Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-04-23 · Administracinė byla Nr. eI3-1137-621/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-04-23
Bylos Nr.
eI3-1137-621/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06063-2024-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė, Rasa Milvydaitė
Pareiškėjas
akcinės bendrovės „Via Lietuva“
Atsakovas
viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI3-1137-621/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06063-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 32; 41; 55.1.3(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 23 d.Šiauliai

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Via Lietuva“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (toliau – ir AB „Via Lietuva“, pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros priimto 2024-09-27 sprendimo Nr. 2024/2-12026 dalį, kuria nuspręsta susigrąžinti 2.456.348,32 Eur, skirtų pareiškėjai AB Via Lietuva įgyvendinant projektą „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“, projekto Nr. 08-001-P-0004, bei įpareigoti atsakovę VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūrą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo galutinio sprendimo priėmimo dienos išmokėti pareiškėjai AB Via Lietuva 2.456.348,32 Eur.

Pažymėtina, kad teismui pateiktuose atsakovės sprendimo Nr. 2024/2-12026 metaduomenyse nurodoma, kad sprendimas yra priimtas 2024 m. rugsėjo 30 d., todėl skundžiamo sprendimo priėmimo data laikytina 2024 m. rugsėjo 30 d.

Pareiškėjos skunde nurodoma, kad pareiškėja vykdo Projektą. Projekto įgyvendinimo metu Pareiškėja įvykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“, pirkimo Nr. 606227 (Pirkimas). CPVA priėmė 2024-09-27 sprendimą dėl pažeidimo Nr. 2024/3-35-336 (Sprendimas), kuriuo netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 3.413.247,84 Eur dydžio lėšas, skirtas Pareiškėjai įgyvendinant Projektą. Vienas iš Sprendimo priedų yra CPVA 2024-09-24 grąžintinų lėšų forma Nr. 1 (Sprendimas dėl grąžintinų lėšų), kurioje nustatyta, kad bendra grąžintinų lėšų suma yra 2.456.348,32 Eur. Be to, Sprendime dėl grąžintinų lėšų nurodytas grąžinimo terminas – „40 darbo dienų nuo šio sprendimo apskundimo termino pabaigos, o jeigu sprendimas apskundžiamas teismui, – nuo galutinio ir neskundžiamo sprendimo priėmimo dienos“. Pareiškėja 2024-08-28 per Onedrive CPVA pateikė Projekto veiklos ataskaitą Nr. 6, kurios viena iš dalių yra mokėjimo prašymas, kuriuo bendrai prašė pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis 10.862.985,86 Eur ir išmokėti 5.617.249,99 Eur ES lėšų, skirtų Projektui įgyvendinti. Iš aukščiau nurodytos sumos, be kita, ko buvo prašomos pripažinti tinkamos finansuoti (3.048.519,13 Eur pagal 2024-05-23 sąskaitą faktūrą Nr. KT001007857, 4.619.297,83 Eur pagal 2024-06-21 sąskaitą faktūrą Nr. KT001007895 ir 3.130.759,24 Eur pagal 2024-07-25 sąskaitą faktūrą Nr. KT001007932) bei išmokėti (1.576.389,24 Eur pagal 2024-05-23 sąskaitą faktūrą Nr. KT001007857, 2.388.638,91 Eur pagal 2024-06-21 sąskaitą faktūrą Nr. KT001007895 ir 1.618.915,60 Eur pagal 2024-07-25 sąskaitą faktūrą Nr. KT001007932) išlaidos patirtos įgyvendinant Sutartį. CPVA pateikė Pareiškėjai Skundžiamą sprendimą, kuriame nurodoma, kad, vadovaudamasi Sprendimu dėl grąžintinų lėšų, susigrąžino (iš mokėtinos finansavimo lėšų sumos išskaičiavo) grąžintinų lėšų sumą 2.456.348,32 Eur (iš jos SaF lėšų – 1.270.058,09 Eur , nuosavo įnašo lėšų (Valstybės biudžeto lėšos) – 1.186.290,23 Eur). Taigi, CPVA 2024-09-30 atliko Sprendime dėl grąžintinų lėšų nurodytus ES lėšų susigrąžinimo veiksmus dar neįsigaliojus lėšų grąžinimo terminui, kuris kaip nurodyta yra „40 darbo dienų nuo šio sprendimo apskundimo termino pabaigos, o jeigu sprendimas apskundžiamas teismui, – nuo galutinio ir neskundžiamo sprendimo priėmimo dienos“. Pareiškėjos įsitikinimu, Skundžiamo sprendimo dalis, kuria CPVA nusprendė susigrąžinti 2.456.348,32 Eur (iš jos SaF lėšų – 1.270.058,09 Eur , nuosavo įnašo lėšų (Valstybės biudžeto lėšos) – 1.186.290,23 Eur), yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo atlikti Pareiškėjai išmokėtų ES lėšų grąžinimus. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022-06-22 įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (PAFT), 227 p. nustatyta, kad „pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba jam išmokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos priimtas sprendimas dėl lėšų grąžinimo <...>“. PAFT 228 p. nustatyta, kad „Administruojančioji institucija, atlikdama mutatis mutandis Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11 ir 12 punktuose nustatytus veiksmus, per 3 darbo dienas nuo netinkamų finansuoti išlaidų ir (ar) kitų pagal Taisykles, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) projekto sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų nustatymo ir (ar) informacijos dėl grąžintinų lėšų gavimo dienos priima sprendimą dėl lėšų grąžinimo ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo šio sprendimo apskundimo termino pabaigos, o jeigu sprendimas apskundžiamas teismui, – nuo galutinio ir neskundžiamo sprendimo priėmimo dienos ir per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos pateikia projekto vykdytojui pranešimą, kuris parengtas pagal darbo grupės formą, ir priimtą sprendimą ir apie tai informuoja ministeriją (kai rengiamas jungtinis kvietimas, – visas jungtiniame kvietime dalyvaujančias ministerijas), o kai įgyvendinami RPPl projektai, – ir RPT.“ PAFT 229 p. paaiškinta, kad „Sprendimu dėl lėšų grąžinimo laikoma administruojančiosios institucijos patvirtinta informacija apie grąžintinas lėšas, kuri rengiama pagal darbo grupės formą ir kurioje nurodoma Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11 punkte nustatyta informacija, arba sprendimas dėl pažeidimo, kai kartu tvirtinama ir informacija apie grąžintinas lėšas. Informacija apie gražintinas lėšas teikiama vadovaujantis Grąžintinų lėšų formos pildymo instrukcija. Sprendimas dėl lėšų grąžinimo turi atitikti Viešojo administravimo įstatyme nustatytus administraciniam sprendimui taikomus reikalavimus.“. Aukščiau nurodytų PAFT nuostatų kontekste, suprantama, kad sprendimas dėl lėšų grąžinimo gali būti tvirtinamas kartu su sprendimu dėl pažeidimo, tačiau sprendimo dėl lėšų susigrąžinimo įsigaliojimas ir vykdymas yra siejamas su sprendimo dėl pažeidimo apskundimo termino pabaiga arba jei sprendimas dėl pažeidimo yra apskųstas - su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo diena. Tik įvykus vienam iš aukščiau nurodytų įvykių, administruojančioji institucija (nagrinėjamu atveju – CPVA) turėtų per 3 darbo dienas pateikti pranešimą projekto vykdytojui (nagrinėjamu atveju – Pareiškėjai) apie tai, kad jis turi sugrąžinti lėšas ir, kad šiam veiksmui atlikti yra nustatytas 40 d. d. terminas. Kaip ir nurodyta šio Skundo faktinių aplinkybių dalyje, Sprendime dėl grąžintinų lėšų yra nurodyta ta pati nuostata dėl lėšų grąžinimo termino - „40 darbo dienų nuo šio sprendimo apskundimo termino pabaigos, o jeigu sprendimas apskundžiamas teismui, – nuo galutinio ir neskundžiamo sprendimo priėmimo dienos“. Taigi, CPVA Sprendime dėl grąžintinų lėšų aiškiai nurodė šio sprendimo įsigaliojimo datą, taip kaip tai nustatyta ir PAFT 228 p. Kadangi Pareiškėja pateikė skundą dėl CPVA priimto Sprendimo panaikinimo, tai pagrindas susigrąžinti Projektui išmokėtas lėšas atsiras ir Projektui išmokėtų ES lėšų sugrąžinimo terminas (40 d. d.) bus pradėtas skaičiuoti tik po to, kai bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Nepaisant to, CPVA 2024-09-30 pateikė Pareiškėjai Skundžiamą sprendimą, kuriuo Pareiškėja informuota, kad Projektui skirtos ir Pareiškėjai išmokėtos lėšos yra susigrąžintos. Tai reiškia, kad CPVA nesant jokio teisinio pagrindo, pažeidžiant PAFT 227 – 228 p. nuostatas bei pačios CPVA Sprendime dėl grąžintinų lėšų įtvirtintus reikalavimus dėl lėšų grąžinimo, visiškai neteisėtai susigrąžino Pareiškėjai išmokėtas lėšas - 2.456.348,32 Eur (iš jos SaF lėšų – 1.270.058,09 Eur , nuosavo įnašo lėšų (Valstybės biudžeto lėšos) – 1.186.290,23 Eur). Akivaizdu, kad Skundžiamo sprendimo dalis, kuria yra neteisėtai ir nepagrįstai susigrąžinta aukščiau nurodyta Pareiškėjui išmokėtų lėšų suma, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 10 str. 5 d. 5 p. nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. Pareiškėja šiame Skunde pagrindė, kad Skundžiamas sprendimas yra priimtas nesant jokio teisinio pagrindo, nes Sprendimas dėl grąžintinų lėšų ir šiai dienai nėra įsigaliojęs, kadangi kaip paaiškinta, Pareiškėja pateikė skundą dėl Sprendimo, įskaitant ir Sprendimo dėl grąžintinų lėšų, panaikinimo. Todėl akivaizdu, kad CPVA, priimdama Skundžiamo sprendimo dalį, susijusią su susigrąžintomis lėšomis, pažeidė VAĮ 10 str. 5 d. 5 p. nuostatas, todėl ši Skundžiamo sprendimo dalis turi būti panaikinta.

Atsakovė viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad AB Via Lietuva (toliau – Pareiškėja) ir Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – Atsakovė) 2023 m. spalio 11 d. pasirašė projekto „Magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį) sutartį Nr. 08-001-P-0004 (toliau – Projektas) sutartį. Projektas finansuojamas ir jo įgyvendinimo priežiūra atliekama pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintas Projektų administravimo ir finansavimo taisykles (toliau – Projektų taisyklės). Pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 28 d. pateikė veiklos ataskaitą Nr. 006, kuria deklaravo Atsakovei projekto įgyvendinimo metu patirtas išlaidas - viso 10862985,86 Eur. Įgyvendindama teisės aktais pavestas vykdyti funkcijas, Atsakovė patikrino Pareiškėjos pateiktą veiklos ataskaitą ir 2024 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė priėmė sprendimą Nr. 2024/2-12026 (toliau – Sprendimas dėl VA 006 patvirtinimo), kuriuo nusprendė pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidomis 10323057,05 Eur (iš jų Sanglaudos fondo programos lėšomis apmokamų išlaidų – 5337550,07 Eur ir nuosavo įnašo lėšomis (valstybės biudžeto lėšomis) – 4985506,98 Eur; mokėtina finansavimo lėšų suma 5337550,07 Eur), ir tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 539928,81 Eur, susijusių su Atsakovės nustatytais viešųjų pirkimų sutarties pažeidimais (Sprendimo dėl VA 006 2 p. nurodytos konkrečios finansinės korekcijos sumos pagal Pareiškėjo pateiktas PVM sąskaitas faktūras). Sprendimo dėl VA 006 patvirtinimo 2 p. taip pat yra nurodyta iš mokėtinos Pareiškėjui finansavimo lėšų sumos išskaičiuota grąžintinų lėšų suma pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. Grąžintinų lėšų formą Nr. 1. Pažymėtina, kad Sprendimas dėl VA 006 patvirtinimo priimtas po to, kai Atsakovė 2024 m. rugsėjo 27 d. priėmė Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT001 (toliau – Sprendimas dėl pažeidimo), kurio priedas yra Sprendimas dėl lėšų grąžinimo Nr. 1. Sprendime dėl pažeidimo nurodyta, kad nustatytas pažeidimas ir priimtas sprendimas: 1) pripažinti netinkamomis finansuoti su pažeidimu susijusias projekto išlaidas (nurodyta detali informacija apie netinkamas finansuoti lėšas pagal konkrečias sutartis ir finansavimo šaltinius, nurodyta, kiek netinkamų finansuoti išlaidų jau buvo apmokėta Pareiškėjai); 2) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį; 3) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Sprendime dėl pažeidimo nurodyta, kad tuo atveju, jeigu Pareiškėja yra pateikusi veiklos ataskaitą su mokėjimo prašymu arba pateiks nurodytą dokumentą projekto įgyvendinimo metu, nustatytos netinkamos finansuoti projekto išlaidos bus išskaičiuotos iš teikiamų mokėjimo prašymų. Projektų taisyklių 233 p. nurodyta: „Nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos ir (ar) kitos pagal Taisykles, ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktus ir (ar) projektų sutartis reikalaujamos grąžinti lėšos tampa grąžintinomis lėšomis, kai įsigalioja administruojančiosios institucijos priimtas sprendimas dėl lėšų grąžinimo.“ Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 12 p. nustatyta: „Sprendimo įsigaliojimo diena laikoma jo priėmimo diena.“ Projektų taisyklių 234 punkte nustatyta:. „Grąžintinos lėšos gali būti grąžinamos administruojančiajai institucijai išskaičiuojant jas iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ir (arba) kitą (-as) teikiamą (-as) veiklos ataskaitą (-as), arba projekto vykdytojui pervedant jas į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.“ Projektų taisyklių 239 punkte nustatyta: „Administruojančioji institucija turi užtikrinti, kad projekto vykdytojui nebūtų išmokamos projektui skiriamos finansavimo lėšos, iki visos grąžintinos lėšos bus grąžintos, išskyrus atvejus, kai yra priimtas sprendimas atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą, kol sprendime atidėti grąžintinų lėšų grąžinimo terminą nurodytas terminas dar nėra pasibaigęs, ir kai grąžintinos lėšos turi būti grąžintos tik lėšų pervedimo būdu, t. y. projekto vykdytojui pervedant jas į sprendime dėl lėšų grąžinimo nurodytą kredito įstaigos sąskaitą.“ Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, sprendimas galioja nuo jo priėmimo dienos ir nebuvo aplinkybių bei teisinių pagrindų Atsakovei nevykdyti Projektų taisyklėse nustatytos pareigos neišmokėti Pareiškėjai netinkamų finansuoti išlaidų. Pareiškėja neteisingai interpretuoja teisės aktų nuostatas, kurios Atsakovę įpareigoja veikti pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir nustatytą grąžintinų lėšų administravimo schemą, taikant sprendimuose dėl pažeidimų nurodytas finansines korekcijas taip kaip nurodyta šiuose sprendimuose ir Projektų taisyklių 219 punkte: „Administruojančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą <...>, priima vieną iš šių sprendimų: pažeidimas nenustatytas; pažeidimas nustatytas, bet gali būti ištaisytas; pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti ir <...> šios išlaidos susigrąžinamos (jei jos buvo apmokėtos projekto vykdytojui), ir (arba) šios išlaidos išskaičiuotinos iš projekto vykdytojo teikiamose veiklos ataskaitose nurodytos sumos (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateikta ar teikiama veiklos ataskaita bus tvirtinama).“ Dėl šios priežasties Pareiškėjos pateiktos veiklos ataskaitos tikrinimas ir patvirtinimas bei netinkamų finansuoti išlaidų išskaičiavimas iš mokėtinos su veiklos ataskaita Pareiškėjai sumos yra Atsakovės pareiga, numatyta teisės aktuose, ir net Sprendimo dėl pažeidimo, kuriuo nuspręsta išlaidas pripažinti netinkamomis ir grąžintinomis, apskundimas teismui negali būti suprantamas kaip administracinio sprendimo sustabdymas ar jo negaliojimas. Projektų taisyklių 227 punkte nustatyta: „Pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba jam išmokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos priimtas sprendimas dėl lėšų grąžinimo arba kitas Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklės), nurodytas pagrindas.“ Projektų taisyklių 228 punkte nurodyta: „Administruojančioji institucija, atlikdama mutatis mutandis Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklių 11 ir 12 punktuose nustatytus veiksmus, per 3 darbo dienas nuo netinkamų finansuoti išlaidų <...> ir (ar) projekto sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų nustatymo ir (ar) informacijos dėl grąžintinų lėšų gavimo dienos priima sprendimą dėl lėšų grąžinimo ne vėliau kaip per 40 darbo dienų nuo šio sprendimo apskundimo termino pabaigos, o jeigu sprendimas apskundžiamas teismui, – nuo galutinio ir neskundžiamo sprendimo priėmimo dienos ir per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos pateikia projekto vykdytojui pranešimą <...> ir priimtą sprendimą <...>.“ Tai patvirtina ir Projektų taisyklių 239 punktas, kuriame nustatyta: „<...> Kai sprendimas dėl lėšų grąžinimo priimamas iki projekto vykdytojui pateikiant ar pateikus galutinę veiklos ataskaitą, su kuria deklaruojamos išlaidos, administruojančioji institucija privalo užtikrinti, kad šios grąžintinos lėšos būtų išskaičiuotos iš galutinėje veiklos ataskaitoje nurodytos mokėtinos sumos ir pagal teikiamą galutinę veiklos ataskaitą nebūtų apmokėtos projekto išlaidos, jei grąžinta ne visa grąžintinų lėšų suma. Sprendime dėl pažeidimo nurodyta, kad grąžintinos lėšos turi būti grąžintos išskaičiuojant netinkamų finansuoti išlaidų sumą iš mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. Analogiškai lėšų išskaičiavimo pagrindas nurodytas ir Sprendimo dėl VA 006 patvirtinimo 2 p., kuriame nurodyta iš mokėtinos Pareiškėjui finansavimo lėšų sumos išskaičiuota grąžintinų lėšų suma pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. Grąžintinų lėšų formą Nr. 1. Pažymėtina, kad vadovaujantis grąžintinų lėšų administravimo reglamentavimu, Atsakovė priėmė atitinkamą sprendimą - skundžiamame Sprendime dėl VA 006 patvirtinimo nurodė, kiek pagal šį mokėjimo prašymą deklaruojamų išlaidų pripažintos tinkamomis finansuoti; kiek iš jų yra nepripažintos tinkamomis finansuoti ir kiek turi būti susigrąžinta, vadovaujantis Atsakovės priimtu Sprendimu dėl pažeidimo, kurio priedas yra Sprendimas dėl lėšų grąžinimo Nr. 1; nurodyta išskaičiuota iš mokėtinos finansavimo sumos avanso suma ir mokėtina skirto finansavimo suma pagal finansavimo šaltinius bei Sprendimo dėl VA 006 patvirtinimo apskundimo tvarka ir terminai. Pareiškėjos skundžiamas Sprendimas dėl VA 006 patvirtinimo yra priimtas teisės aktų nustatyta tvarka Atsakovei vykdant jai pavestas funkcijas ir laikantis lėšų pripažinimo tinkamomis finansuoti reikalavimų bei netinkamų finansuoti lėšų grąžinimo reglamentavimo, Sprendime dėl VA 006 patvirtinimo yra nuorodos į galiojantį Sprendimą dėl pažeidimo ir Sprendimą dėl grąžinimo Nr. 1. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir LVAT suformuotą praktiką, laikytina, kad Sprendimas dėl VA 006 patvirtinimo atitinka visus jam keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo. Sprendimas dėl VA 006 patvirtinimo yra tiesiogiai susijęs su Sprendimu dėl pažeidimo, kuris taip pat yra apskųstas teismui.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl atsakovės VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros priimto 2024-09-30 sprendimo Nr. 2024/2-12026 dalies, kuria nuspręsta susigrąžinti 2456348,32 Eur, skirtų pareiškėjai AB Via Lietuva įgyvendinant projektą „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“, projekto Nr. 08-001-P-0004, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, pareiškėja, įgyvendindama projektą „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“, projekto Nr. 08-001-P-0004, vykdė tarptautinį pirkimą atviro konkurso būdu „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“ (toliau – ir Pirkimas). Skelbimas apie Pirkimą CVP IS paskelbtas 2022 m. birželio 10 d., pirkimo laimėtoja pripažinta AB „Kauno tiltai“, su kuria 2022 m. spalio 21 d. pasirašyta Sutartis. CPVA, atlikusi įtariamų viešųjų pirkimų procedūrą reglamentuojančio teisės aktų pažeidimų, padarytų vykdant Pirkimą, tyrimą, 2024 m. rugsėjo 27 d. priėmė 2024 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. 2024/3-35-336 (toliau – ir Sprendimas dėl pažeidimo), kuriame, konstatavusi, kad pareiškėja, vykdydama Pirkimą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, draudžiančią riboti konkurenciją, ir VPĮ 88 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) ir Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairių (toliau – ir Gairių) 2.1 lentelės 13 punkto nuostatomis, nusprendė taikyti 5 proc. pataisos normą nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, t. y. nuo 68264956,84 Eur su PVM, dėl ko netinkamų finansuoti išlaidų suma, kuri gali kisti keičiantis Sutarties vertei, sudaro 3413247,84 Eur.

Sprendime dėl pažeidimo buvo padaryta išvada, kad pareiškėja, ribodama subtiekimą (subrangą), nors ir ne pasiūlymo teikimo ir konkuravimo Pirkime etape, tačiau jau Sutarties įgyvendinimo metu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, VPĮ 17 straipsnio 3 dalį, draudžiančią riboti konkurenciją, ir VPĮ 88 straipsnio 4-5 dalių nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-911-624/2026 (toliau – ir LVAT sprendimas) konstatuojama, kad CPVA Sprendimo dėl pažeidimo dalis dėl pagrindo taikyti finansines korekcijas už viešųjų pirkimų pažeidimus buvimo negali būti laikoma teisėta: Reglamentas (ES) Nr. 2021/1060, kuris, kaip ir nurodoma ginčijamame CPVA Sprendime, yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis ES sanglaudos politikos fondų valdymą 2021–2027 m. laikotarpiu, pagal kurį yra finansuojamas Projektas, kuriame vykdytas Pirkimas, be kita ko, nustato, kad šio teisės akto prasme pažeidimas – taikytinos teisės pažeidimas, padarytas dėl ekonominės veiklos vykdytojo – fizinio ar juridinio asmens arba kito subjekto, dalyvaujančio įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, kuri naudojasi savo prerogatyvomis kaip viešojo sektoriaus institucija – veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Sąjungos biudžetą jam padaroma ar būtų padaryta žala (Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 str. 30 ir 31 p.).

LVAT sprendime pažymima, kad Reglamente (ES) Nr. 2021/1060 pateikiamos sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimas yra funkciškai tapatus 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 pateiktam sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimui. Taip pat LVAT teisėjų kolegija nurodė, kad „ESTT 2024 m. spalio 4 d. sprendimo Obshtina Svishtov vs Rakovoditel na Upravlyavashtia organ na Operativna programa „Regioni v rastezh“, priimto byloje C-175/23, 23–27 punktuose, apibendrindamas savo jurisprudenciją aiškinant Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, 2 straipsnio 36 punktą, be kita ko, pažymėjo: sąvoka „pažeidimas“ Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte apibrėžta kaip bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų dėl jų taikymo pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala šiam biudžetui. Taigi tam, kad toks pažeidimas būtų padarytas, turi būti įvykdytos trys sąlygos, t. y. turi būti pažeista taikytina teisė, turi būti ekonominės veiklos vykdytojo veiksmai ar neveikimas, dėl kurių padarytas šis pažeidimas, ir turi būti padaryta reali ar potenciali žala Sąjungos biudžetui (pagal analogiją žr. ESTT 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C 743/18, EU:C:2020:767, 50 ir 51 punktus ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 27 ir 29 punktus); pirmoji sąlyga susijusi ne tik su pačių Sąjungos teisės nuostatų, bet ir nacionalinės teisės nuostatų, kurios taikomos Sąjungos struktūrinių fondų remiamiems veiksmams ir kuriomis taip prisidedama prie Sąjungos teisės, susijusios su šių fondų finansuojamų projektų valdymu, įgyvendinimu (2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Elme Messer Metalurgs, C 743/18, EU:C:2020:767, 52 punktas ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 30 punktas); dėl antrosios sąlygos, t. y., kad atitinkamas pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 37 punkte „ekonominės veiklos vykdytojas“ apibrėžiamas kaip bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ir bet kuris kitas subjektas, dalyvaujantis įgyvendinant fondų paramą, išskyrus valstybę narę, vykdančią valdžios institucijos įgaliojimus; pagal trečiąją sąlygą reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojui pažeidus taikytiną teisę „padaroma ar būtų padaryta“ žala Sąjungos bendrajam biudžetui. Iš paties šio reglamento 2 straipsnio 36 punkto teksto, visų pirma iš žodžių junginio „padaroma ar būtų padaryta“, matyti, kad jeigu dėl „pažeidimo“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, nereikia įrodyti konkretaus finansinio poveikio Sąjungos biudžetui, taikytinų taisyklių nesilaikymas yra „pažeidimas“, jeigu negalima atmesti galimybės, kad šis pažeidimas turėjo įtakos atitinkamo fondo biudžetui (2017 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Compania Na?ional? de Administrare a Infrastructurii Rutiere, C 408/16, EU:C:2017:940, 60 ir 61 punktai ir 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C 545/21, EU:C:2023:451, 38 punktas); iš to, kas išdėstyta, matyti, kad „pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.“

LVAT sprendime, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ESTT formuojamą praktiką, daroma išvada, kad „kadangi pagrindo manyti, kad Reglamente (ES) Nr. 2021/1060 sąvokos „pažeidimas“ apibrėžimas galėtų būti suprantamas kitaip, nei jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, nėra, manytina, kad „pažeidimu“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento (ES) Nr. 2021/1060 2 straipsnio 31 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimas, dėl kurio padaroma ar gali būti padaryta žala Sąjungos biudžetui, todėl ši nuostata neaiškintina, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.“

LVAT sprendime pritariama pareiškėjos pozicijai, kad byloje pateikti duomenys, susiję su nustatyto pažeidimo (šios nutarties 39 p.) poveikiu Sąjungos biudžetui, niekaip nesuponuoja išvadų nei dėl galimos, nei juo labiau dėl padarytos žalos Sąjungos biudžetui: Sutarties vykdymo metu situacijos, aptartos Sutarties 122 punkte ir Pirkimų sąlygų 79.1-79.2 ir 79.5-79.8 punktuose, nesusidarė; argumentai, kad nors Reikalavimo sąlyga ir nebuvo pritaikyta tiekėjams, pateikusiems pasiūlymus, tai nereiškia, kad neteisėtos Pirkimo sąlygos nedaro poveikio tiekėjams svarstant dalyvavimo konkrečiame pirkime galimybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant ir į išvados, kad Reikalavimas galėjo turėti įtakos ir Pirkimo vykdymui, nepagrįstumą (šios nutarties 38 p.), grindžiami sąlygomis, kurių buvimas (atsiradimas) objektyviai mažai tikėtinas. Atsižvelgdamas į aptartą, LVAT patenkinto pareiškėjos skundą dėl Sprendimo dėl pažeidimo panaikinimo ir papildomai nurodė, kad atskirai klausimas dėl Sprendimo dėl pažeidimo priedų (Pažeidimo tyrimo formos Nr. F-PZV-PV-02(ES(2021-2027)/2 ir CPVA 2024 m. rugsėjo 24 d. grąžintinų lėšų formas Nr. 1) nėra sprendžiamas, kadangi šie dokumentai nelaikytini atskirais aktais.

Šioje administracinėje byloje skundžiama Sprendimo dalimi nuspręsta susigrąžinti 2.456.348,32 Eur (iš jos SaF lėšų – 1.270.058,09 Eur , nuosavo įnašo lėšų (Valstybės biudžeto lėšos) – 1.186.290,23 Eur). Kaip jau buvo minėta, Sprendimas priimtas po to, kai atsakovė 2024 m. rugsėjo 27 d. priėmė Sprendimą dėl pažeidimo, kurio priedas yra Sprendimas dėl lėšų grąžinimo Nr. 1.

Atsižvelgiant į tai, kad LVAT sprendimu Sprendimas dėl pažeidimo kartu su Sprendimu dėl lėšų grąžinimo Nr. 1 pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, konstatuotina, kad naikintina kaip neteisėta bei nepagrįsta ir šiam ginčui aktuali skundžiama Sprendimo dalis, kuria atsakovė, vykdydama Sprendimą dėl pažeidimo kartu su Sprendimu dėl lėšų grąžinimo Nr. 1, nusprendė susigrąžinti 2.456.348,32 Eur.

Pareiškėjos skunde akcentuojama, jog atsakovė 2024-09-30 atliko Sprendime dėl grąžintinų lėšų nurodytus ES lėšų susigrąžinimo veiksmus dar neįsigaliojus lėšų grąžinimo terminui, neturėdama jokio teisinio pagrindo atlikti Pareiškėjai išmokėtų ES lėšų grąžinimus. Atsakovės atsiliepime nurodoma, kad pagal Projektų taisyklių 219 p., kuomet: pažeidimas nustatytas, su juo susijusios projekto išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti ir <...> šios išlaidos susigrąžinamos (jei jos buvo apmokėtos projekto vykdytojui), ir (arba) šios išlaidos išskaičiuotinos iš projekto vykdytojo teikiamose veiklos ataskaitose nurodytos sumos (jeigu netinkamos finansuoti su pažeidimu susijusios projekto išlaidos projekto vykdytojui dar neapmokėtos ir pateikta ar teikiama veiklos ataskaita bus tvirtinama).

Konstatavus, kad naikintina kaip neteisėta bei nepagrįsta Sprendimo dalis, kuria atsakovė nusprendė susigrąžinti 2.456.348,32 Eur, tenkintinas ir pareiškėjos skundo išvestinis reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūrą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti pareiškėjai AB „Via Lietuva“ 2.456.348,32 Eur.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas tenkinamas, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir bruto užmokestis).

Pagal Rekomendacijų 8 punktą, maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį apskaičiuojamas taikant 2,5 koeficientą (Rekomendacijų 8.2 p.), už atskirojo skundo parengimą – 0,4 koeficientą (8.15 p.).

Teisme 2026 m. vasario 17 d. gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo prašoma iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pareiškėjos AB „Via Lietuva“ naudai priteisti 2.732,90 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (už skundo ir atskirojo skundo parengimą bei sumokėtą žyminį mokestį), bei išlaidas patvirtinantys dokumentai (2024-11-04 PVM sąskaita faktūra Nr. INV-2024-11-04-00086; 2024-11-04 PVM sąskaitos faktūros Nr. INV-2024-11-04-00086 apmokėjimo dokumentas; 2024-12-02 PVM sąskaita faktūra Nr. INV-2024-12-02-00112; 2024-12-02 PVM sąskaitos faktūros Nr. INV-2024-12-02-00112 apmokėjimo dokumentas).

Paslaugos už skundo parengimą buvo apmokėtos 2024 m. IV ketvirtį, todėl maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą, apskaičiuotas pagal 2024 m. II ketvirčio bruto užmokestį (2196,4 Eur), sudaro 5491 Eur (2196,4 Eur x 2,5). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašoma priteisti 1185,80 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui parengimą suma neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio ir priteistina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos atskirasis skundas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-229-821/2025

buvo patenkintas, todėl yra pagrindas pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Paslaugos už atskirojo skundo parengimą buvo apmokėtos 2024 m. IV ketvirtį, todėl maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą, apskaičiuotas pagal 2024 m. II ketvirčio bruto užmokestį (2196,4 Eur), sudaro 878,56 Eur (2196,4 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti 1524,60 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo teismui parengimą suma viršija Rekomendacijų nustatyto dydį, už atskirojo skundo parengimą priteistina 878,56 Eur (su PVM) suma.

Taip pat pareiškėjai priteistinas 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovės iš viso priteistina 2,086,86 Eur (1185,80 Eur (su PVM) + 878,56 Eur (su PVM) + 22,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Via Lietuva“ skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 2024/2-12026 dalį, kuria nuspręsta susigrąžinti 2.456.348,32 Eur, skirtų pareiškėjai akcinei bendrovei „Via Lietuva“ įgyvendinant projektą „Magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,03 iki 100,47 km rekonstravimas (vidurinis tiltas per Nerį)“, projekto Nr. 08-001-P-0004.

Įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą Centrinės projektų valdymo agentūrą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokėti pareiškėjai akcinei bendrovei „Via Lietuva“ 2.456.348,32 Eur (du milijonus keturis šimtus penkiasdešimt šešis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 32 ct).

Pareiškėjos akcinės bendrovės „Via Lietuva“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai iš atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros 2,086,86 Eur (du tūkstančius aštuoniasdešimt šešis eurus ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Deimantė AndrulytėŽanas KubeckasRasa Milvydaitė