- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-08
- Bylos Nr.
- eCIK-832/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- I. R.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. liepos 27 d. paduotu ieškovo I. R. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovo I. R. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria ieškovo I. R. ieškinys atsakovei J. B. dėl skolos ir tiesioginių išlaidų pavedimui vykdyti priteisimo paliktas nenagrinėtas, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė ieškinio palikimo nenagrinėtu, kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, taisykles, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės bei pareigą grąžinti ieškovo sumokėtą žyminį mokestį, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas ar kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Taip pat ieškovas teigia, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovas pažymi, kad nors jis 2023 m. kovo 7 d. teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovės atstovas A. N. nesutiko su ieškinio palikimu nenagrinėtu ir prašė priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas šio prašymo nepaisė ir jo pagrindu bylos iš esmės nenagrinėjo, galutinio sprendimo nepriėmė. Anot ieškovo, kaip matyti iš teismo informacinės pažymos atsakovės atstovas A. N. prašė bylą nagrinėti iš esmės, ir savarankiško prašymo bylos nenagrinėti neteikė. Ieškovo teigimu, tai, kad teismas pasiūlė ieškinį palikti nenagrinėtu, kuriam atsakovo atstovas, kaip nurodyta minėtoje pažymoje, pritarė, nereiškia, kad atsakovės atstovas nereiškė ar atsisakė prašymo bylą nagrinėti iš esmės.
Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos nebuvo patvirtintos jokiais dokumentais. Anot ieškovo, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad šios išlaidos neatitinka Teisingumo ministro nustatytų rekomendacijų dėl maksimalių atstovavimo paslaugų kainų, taip pat atsakovės atstovo rengti dokumentai sudarė vos kelis lapus, juos surašyti nereikėjo ataskaitoje nurodomo laiko.
Be to, ieškovas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktus, nustatančius, jog ieškovo sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas kai ieškinys paliekamas nenagrinėtu ar kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo ir jo papildymo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.