- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-05
- Bylos Nr.
- N-62-2851-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Audrius Bakaveckas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato tyrėja surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. M. už tai, kad jis 2009 m. liepos 30 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė Vidurinės Azijos aviganio veislės šunį vardu Aziza, kuris yra nustatyta tvarka neregistruotas ir neskiepytas, neužtikrino, kad šis gyvūnas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei. Šiais veiksmais V. M. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 14 bei 18 punktų reikalavimus. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 110 straipsnio 3 dalį (b. l. 60-61).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu pripažino V. M. kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 3 dalyje, ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) litų baudą (b. l. 23-24).
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. M. skundą, 2009 m. spalio 30 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą nepakeistą. Teismas nurodė, kad surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog V. M. nesilaikė Taisyklių 14 punkto nuostatų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė, kad jo šuo turėjo galimybę pralįsti po tvora ir lakstyti maždaug 4 metrų spinduliu anapus esančioje teritorijoje, tokiu būdu keldamas grėsmę aplinkiniams, ypač vaikams. Į bylą pateiktos nuotraukos įrodo, kad palei tvorą yra pramintas pėsčiųjų takas (b. l. 17-18). Įvertindamas tai, pažeidėjas privalėjo pasirūpinti, kad jo žinioje esantis augintinis negalėtų patekti už tvoros ir nekeltų grėsmės kitų žmonių saugumui, kuri suprantama ne tik kaip fizinio sužalojimo (apkandžiojimo) pavojus, bet ir išgąsčio, streso sukėlimas. Teismas pažymėjo, jog nukentėjusiojo B. S. kaltės klausimas peržengia šios bylos nagrinėjimo ribas, todėl B. S. savigynos veiksmų netyrė (b. l. 93-96).
II.
Apeliaciniu skundu V. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį ir jo veiką perkvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį. Paaiškina, kad šunį, pririštą metaline grandine, laikė daugiau kaip 2 metrų atstumu nuo kelio ir šaligatvio ribos, kaip to reikalauja Taisyklių 25 punktas. Per 17 metų nė karto nėra gavęs nusiskundimų ar prašymų perkelti gyvūną į kitą vietą. Įspėjamieji ženklai apie šunį nebuvo įrengti, nes Taisyklių 27 punktas tokios pareigos nenustato. Remiantis B. S. paaiškinimais, pamatęs šunį, jis išsigando, pasitraukė 7-10 metrų nuošaliau, o šiam priartėjus per 3 metrus, šovė. Apelianto manymu, tuo atveju, jeigu šuo būtų perlindęs už tvoros ir puolęs jį erzinusį B. S., vis vien nebūtų galėjęs pastarojo pasiekti, nes bendras grandinės ilgis 5 metrai. Nukentėjusysis būtų galėjęs panaudoti ginklą, jeigu jam būtų kilęs realus, o ne tariamas pavojus. Remiantis liudytojų parodymais, į šunį buvo šauta apie 7 kartus, tuo aiškiai peržengiant būtinosios ginties ribas. Pažymi, jog Vidurinės Azijos aviganio mišrūnas nepatenka į pavojingų šunų sąrašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 straipsnio 5 dalį, draudžiama panaudoti ginklą žmonių susibūrimo vietose. Dėl netinkamo ginklo panaudojimo šiuo atveju žmonėms grėsė pavojus, tačiau B. S. atsakomybė ir veiksmai nebuvo tiriami (b. l. 118-119).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčas byloje vyksta dėl to, ar V. M., būdamas atsakingas už Vidurinės Azijos aviganio veislės mišrūno priežiūrą, 2009 m. liepos 30 d. užtikrino, kad šis šuo nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų (Taisyklių 14 punktas), t. y. kad aptvertoje valdoje laikomas šuo nepatektų į gretimą teritoriją, tuo sudarydamas akivaizdų pavojų pašaliniams žmonėms. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sprendžiant dėl apelianto kaltės padarius ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą, būtina visumoje įvertinti faktines aplinkybes, kurios įgalintų atsakyti į klausimą, ar B. S. suvokimas dėl jam iškilusios grėsmes buvo objektyviai pagrįstas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog palei tvorą, juosiančią teritoriją, kurioje buvo laikomas minėtas šuo, yra išmintas takas (b. l. 18). Tai įrodo, jog žmonės vaikšto ne tik atokiau įrengtu šaligatviu, bet ir visiškai greta tvoros (b. l. 16). Taip pat nepaneigta, jog perlindęs po tvoros segmento apačia, gyvūnas, nepaisant jį varžančios grandinės, galėjo siekti šį taką (b. l. 43). Taigi praeivių turtui, sveikatai ar gyvybei egzistavo tikra, o ne įsivaizduojama grėsmė. Teismo posėdyje B. S. paaiškino, kad jam einant pro šalį prie pat tvoros, šuo ėmė loti, lakstė, po to perlindo per angą į kitą pusę (b. l. 88). Tai, kad šuns pėdsakų buvo šiapus ir anapus tvoros, parodė ir K. P. (b. l. 89). Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankama pripažinti pavojingo kėsinimosi faktą. Kita vertus klausimas, ar į tokio pobūdžio ir laipsnio išorinę grėsmę B. S. davė adekvatų atkirtį (ėmėsi proporcingų gynybos priemonių), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, jog šiuo atveju teisėjų kolegija analizuoja ir pasisako tik dėl V. M. nubaudimo. Atsižvelgdama į nustatytų sąlygų visetą konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas atitinka ATPK 110 straipsnio 3 dalies sudėtį, todėl pagrindo keisti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir jį patvirtinusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį, nėra.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. M. reikalavimai dėl B. S. veiksmais (augintinio sušaudymo) jam sąlygotos žalos atlyginimo, gali būti keliami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taip pat yra įmanoma leidimo laikyti (nešiotis) ginklą, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, panaikinimo procedūra (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. (V. M.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.