- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-29
- Bylos Nr.
- 2S-1498-173/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Birutė Bobrel, Arūnas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- V. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. V. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės Šiaulių bankas pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V. ir V. V. dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
tenkindamas kreditoriaus akcinės bendrovės Šiaulių bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 2 d. nutartimi, areštavo 2002 m. liepos 10 d. Hipotekos lakštu įkeistą, suinteresuotiems asmenims V. V. ir V. V. priklausančią veršidę (unikalus nr. 7299-1013-3016) ir mėšlidę (unikalus nr. 7299-1013-3027), esančias Slabados kaime, Raseinių rajone. Įspėjo skolininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas varžytinėse. Įkeistus daiktus teismas areštavo dėl to, jog skolininkas tinkamai ir laiku neįvykdė prievolių pagal 2002 m. liepos 1 d. Kreditavimo sutartį Nr. Phare-2002-198-02.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Vidas Vaivaras prašo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, o įkeistą turtą uždrausti parduoti iš varžytinių iki bus išspręstas ginčas dėl 2002 m. liepos 1 d. Kreditavimo sutarties Nr. Phare-2002-198-02 bei nustatytas tikrasis iš jos kylančios prievolės dydis. Skunde nurodoma, kad hipotekos objektu turi būti toks daiktas, kurį pardavus, ne tik būtų visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimai, bet ir būtų užtikrinama, jog kuo mažiau nukentėtų skolininkas (CPK 3 str. 6 d.). Neįvertinta, jog priverstinai pardavus įkeistą turtą, suinteresuoti asmenys prarastų daugiau nei yra skolingi pareiškėjui. Didžioji dalis prievolių hipotekos kreditoriui yra įvykdyta, o dėl prašomų išieškoti delspinigių sumažinimo apeliantas rengia ieškinį. Dėl pastarosios priežasties, pagal CPK 136 straipsnį, bylos nagrinėjimas turi būti sustabdytas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, matyti, kad apeliantas grąžinti skolą per vieną mėnesį, kaip tai nurodyta skundžiamoje nutartyje, negalės, todėl įkeistas turtas per teismo nustatytą laikotarpį negali būti parduodamas iš varžytinių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo nutarties nekeisti. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiama nutartis yra ne dėl įkeisto turto varžytinių, o dėl įkeisto turto arešto. Atskirojo skundo argumentas, kad realizavus įkeistą turtą varžytynėse, skolininkas nukentėtų finansiškai, kadangi skola yra mažesnė negu parduotino turto vertė taip pat nepagrįstas. CPK 758 straipsnio 1 dalis numato, kad realizavus turtą varžytynėse, suma, viršijanti skolinių įsipareigojimų sumą, yra grąžinama turto savininkui. Su delspinigių dydžiu, pasirašydamas kreditavimo sutartį, skolininkas sutiko. Pareiškėjo nuomone, jie nėra pernelyg dideli, neteisingi ar pažeidžiantys protingumo ir teisingumo kriterijus. Delspinigiai yra netesybų rūšis už prievolės grąžinti skolą neįvykdymą. Duomenų, kad prievolė bankui buvo visiškai įvykdyta ir visa paskola buvo grąžinta, nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui (apeliantui), dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka turėjo teisę kreiptis į hipotekos teisėją (CPK 558 str.1 d., CK 4.192 str.).
CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimas yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Hipotekos teisėjas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, kartu informuodamas skolininką, kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, bei įspėdamas skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių, o jį priverstinai realizavus, suma, viršijanti skolinių įsipareigojimų sumą, yra grąžinama turto savininkui (CPK 558 str. 2 d., 758 str. 1 d.).
Įkeitimo teisė yra daiktinė turtinė teisė, kuriai būdingi absoliutumo, pirmumo prieš kitus kreditorius, sekimo paskui daiktą ir kiti požymiai. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Jau buvo minėta, kad CPK 558 straipsnyje nustatytos hipotekos kreditoriaus teisės priverstinai išieškant skolą – prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jam administruoti; jeigu turtas nerealizuojamas ar reikalavimas nepatenkinamas iš turto administravimo, pakartotinai prašyti įkeistą turtą parduoti iš varžytynių arba perduoti jį administruoti. Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pažymi, kad, pateikus pareiškimą pakartotinai, pradedamas turto realizavimo arba administravimo procedūros, kurias atlikus, savininkas gali netekti nuosavybės teisių į įkeistą daiktą, todėl, prieš atliekant šias procedūras, turi būti patikrinti visi dokumentai ir jų duomenys, patvirtinantys teisę nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą daiktą. Toks dokumentas yra hipotekos lakštas, kurio originalas pateikiamas pradėjus CPK 558 straipsnio 2 dalyje nustatytas procedūras.
Apeliacinio skundo argumentai dėl prašomų išieškoti netesybų (delspinigių) apimčių ir jų dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas, nes skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse numatytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Kolegija pažymi, kad įstatymas taip pat neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ar spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų. Jų buvimo faktas taip pat nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai nelaikytini teisėtais ir pagrįstais bei sudarančiais pagrindą naikinti revizuojamą nutartį, nes hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal kreditoriaus prašymą priverstinis vykdymas hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos, palūkanų ar netesybų apimčių, pritaiko laikinąsias apsaugos priemones. Tokiu atveju, hipotekos teisėjui atsirastų įstatyminis pagrindas sustabdyti priverstinio turto realizavimo procedūras.
Dėl išdėstytų argumentų, atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.