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiant bylą, sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu, nepriimamas. Tačiau šio pažeidimo teisėjų kolegija ištaisyti negali, nes nėra S. J. ar prokuroro paduoto, šioje dalyje, apeliacinio skundo.

Dėl paminėto, apylinkės teismo nuosprendis keistinas priteistos neturtinės žalos dydžio dalyje, o likusioje dalyje, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.

Priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini), vietoje 18000 litų, nukentėjusiajai G. K. 25000 ( dvidešimt penkis tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Regina MajauskienėRomualdas Lincevičius