- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3752-514/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01142-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., Plungės
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Plungės r. savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas, A. J., S. N., A. P., J. Ž. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė nustatyti faktą, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į sandėlį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane žymimą 1Fl/p, dvi siloso duobes, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane žymimos 1lb ir b, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Plungės r.
Nurodė, kad 168,97 kv. m. ploto sandėlį, statytą 1972 m., esantį (duomenys neskelbtini) k., Plungės r, įsigijo pagal 1997 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį už 1 500 Lt iš A. J., kuris pastatą 1994 m. sausio 31 d. buvo nusipirkęs iš žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „(duomenys neskelbtini)“. Siloso duobes (315,98 kv. m. ploto ir 319,62 kv. m. ploto) už 2 500 Lt įsigijo iš fizinių asmenų grupės pagal 1998 m. birželio 10 d. rašytinį susitarimą. Kadangi perduoti statiniai neturėjo kadastrinių duomenų, daiktinės teisės nebuvo įregistruotos. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybės įmonę Registrų centras su prašymu statinius įregistruoti, tačiau Valstybės įmonė Registrų centras atsisakė statinius įregistruoti, nes nepateikti dokumentai kadastro duomenų įrašymui į kadastrą, todėl pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Statinius valdo daugiau kaip 20 metų nepertraukiamai, disponuoja jais, statiniai yra šalia pareiškėjui priklausančių fermų, statiniai, kuriuos nori įteisinti, yra neatskiriama fermų dalis, priklausanti tarnaujančiam daiktui. Pažymėjo, kad nuo pat turto įsigijimo statinius valdo sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai, statinį valdo nepertraukiamai daugiau kaip 20 metų, Niekas į šiuos statinius jokių pretenzijų per daugiau kaip 20 metų laikotarpį pareiškėjui nereiškė. Kaip įrodymą apie valdymo faktą pateikė 2021 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) pažymą. Remdamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.71 straipsnio nuostatomis, prašė pripažinti, jog nuosavybės teisę į statinius įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Pareiškėjas, jo atstovas teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad likviduojantis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ siloso duobės buvo perduotos buvusiems bendrovės nariams, iš kurių pareiškėjas ir nusipirko siloso duobes ūkinei veiklai. Sandėlis, pirktas iš A. J., buvo statytas kaip kiaulių komplekso dalis, tačiau buvusi žemės ūkio bendrovė kompleksą pardavė atskirais statiniais. Norėdamas pilnai eksploatuoti fermas pagal paskirtį, įsigijo sandėlį iš A. J.. Nei vienas iš pardavėjų nuosavybės dokumentų į statinius neturėjo, perduodant turtą savininkams, dokumentai nebuvo pateikti (pastatas neturėjo plano, nekilnojamojo turto bylos), todėl pareiškėjui perkant statinius buvo sudarytos paprastos rašytinės pirkimo-pardavimo sutartys. Pareiškėjas sandėlį ir siloso duobes valdo iki šiol, atliko pastatų kadastrinius matavimus, tačiau nesant pirminių dokumentų, Valstybės įmonė Registrų centras atsisakė statinius įregistruoti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. J., S. N., A. P. ir J. Ž. atsiliepimais neprieštaravo dėl pareiškėjo prašomo fakto nustatymo. Patvirtino, kad pareiškėjas pastatus valdo iki šiol ir jokių pretenzijų į šį turtą neturi.
Suinteresuotas asmuo A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog pardavė pareiškėjui sandėlį, kurį buvo pirkęs iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, paaiškino, kad išskyrus kvitą, patvirtinantį mokėjimą už sandėlį, kitų dokumentų žemės ūkio bendrovė neperdavė, kokia nors rašytinė pastato pirkimo-pardavimo sutartis su žemės ūkio bendrove sudaryta nebuvo. Neprieštaravo, jog būtų nustatytas faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į sandėlį.
Suinteresuoti asmenys S. N., A. P. ir J. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog teismui nustačius, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, pareiškėjo prašymo patenkinimui neprieštarauja. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaravo pareiškėjo pareiškimo tenkinimui, nustačius visas sąlygas nuosavybės pagal senatį įgijimui. Prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Plungės r. savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnis).
Pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – sandėlį ir dvi siloso duobes, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., įgyjamosios senaties instituto pagrindu.
CK nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; 3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 4) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas nepertraukiamai, teisėtai, atvirai ir kaip savas; 6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Byloje pareiškėjo, suinteresuoto asmens A. J. paaiškinimais nustatyta, kad statiniai – sandėlis, dvi siloso duobės, į kuriuos nuosavybės teises įgyti pretenduoja pareiškėjas, priklausė buvusiai žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina Plungės r. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės ūkio įmonės 1992 m. turto perdavimo aktas, kuriuo turtas, tame tarpe ir pareiškėjo nurodomi kiaulių kompleksas, karvidė, buvo perduotas žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl sandėlio įsigijimo iš A. J. patvirtina pateiktas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ kvitas, pagal kurį A. J. iš buvusios žemės ūkio bendrovės už 1 500 Lt įsigijo dalį kiaulių komplekso, bei pirkimo-pardavimo sutartis, kuria A. J. pardavė, o pareiškėjas nupirko sandėlį, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., ir tapo sandėlio valdytoju.
Byloje pareiškėjo, suinteresuotų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad siloso duobės, į kurias nuosavybės teises įgyti pretenduoja pareiškėjas, priklausė (duomenys neskelbtini) valstybinei žemės ūkio įmonei ir pagal Žemės ūkio įmonės turto privatizavimo įstatymą perduotas žemės ūkio bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Juridinių asmenų registro duomenimis ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota 1994 m. rugsėjo 7 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu dėl bendrovės likvidavimo. Pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad siloso duobės, es. (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. sav., buvo naudojamos pašarų sandėliavimui kaip sudedamoji karvidžių komplekso dalis, likviduojant žemės ūkio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos sprendimu bendrovės turtas - 2 siloso duobės kaip dalis buvusio karvių komplekso už pajus buvo perduotas grupei bendrovės pajininkų. Galiojusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalis numatė, kad bendrovės narys visais atvejais turi teisę gauti, o bendrovė privalo išmokėti pinigais ar natūra jam priklausantį pajų. Pagal turto perdavimo-priėmimo akto sudarymo laikotarpiu galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalis patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatoriai užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoda bendrovės turtą, ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. Taigi, turto perdavimo-priėmimo metu galiojęs įstatymas nenumatė kitos turto perdavimo tvarkos kaip tik turto perdavimo aktu. Tokiu būdu grupė pajininkų tapo teisėtais perduoto turto valdytojais, jiems perdavus už turėtus pajus turtą natūra. Nėra ginčo, kad 1998 m. birželio 10 d. sutartimi pajininkų grupė savo teises į siloso duobes perleido pareiškėjui. Tokiu būdu teisėtu siloso duobių valdytoju tapo pareiškėjas.
Pareiškėjo teigimu įgijęs sandėlį ir siloso duobes, jis šiuo turtu naudojasi iki šiol, valdo daugiau kaip 20 metų. Šias pareiškėjo aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateiktos sutartys dėl statinių įsigijimo, taip pat suinteresuoti asmenys A. J., S. N., A. P. ir J. Ž., Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 17 d. pažyma. Byloje ginčo, kad pareiškėjas faktiškai sandėlį ir siloso duobes valdo daugiau kaip 10 metų nėra.
CK 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi, 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotos daiktus. Nustačius, jog turtas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, nėra valstybės nuosavybė, įgyjamosios senaties institutas gali būti taikomas.
Pagal Valstybės įmonės Registrų centras informaciją daiktinės teisės į sandėlį ir siloso duobes nėra įregistruotos. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tame tarpe ir valdymas, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalis.). Tačiau byloje nėra duomenų, jog statiniams (sandėliui, siloso duobėms) buvo atlikta teisinė registracija ir šie statiniai būtų buvę teisiškai registruotas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Paprastai žemės ūkio bendrovių (įmonių) pastatų inventorizacija ir teisinė registracija nebuvo atliekama dėl piniginių lėšų stygiaus. Ginčo dėl to, kad perduoti statiniai priklausė buvusiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nėra, dėl ko teismas sprendžia, kad A. J., nupirkęs sandėlį, ir fizinių asmenų grupė, įgijusi siloso duobes, tapo teisėtais statinių valdytojais ir galėjo šią teisę perleisti pareiškėjui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Teisme nustačius visas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Valstybės įmonės Registrų centras sudarytos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Plungės r. yra statiniai – sandėlis, (duomenys neskelbtini), plane žymimas indeksu 1F1/p, dvi siloso duobės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimos 1bir b. Aplinkybę, jog jokios daiktinės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą nėra įregistruotos, patvirtina valstybės įmonės Registrų centro atsiliepime nurodyta informacija, pagal kurią daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., nėra įregistruotos. Nėra duomenų apie turto priklausymą valstybei ar savivaldybei. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas arba kitas asmuo kada nors anksčiau valdė minėtą nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise, byloje nėra.
Pareiškėjo valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nėra ginčijamas. Nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs 1997 ir 1998 metais, būtų kada nors nutrūkęs. Byloje nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į statinį nei pareiškėja. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti daiktą pagal savo valią. Pareiškėjo tvirtinimą, jog valdo statinius es. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Plungės r., netiesiogiai patvirtina tai, kad niekas pretenzijų per teismo nustatytą laikotarpį nepateikė.
Kadangi pareiškėjas sandėlį ir dvi siloso duobes valdo nepertraukiamai daugiau kaip dešimt metų, nėra įgijęs nuosavybės kitu būdu, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, statiniai buvo valdomi kaip savi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, t. y. yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, todėl pripažįstama, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į statinius pagal įgyjamąją senatį.
Pareiškėjas, paduodamas pareiškimą, permokėjo žyminį mokestį (sumokėjo 75 Eur, nors reikėjo mokėti 55 Eur), todėl permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. S. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į sandėlį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), plane žymimą 1Fl/p, dvi siloso duobes, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimos 1b ir b, esančius (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Plungės r.
Grąžinti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt Eur) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. spalio 19 d.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.