Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. F. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. P. F. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08) 491-393 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad tarp pareiškėjo ir Inspekcijos kilo ginčas dėl atsakovės priimto Sprendimo išieškoti iš pareiškėjo pagal užsienio valstybės prašymą. Pareiškėjas mano, jog atsakovė neturi teisės teikti pagalbos išieškant mokesčius dėl suėjusio senaties termino, todėl atitinkamai neturėjo teisės priimti Sprendimo. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 5 d. gavo atsakovės 2022 m. rugpjūčio 2 d. Sprendimą išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08) 491-393, kuriuo nuspręsta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatyta tvarka išieškoti iš pareiškėjo 837 476,80 Eur sumą. Sprendimas priimtas vadovaujantis Italijos mokesčių administratoriaus 2022 m. kovo 22 d. pateiktu prašymu vykdyti reikalavimą Nr. 2022-0654-001 ir 2022 m. kovo 16 d. suvienodintu dokumentu, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą Nr. IT_DA01800_20220316_UIPE_1 (toliau – ir Suvienodintas dokumentas).

Pareiškėjo vertinimu, atsižvelgus į teisinį reguliavimą, t. y. MAĮ 29 straipsnio 1 dalį, 2010 m. kovo 16 d. T. D. 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Tarybos Direktyva 2010/24/ES) ir Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo (toliau – ir SPIMĮ) 16 straipsnio 1 dalį, atsisakymas teikti pagalbą teisiškai galimas tik trimis atvejais, t. y., jeigu priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, nesilaikyta senaties terminų (5 arba 10 metų) ir prašoma išieškoti suma nesiekia 1 500 Eur. Tai atitinkamai reiškia, kad teikianti pagalbą institucija, priimdama sprendimą dėl išieškojimo pagal užsienio valstybės prašymą, turėtų patikrinti įvardintas aplinkybes, o jų nenustačiusi, turi teikti pagalbą pagal užsienio valstybės prašymą. Nustačius bet kurį iš nurodytų pagrindų, Lietuvos Respublikos institucija turi atsisakyti teikti pagalbą ir negali atlikti jokių išieškojimo veiksmų, tame tarpe priimti sprendimų susijusių su išieškojimu.

Pažymi, jog iš Suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, Italijos mokesčių administratorius prašo išieškoti pridėtinės vertės mokestį už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. ir kitas su juo susijusias sumas, kurių reikalavimas nustatytas 2007 m. sausio 1 d., o pranešimas dėl pirminio dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą Italijoje yra 2007 m. kovo 19 d. Taip pat pajamų ir kapitalo mokesčius už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. ir kitas su jais susijusias sumas, kurių reikalavimas nustatytas 2001 m. sausio 15 d., o pranešimas dėl pirminio dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą Italijoje yra, 2007 m. kovo 19 d. Italijos mokesčių administratorius prašymą dėl pagalbos atsakovei pateikė 2022 m. kovo 22 d. Suskaičiavus terminus tarp nuo vykdytino reikalavimo datos prašančiojoje valstybėje (Italijoje) iki pirminio prašymo suteikti pagalbą pateikimo datos, bei datos, kai reikalavimo vykdymas tapo galimas prašančiojoje valstybėje (Italijoje), abiem atvejais yra praėjęs didesnis nei 10 metų laikotarpis. Tai atitinkamai reiškia, kad yra suėję senaties terminai numatyti SPIMĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, dėl ko Inspekcija neturėjo teisės teikti pagalbos išieškant mokesčius pagal Italijos mokesčių administratoriaus 2022 m. kovo 22 d. prašymą ir Suvienodintą dokumentą, todėl negalėjo priimti Sprendimo.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Italijos Respublikos kompetentinga institucija 2022 m. kovo 16 d. Suvienodintu dokumentu, leidžiančiu vykdyti reikalavimą, pateikė Inspekcijai prašymą dėl 834 135,63 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Minėtas dokumentas Inspekcijai pateiktas 2022 m. kovo 22 d. Vertinant Suvienodintame dokumente pateiktą informaciją, Inspekcija nustatė, kad jame nurodytų nesumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų išieškojimo vykdymas leidžiamas tik nuo 2019 m. balandžio 8 d. (Suvienodinto dokumento 6 punktas). Vadinasi, SPIMĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos šiuo atveju nėra tenkinamos, t. y. penkerių metų senaties terminas, skaičiuotinas nuo 2019 m. balandžio 8 d. (data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas) iki 2022 m. kovo 22 d. (pirminio prašymo suteikti pagalbą pateikimo data), yra nesuėjęs. Taip pat dešimties metų senaties terminas, skaičiuotinas nuo 2019 m. balandžio 8 d. (data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas), yra nesuėjęs ir bendra reikalavimų suma (148 333,16 Eur) viršija 1 500 Eur. Atitinkamai, prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog Inspekcija, kaip atsakinga Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės (Italijos Respublikos) prašymą vykdyti išieškojimą pagal nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalėjo jį vykdyti.

Pažymi, jog Inspekcija, vykdydama jai įstatymų pavestas funkcijas, atliko šiuos veiksmus, susijusius su gautu Suvienodintu dokumentu, t. y. apie iš Italijos mokesčių administratoriaus gautą prašymą išieškoti nesumokėtus mokesčius Inspekcija 2022 m. kovo 28 d. raštu informavo pareiškėją. Minėtas raštas kartu su Suvienodintu dokumentu buvo išsiųstas registruotu paštu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Laiškas pareiškėjui neįteiktas, pastarajam neatsiėmus jo pašte per siuntos saugojimo terminą. Be to, Inspekcija internetinėje svetainėje (www.vmi.lt, skiltyje: Rinkmenos/Atviri duomenys – Raginimai atvykti pas mokesčių administratorių) 2022 m. gegužės 12 d. paskelbė raginimą atvykti atsiimti minėtą pranešimą. Pareiškėjas nurodytu adresu neatvyko ir pranešimo neatsiėmė. Inspekcija 2022 m. gegužės 2 d., vadovaudamasi MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 3 punktu, per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – ir PLAIS) kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoms pateikė 2022 m. gegužės 2 d. nurodymą iš pareiškėjo sąskaitų nurašyti 836 174,16 Eur mokestinę nepriemoką (834 135,63 Eur pagal Italijos mokesčių administratoriaus prašymą ir 2 038,53 Eur delspinigiai). Iš pareiškėjo sąskaitos išieškota 3 506,20 Eur.

Teigia, kad 2022 m. rugpjūčio 2 d. Inspekcija priėmė skundžiamą Sprendimą. Sprendimas tą pačią dieną pareiškėjui susipažinti pateiktas Inspekcijos interneto svetainės puslapyje. 2022 m. rugpjūčio 5 d. papildomai Sprendimas pareiškėjui išsiųstas registruotu laišku. Atsakovės vertinimu, tolimesni jos veiksmai, iš pareiškėjo išieškant įsiskolinimą pagal Suvienodintą dokumentą, atitinka MAĮ ir kitais teisės aktais nustatytą teisinį reglamentavimą, to neginčija ir pareiškėjas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08) 491-393 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, jog Italijos Respublikos kompetentinga institucija 2022 m. kovo 16 d. Suvienodintu dokumentu, leidžiančiu vykdyti reikalavimą, pateikė Lietuvos mokesčių administratorei - Inspekcijai prašymą dėl 834 135,63 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Minėtas dokumentas Inspekcijai pateiktas 2022 m. kovo 22 d.

Inspekcija 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. (23.1–08 Mr) RNA – 11573 „Dėl išieškojimo vykdant užsienio valstybės prašymą“ informavo pareiškėją, apie iš Italijos mokesčių administratoriaus gautą prašymą išieškoti nesumokėtus mokesčius. Minėtas raštas kartu su Suvienodintu dokumentu buvo išsiųstas registruotu paštu pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Laiškas pareiškėjui neįteiktas, pastarajam neatsiėmus jo pašte per siuntos saugojimo terminą.

Inspekcija 2022 m. gegužės 2 d., vadovaudamasi MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 3 punktu, per PLAIS sistemą, įstaigoms pateikė 2022 m. gegužės 2 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-97647 iš pareiškėjo sąskaitų nurašyti 836 174,16 Eur mokestinę nepriemoką (834 135,63 Eur pagal Italijos mokesčių administratoriaus prašymą ir 2 038,53 Eur delspinigiai). Iš pareiškėjo sąskaitos išieškota 3 506,20 Eur.

Inspekcija internetinėje svetainėje 2022 m. gegužės 12 d. paskelbė raginimą atvykti atsiimti minėtą pranešimą. Pareiškėjas nurodytu adresu neatvyko ir pranešimo neatsiėmė. Vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalies nuostatomis, pareiškėjui neatvykus per 10 dienų nuo minėtos informacijos paskelbimo Inspekcijos interneto svetainės puslapyje, dokumentai buvo laikyti jam įteiktais pranešimo paskelbimo dieną (2022 m. gegužės 12 d.).

Pareiškėjui, nesumokėjus likusios mokestinės prievolės, 2022 m. rugpjūčio 2 d. Inspekcija priėmė skundžiamą Sprendimą. Sprendimas tą pačią dieną pareiškėjui susipažinti pateiktas Inspekcijos interneto svetainės puslapyje. 2022 m. rugpjūčio 5 d. papildomai Sprendimas pareiškėjui išsiųstas registruotu laišku.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, 2022 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pagal SPIMĮ nuostatas pagalba gali būti teikiama išieškant reikalaujamas sumas ir taikant išieškojimo užtikrinimo priemones. Lietuvos Respublikos institucija vykdo išieškojimą Lietuvos Respublikoje prašančiosios institucijos naudai gavusi prašančiosios institucijos prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje.

Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad mokesčių administratorius Sprendimą priverstinai išieškoti iš pareiškėjo 837 476,80 Eur sumą priėmė 2022 m. rugpjūčio 2 d. gavęs Italijos mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos Suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti reikalavimus, vadovaujantis Tarybos Direktyva 2010/24/ES.

Tarybos Direktyvoje 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis preambulėje nurodyta, kad suvienodinto dokumento, naudotino valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vykdymo priemonėms, priėmimas, suvienodintos standartinės formos, skirtos pranešimui apie su reikalavimu susijusius dokumentus ir sprendimus, patvirtinimas turėtų išspręsti kitoje valstybėje narėje parengtų dokumentų pripažinimo ir vertimo problemas.

Tarybos Direktyvos 2010/24/ES 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, atspindimas pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, esminis turinys, ir jis yra reikalavimo vykdymo ir prevencinių priemonių, kurių imamasi valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, vienintelis pagrindas.

Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir SPIMĮ 10 straipsnio 2 dalyje. Suvienodintame dokumente, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, turi būti ši informacija: 1) dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, turinys: reikalavimo aprašymas, laikotarpis, kurį apima reikalavimas, išieškotina bendra suma (pagrindinė suma, delspinigiai ir kita), vykdymo procesui svarbios datos, pirminio dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimą, indentifikavimui svarbi informacija; 2) skolininko vardas, pavardė (pavadinimas) ir kiti skolininko asmeniui nustatyti svarbūs duomenys; 3) įstaigos, atsakingos už reikalavimo nustatymą, arba įstaigos, kurioje galima gauti daugiau informacijos apie reikalavimą arba galimybes ginčyti mokėjimo prievolę, pavadinimas, adresas ir kiti duomenys ryšiams palaikyti.

Kaip matyti iš Suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimus, turinio, šiame dokumente yra nurodyta visa informacija, kurią būtina nurodyti tokio pobūdžio dokumente. Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija 2022 m. kovo 28 d. raštu Nr. (23.1–08 Mr) RNA – 11573 „Dėl išieškojimo vykdant užsienio valstybės prašymą“ pareiškėjui išsiuntė Italijos mokesčių administratoriaus prašymą vykdyti reikalavimą ir Suvienodintą dokumentą, leidžiantį vykdyti reikalavimą.

MAĮ 164 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: 1) tiesiogiai įteikiant; 2) siunčiant registruotu laišku; 3) telekomunikacijų galiniais įrenginiais; 4) viešai paskelbiant. MAĮ 164 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais būdais mokesčių mokėtojui neįmanoma (mokesčių mokėtojas (jo atstovas) nerandamas arba duomenų apie mokesčių mokėtojo adresą nėra atitinkamame registre), mokesčių administratorius Inspekcijos interneto svetainėje (www.vmi.lt) paskelbia pranešimą, kuriame mokesčių mokėtojui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 5 dienos nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti pas mokesčių administratorių atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Jeigu mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą neatvyksta, dokumentas laikomas įteiktu minėto pranešimo paskelbimo Inspekcijos interneto svetainėje dieną. Šioje dalyje nurodytų procedūrų mokesčių administratorius neprivalo taikyti, jeigu mokesčių mokėtojui įteiktinas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas priimtas išnagrinėjus mokesčių mokėtojo skundą dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo.

Iš atsakovės atsiliepimo matyti, jog Inspekcijos 2022 m. kovo 28 d. raštas Nr. (23.1–08 Mr) RNA – 11573 siųstas pareiškėjui registruota pašto siunta, tačiau grįžo neįteiktas, pastarajam neatsiėmus jo pašte per siuntos saugojimo terminą, todėl vadovaujantis MAĮ 164 straipsnio 5 dalimi, atsakovė 2022 m. gegužės 12 d. Inspekcijos interneto svetainės puslapyje patalpino kvietimą atsiimti 2022 m. kovo 28 d. raštą Nr. (23.1–08 Mr) RNA – 11573. Pareiškėjas per nustatytą terminą neatvyko į Inspekciją atsiimti dokumentų, todėl jie laikytini pareiškėjui įteiktais 2022 m. gegužės 12 d., t. y. pranešimo Inspekcijoje interneto svetainės puslapyje paskelbimo dieną. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, jog Inspekcija dar 2022 m. gegužės 2 d., vadovaudamasi MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 3 punktu, per PLAIS sistemą kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigoms pateikė 2022 m. gegužės 2 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 467-97647 iš pareiškėjo sąskaitų nurašyti 836 174,16 Eur mokestinę nepriemoką (834 135,63 Eur pagal Italijos mokesčių administratoriaus prašymą ir 2 038,53 Eur delspinigiai). Iš pareiškėjo sąskaitos išieškota 3 506,20 Eur.

Pagal Tarybos Direktyvos 2010/24/ES nuostatas valstybės narėje, į kurią kreipiamasi, suvienodintas dokumentas neturi būti kaip nors pripažintas, papildytas ar pakeistas. Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikoje, privalo jį vykdyti, suvienodintas dokumentas yra pakankamas pagrindas vykdyti išieškojimą, Lietuvos Respublikos institucija neturi nei pareigos, nei teisės kaip nors pripažinti, papildyti ar pakeisti suvienodintą dokumentą. Todėl, Lietuvos Respublikos institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės prašymą vykdyti išieškojimą ir nustatytos formos suvienodintą dokumentą, negali vertinti suvienodinto dokumento pagrįstumo, reikalauti pateikti papildomus dokumentus, kurie pagal Tarybos Direktyvą 2010/24/ES tik gali būti pridedami prie prašymo vykdyti reikalavimą, tačiau neprivalo būti pridedami.

Ginčus dėl prašančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą prašančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos prašymo nagrinėja prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigos. Lietuvos Respublikos institucija turi informuoti suinteresuotą asmenį, kuris Lietuvos Respublikos institucijai vykdant išieškojimą ginčija prašančiosios institucijos veiksmus ar dokumentus, kad ginčijimą jis turi teikti prašančiosios institucijos valstybės narės įstaigai pagal toje valstybėje narėje galiojančius teisės aktus (SPIMĮ 15 straipsnio 1 dalis). Tai buvo padaryta Inspekcijos 2022 m. kovo 28 d. rašte Nr. (23.1–08 Mr) RNA – 11573, kuris pareiškėjui laikomas įteiktas 2022 m. gegužės 12 d., taigi Inspekcija šią pareigą įvykdė tinkamai.

Pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių, jog jis Italijos mokesčių administratoriui pateikė nesutikimą dėl Suvienodinto dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti išieškojimą, nepateikė, todėl atsakovė neturėjo pareigos sustabdyti išieškojimo vykdymo procedūrą (SPIMĮ 15 straipsnio 3 dalis).

Visgi pareiškėjas skunde nurodo, jog Inspekcija neturėjo teisės priimti skundžiamo Sprendimo išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą, nes yra suėję senaties terminai, numatyti SPIMĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, dėl ko atsakovė neturėjo teisės teikti pagalbos išieškant mokesčius pagal užsienio valstybės (Italijos) prašymą.

SPIMĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos institucija atsisako teikti šio įstatymo 10-14 straipsniuose nurodytą pagalbą, jeigu priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, šiuo atveju atsisakymas turi būti pagrįstas tokiomis pat Lietuvos Respublikos teisės aktuose nurodytomis aplinkybėmis, kurioms esant neišieškomi tiesioginiai asmenų įsiskolinimai. To pačio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos institucija atsisako teikti pagalbą (išskyrus keitimąsi informacija be išankstinio prašymo), jeigu pagalbos prašoma dėl daugiau kaip penkerių metų senumo reikalavimų, šį terminą skaičiuojant nuo vykdytino reikalavimo datos prašančiojoje valstybėje narėje iki pirminio prašymo suteikti pagalbą pateikimo datos. Jeigu reikalavimas arba pirminis dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti prašančiojoje valstybėje narėje, ginčytas, penkerių metų termino pradžia laikomas momentas, kai prašančiojoje valstybėje narėje nustatoma, kad reikalavimas arba dokumentas, kuriuo leidžiama reikalavimą vykdyti, jau nebegali būti ginčijami. Jeigu prašančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos sutinka atidėti mokėjimą arba nustatyti mokėjimo dalimis planą, penkerių metų termino pradžia laikomas momentas, kai pasibaigia visas mokėjimo laikotarpis (SPIMĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas); reikalavimai yra senesni kaip dešimties metų, šį terminą skaičiuojant nuo datos, kai reikalavimo vykdymas tapo galimas prašančiojoje valstybėje narėje (SPIMĮ 16 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde nurodo, kad iš Suvienodinto dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą, Italijos mokesčių administratorius, prašo išieškoti Pridėtinės vertės mokestį už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. ir kitas su juo susijusias sumas, kurių reikalavimas nustatytas 2007 m. sausio 1 d., o pranešimas dėl pirminio dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą Italijoje yra 2007 m. kovo 19 d. bei Pajamų ir kapitalo mokesčius už laikotarpį nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 1999 m. gruodžio 31 d. ir kitas su jais susijusias sumas, kurių reikalavimas nustatytas 2001 m. sausio 15 d., o pranešimas dėl pirminio dokumento, leidžiančio vykdyti reikalavimą Italijoje yra 2007 m. kovo 19 d. Pareiškėjo vertinimu, suskaičiavus terminus tarp nuo vykdytino reikalavimo datos prašančiojoje valstybėje (Italijoje) iki pirminio prašymo suteikti pagalbą pateikimo datos, bei datos, kai reikalavimo vykdymas tapo galimas prašančiojoje valstybėje (Italijoje), abiem atvejais yra praėję daugiau nei 10 metų laikotarpis. O tai jo vertinimu reiškia, kad suėję senaties terminai numatyti SPIMĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Pareiškėjo nurodytos datos – 2001 m. sausio 15 d. ir 2007 m. sausio 15 d. Suvienodinto dokumento 5 punktuose yra laikytinos reikalavimo nustatymo datos, tačiau tai nėra datos, nuo kurių leidžiamas išieškojimo vykdymas. Suvienodinto dokumento 6 punktuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad išieškojimo vykdymas leidžiamas nuo 2019 m. balandžio 8 d., t. y. aukščiau paminėtoje normoje prievolė įvykdyta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad paminėta data, nuo kurios išieškojimo vykdymas leidžiamas (2019 m. balandžio 8 d.) yra nurodyta klaidingai. Inspekcija, Italijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą išieškoti iš pareiškėjo minėtas sumas gavo 2022 m. kovo 22 d., todėl penkerių metų senaties terminas, skaičiuotinas nuo 2019 m. balandžio 8 d. (Suvienodintame dokumente nurodyta data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas) iki 2022 m. kovo 22 d. (pirminio prašymo suteikti pagalbą pateikimo data Inspekcijoje), yra nesuėjęs, o dešimties metų senaties terminas, skaičiuotinas nuo 2019 m. balandžio 8 d. (Suvienodintame dokumente nurodyta data, nuo kurios leidžiamas išieškojimo vykdymas) taip pat yra nesuėjęs. Taigi, akivaizdu, kad aukščiau paminėtas terminas nepraleistas, o Italijos Respublikos kompetentinga institucija bei Inspekcija visus SPIMĮ bei Tarybos Direktyvos 2010/24/ES reikalavimus įvykdė tinkamai. Atitinkamai, teismas daro išvadą, jog Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo taikyti Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą Nr. (23.31-08) 491-393 priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Šiuo atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. P. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.