- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-10-08
- Bylos Nr.
- II-890-413/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūrai dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros (toliau – ir Institucijos) pareigūnas 2008 m. liepos 23 d. surašė V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad UAB „Kvesų karjeras“, kurios direktoriumi yra V. K. , nuo 2007 m. liepos mėnesio Kvesų k., Batniavos sen., Kauno r., Kvesų telkinio I sklype, vykdo naudingųjų iškasenų – smėlio ir žvyro gavybos darbus be leidimo, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-444 „Dėl atvirais kasiniais eksploatuojamų naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6, 6.2, 6.4 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos to paties pareigūno 2008 m. liepos 24 d. nutarimu V. K. nubaustas pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį 2250 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nurodo, kad 2007 m. liepos 3 d. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išdavė UAB „Kvesų karjeras“ leidimą nuo 2007 m. liepos 10 d. naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, todėl už naudingųjų iškasenų gavybą be leidimo jis nubaustas nepagrįstai. Teigia, kad ATPK 51² straipsnio 2 dalis nenumato atsakomybės už išteklių gavybą neturint naudojimo projekto bei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, todėl mano, kad neturėtų būti baudžiamas už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymo D1-444 6 punkto, reikalaujančio turėti šiuos dokumentus, pažeidimą. Be to, Institucija, skirdama jam administracinę baudą, netinkamai taikė ir aiškino įstatymą, kadangi jis galėjo būti baudžiamas tik kaip pilietis, o ne kaip pareigūnas.
Institucijos atstovai prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad leidimas suteikia teisę konkrečiame objekte pagal sutarties nustatytas sąlygas naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Lietuvos geologijos tarnybos 2007 m. liepos 3 d. bendrovei „Kvesų karjeras“ išduotame leidime Nr.22-07 nurodyta, kad leidžiama naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Kvesų telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalį pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Sutarties 13 punkte nustatyta sąlyga, jog kasybos darbus galima vykdyti tik turint nustatyta tvarka patvirtintą išteklių naudojimo projektą. Kadangi UAB „Kvesų karjeras“ neturi nei išteklių naudojimo projekto, nei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, todėl pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, veika atitinka administracinio teisės pažeidimo požymius, numatytus ATPK 51² str. 2 d..
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teisėtu pripažįstamas tik toks nutarimas, kuris priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos (ATPK 7 str.).
ATPK 51² straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus.
Iš įstatymo dispozicijos seka, kad administracinė atsakomybė pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti taikoma už du savarankiškus administracinius teisės pažeidimus, t.y. pirma, už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą neturint ne bet kokio, o gamtos išteklių naudojimo leidimo, ir antra, už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų eksploatavimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus.
Pagal Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus angliavandenilius, geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą, išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį.
Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir ginčijamo nutarimo turinio seka, kad pareiškėjas nubaustas už tai, kad jo vadovaujama bendrovė nuo 2007 m. liepos mėnesio Kvesų k., Batniavos sen., Kauno r., Kvesų telkinio I sklype, vykdo naudingųjų iškasenų – smėlio ir žvyro gavybos darbus be leidimo.
Aptariamam kontekste pažymėtina, kad 2007 m. liepos 3 d. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išdavė UAB „Kvesų karjeras“ leidimą Nr. 22-07, suteikiantį pareiškėjo vadovaujamai įmonei naudoti Kauno apskrities Kauno rajono Kvesų telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklių dalį pagal naudojimo sutarties sąlygas. Tą pačią dieną Lietuvos geologijos tarnyba ir bendrovė pasirašė Kauno apskrities Kauno rajono Kvesų telkinio I sklypo žvyro ir smėlio išteklų dalies naudojimo sutartį, kuri įsigaliojo nuo 2007 m. liepos 10 d. (b.l. 7-9). Nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėjo įmonė, pradėjusi nuo 2007 m. liepos 10 d. vykdyti gamtos išteklių (smėlio ir žvyro) gavybą, turėjo įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą ir gamtos išteklių naudojimo sutartį. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nurodyto pažeidimo – gamtos išteklių naudojimas be leidimo – kvalifikavimas yra nepagrįstas ir neteisingas.
Bendrieji atvirais kasiniais eksploatuojamų naudingųjų iškasenų telkinių (kasybos sklypų) naudojimo reikalavimai nurodyti Atvirais kasiniais eksploatuojamų naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos), patvirtinto Aplinkos ministro 2006-10-03 įsakymu Nr. D1-444, II skyriuje. Pagal paminėto teisės akto reikalavimus naudingųjų iškasenų telkinio (kasybos sklypo) naudotojas gali pradėti naudingųjų iškasenų gavybą turėdamas: pirma, leidimą naudoti naudingųjų iškasenų išteklius ir telkinio (kasybos sklypo) išteklių naudojimo sutartį; antra, naudojimo projektą; trečia, teisės naudoti žemės sklypą dokumentus; ketvirta, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (toliau - TIPK) Tvarkos 6.1, 6.2, 6.3, 6.4 punktai). Naudingųjų iškasenų telkinio (kasybos sklypo) naudotojo pareiga prieš pradedant kasybos darbus turėti gamtos išteklių naudojimo projektą įtvirtinta ir Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Todėl naudingųjų iškasenų kasyba turint leidimą, tačiau pažeidžiant čia paminėtus bendruosius telkinių (kasybos sklypų) naudojimo reikalavimus gali būti vertinama (kvalifikuojama) kaip ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas ar objektų eksploatavimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, tačiau tokia veikla negali būti vertinama kaip gamtos išteklių naudojimas neturint leidimo. Pažymėtina, kad Regioniniams aplinkos apsaugos departamentams nustatyta pareiga ne rečiau kaip du kartus per metus tikrinti kiekvieną naudojamą naudingųjų iškasenų telkinį (kasybos sklypą) ir išteklių naudotojus, kaip jie laikosi teisės aktais nustatytos naudingųjų iškasenų telkinių (kasybos sklypų) naudojimo tvarkos reikalavimų (Tvarkos 8.3 punktas), tačiau, sprendžiant iš bylos medžiagos, šios nuostatos Institucija tinkamai nevykdė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir juo apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti pildomas naujomis, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis, aplinkybėmis, keičiama pažeidimo veikos kvalifikacija, išskyrus ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Teismas, nustatęs netinkamą veikos kvalifikavimą, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti administracinė nuobaudą suformuluoto kaltinimo turinį.
Kaip jau nurodyta, administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime pareiškėjui inkriminuojamo pažeidimo – gamtos išteklių naudojimo be leidimo – kvalifikavimas yra nepagrįstas ir neteisingas. V. K. tokio pobūdžio pažeidimo nepadarė, teismas negali keisti pažeidimo turinio, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal Institucijos 2008 m. liepos 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą nutrauktina nesant pareiškėjo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Tačiau ši teismo nutartis neužkerta Institucijai kelio nustačius, kad yra padarytas kitas teisės pažeidimas, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str., teisėjas
nutaria:
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros 2008 m. liepos 24 d. nutarimą, kuriuo V. K. nubaustas pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį 2250 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų ) bauda, panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.