Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – probacijos tarnyba) teikimą dėl S. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. vasario 17 d. gautas probacijos tarnybos teikimas S. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Teikime nurodyta, kad S. L. į probacijos tarnybos registrą įtraukta nuo 2021 m. gruodžio 9 d. Nuo 2022 m. sausio 13 d. ji dirba UAB „E.“, valytoja. Priežiūros laikotarpiu nėra gauta informacijos apie jos atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus arba padarytus administracinius nusižengimus. 2021 m. gruodžio 17 d. ji buvo pasirašytinai supažindinta su probacijos sąlygomis, jai buvo išaiškinta bausmės atlikimo tvarka ir sąlygos, išaiškintos teisinės įpareigojimų nevykdymo pasekmės. Tą pačią dieną S. L. buvo atliktas neblaivumo patikrinimas ir jai buvo nustatytas 0,92 promilių neblaivumas. Už tai ji buvo įspėta.

Po įspėjimo S. L. 2022 m. sausio 20 d. 00.10 val. patikrinimo metu buvo nerasta namuose. Probuojamoji paaiškino, kad ji dirbo prekybos ir laisvalaikio centre „M.“ (atliko valymo paslaugas) ir dirbo iki 22 val., į namus grįžta po 23 val., kadangi iki jos namų nevažiuoja joks viešasis transportas ir ji iki savo namų eina pėsčiomis. Todėl negirdėjo, kada pas ją apsilankė pareigūnai. 2022 m. sausio 26 d. 22.06 val. naktinio patikrinimo metu ji vėl buvo nerasta namuose. Pareigūnams susisiekus su nuteistąja, pastaroji paaiškino, kad ji dirbo. 2022 m. sausio 27 d. 22.30 val. naktinio patikrinimo metu nuteistoji vėl nebuvo rasta namuose. Nuteistoji, atvykusi į probacijos tarnybą, pateikė analogišką paaiškinimą apie darbą, tačiau nepateikė jokių, tai pagrindžiančių įrodymų. Įpareigojus S. L. pateikti savo darbo grafiką, ji pateikė darbo grafiką už vasario mėnesį, be to, jos darbo grafike matyti, kad jos darbo laikas yra nuo 06.00 val. iki 19.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. nevykdo teismo jai paskirtų įpareigojimų nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, prašoma S. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme.

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti ir papildė, kad po teikimo perdavimo teismui, nuteistoji tris kartus buvo tikrinta namuose ir visus tris kartus ji buvo rasta neblaivi.

Nuteistoji S. L. teismo posėdžio metu parodė, kad ji žino, kokie įpareigojimai jai buvo paskirti. Jos oficialus darbo grafikas yra nuo 08.00 val. iki 22.00 val., tačiau norėdama užsidirbti ji dirba ilgiau, pateiks probacijos tarnybai apie tai paaiškinimą. Pasižada nevartoti alkoholio.

Prokuroras siūlė atmesti teikimą ir suteikti nuteistajai galimybę pakeisti savo elgesį, jos nebuvimas namuose yra susijęs su darbu.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Taigi, įvertinus pačią teisės normos (t. y. BK 48 straipsnio 8 dalies) konstrukciją, tiek paminėtą aiškinamąjį raštą yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas. Ir visų pirmiausiai, vykdydami probaciją tą turi įvertinti šios tarnybos specialistai, prieš kreipdamiesi su teikimu dėl bausmės keitimo.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius vykdo nuteistosios S. L. priežiūrą nuo 2021 m. gruodžio 9 d. Priežiūros laikotarpiu, supažindinimo su probacijos sąlygomis dieną S. L. buvo nustatytas 0,92 promilių neblaivumas, dėl ko ji buvo įspėta, be to, ji trijų naktinių patikrinimų metu buvo nerasta namuose. Dėl nebuvimo namuose probuojamoji paaiškino, kad ji dirba iki 22.00 val. ir po to pėsčiomis eina namo, todėl grįžta tik po 23.00 val., o dėl alkoholio vartojimo paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš kelias dienas ir pasižadėjo daugiau nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taigi, nors nuteistoji S. L. ir ne visai tinkamai vykdo teismo jai paskirtus įpareigojimus, tačiau ji šiuo metu dirba, probacijos laikotarpiu jos atžvilgiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, ji nepadarė administracinių nusižengimų. Ji bendradarbiauja su probacijos tarnyba, pateikia paaiškinimus dėl savo nebuvimo namuose ir jie yra laikytini pagrįstai, nes namuose ji nebūna dėl darbo. Tai yra pirmas probacijos tarnybos kreipimasis dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Nuteistosios elgesys dėl jai paskirtų įpareigojimų nevykdymo sudaro formalų pagrindą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, tačiau teismo įsitikinimu, įvertinus dabartinį teisinį reguliavimą, tai, jog nuteistoji nedaro kitų pažeidimų, probacijos sąlygų pažeidimo atvejai nėra itin šiurkštūs, atsižvelgiant į tai, kad bausmės vykdymo pabaiga yra 2022 m. birželio 8 d., laikytina, kad ji nėra tiek pavojinga visuomenei, jog šiuo metu būtina nuteistajai pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą ir tokiu būdu izoliuoti ją nuo visuomenės, o jos veiksmus vertinti kaip vengimą atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ir kad tik tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bei įgyvendintas teisingumo principas.

Taip pat teismas atkreipia nuteistosios dėmesį, į tai, kad likusiu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu ji turėtų elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti skirtus įpareigojimus, nedaryti administracinių nusižengimų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia probacijos tarnyba, priešingu atveju probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo metu pagrindo laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą nėra, todėl teikimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo dėl S. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, netenkinti.

Asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.