Kauno apylinkės teismo įsakymas

2013-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-851-408/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-02-05
Bylos Nr.
1-851-408/2013
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00792-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Kaltinamasis
I. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-851-408/2013Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00792-2010-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.10.1.; 1.2.4.5; 1.1.7.2.6. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės A. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje

I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011-12-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 4 d. – 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda.

2) 2012-01-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. – 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. 2012-05-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto. Bausmė atlikta 2012-12-18.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. 2010 m. rugsėjo 19 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, A. B. tyčia, vieną kartą rankos kumščiu smogus ant kėdės sėdėjusiam R. B. į kairį smilkinį, dėl ko šis nugriuvo bei galva ir nugara atsitrenkė į ten esančią plokštumą, veikdamas kartu su A. B., tyčia, bendrai ne mažiau kaip dešimt kartų kumščiais smogė ir spyrė gulinčiam nukentėjusiajam į galvą ir į krūtinę, o šiam atsikėlus nuo žemės ir paėjus ne daugiau kaip dešimt metrų, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su A. B., kumščiais, ne mažiau kaip dešimt kartų smogė R. B. į galvą, krūtinę ir pilvą, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo ant metalinių profilių krūvos, tokiais savo bendrais veiksmais kartu su A. B. padarė R. B. poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, kairiame skruoste, dešinės akies viršutiniame voke, VII šonkaulio lūžį kairėje pusėje, kas sukėlė nesunkų jo sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais kaltinamasis I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis I. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2010 m. gegužės mėn. pabaigoje išvyko dirbti į Vokietiją. Dirbo statybose. Analogišką darbą dirbo ir A. B. ir R. B., kuris vienu metu buvo ir vienos iš brigadų brigadininkas. Iki įvykio konfliktinių situacijų neturėjo, tačiau yra ne kartą pasakęs žodinių pastabų, kad jis nesusitvarko su savo vadovaujama brigada dėl tvarkos. Žino, kad A. B. konfliktavo su R. B. dėl atlyginimo sumos, bet tai buvo iki įvykio. Dirbdamas Vokietijoje, jis ir kiti ten dirbę statybininkais lietuviai gyveno dviejuose pastatuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), Vokietijoje. Jis su A. B. gyveno vieno iš minėtų dviejų pastatų, viename kambaryje, o R. B. gyveno kitame iš minėtų dviejų pastatų. 2010 m. rugsėjo 18 d. jis kartu su A. B. buvau išėjęs į miestą. Vėlai vakare, artėjant vidurnakčiui, jie grįžo, abu buvo neblaivūs, nes prieš tai gėrė alkoholinius gėrimus. Grįžus, kieme esančioje pavėsinėje, kurią jis savo iniciatyva pastatė kartu su bendradarbiais, pamatė sėdintį R. B.. Jis sėdėjo ant kėdės. Vizualiai jis atrodė apsvaigęs nuo alkoholio. Matė, kad ant stalo buvo nepilnai išgertas vyno ar degtinės butelis. Daugiau žmonių aplinkui nebuvo. Pamatęs, kad ant stalo ir aplink buvo primėtyta šiukšlių, tuščių butelių, jam sukilo pyktis. Jis papriekaištavo R. B., kad jis nesilaiko tvarkos, tačiau jis atsakė, tai kas jam nepatiko. A. B. taip pat ėmė priekaištauti R. B. dėl tvarkos. Jiems priėjus prie R. B., A. B. ėmė įnirtingai žodžiu kalbėtis su R. B. (ką konkrečiai jie kalbėjo, neatsimena). Pradžioje konfliktas buvo žodinis, tačiau paskui A. B., tyčia smogė R. B. į galvą (kur konkrečiai pataikė, neatsimena). Vėliau ir jam „neatlaikė nervai" ir jis taip pat smogė ir spyrė R. B.. Kiek atsimena, smogė ir spyrė į krūtinę. Negali pasakyti, kiek kartų smogė ir spyrė. R. B. buvo nugriuvęs, gal ir ne vieną kartą. Vėliau R. B. atsistojo ir ėjo pastato, kuriame jis gyvena, link. Tada jis kartu su A. B. pasivijo R. B. ties nenaudojamų statybinių profilių krūva ir tyčia smogė R. B., tą patį darė ir A. B.. Neatsimena, kiek smūgių sudavė. Pripažįsta, kad savo veiksmais su A. B. sukėlė R. B. fizinį skausmą ir kad jam dėl to galėjo būti padaryti sužalojimai, nurodyti pranešime apie įtarimą. Pripažįsta, kad smūgių ir spyrių abu su A. B. sudavė nemažai, tačiau tuo metu apie teisines pasekmes negalvojo. Konflikto priežastis buvo tai, kad R. B. nesilaikė tvarkos (šiukšlino ir pan.). Vėliau išgirdo šaukiant: „ką darot?" ar kažką panašaus ir matė, kad šaukia vienas iš bendradarbių - Andrius, kurio pavardės nežino. Jis su Anatolijum nuėjo namo, o R. B. irgi ėjo namų link. Po įvykio maždaug po pusantros savaitės, jis kartu su A. B. grįžo į Lietuvą, bet daugiau nesimatė. Teigia, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b.l.129-130).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo I. L. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita bylos medžiaga.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad 2010 metų dalį vasaros ir rudens jis gyveno ir pagal individualus verslo liudijimą („(duomenys neskelbtini)“) dirbo Vokietijoje. Gyveno ir dirbo tame pačiame Vokietijos mieste – (duomenys neskelbtini). Nors dirbo savarankiškai, tačiau jo ir kitų dirbusių asmenų darbo veiklą pagal žodinį susitarimą koordinavo V. M., su kuriuo susipažino ieškodamas darbo pagal skelbimą spaudoje. Jis gyveno bankrutavusios įmonės administraciniuose pastatuose, esančiuose Bauhutenstrase 5, Niurnberg, Vokietijoje. 2010 m. rugsėjo 18 d., šeštadienį, vakare, apie 21.00 – 22.00 val. kartu su pažįstamu Zigmu, dirbusiu kartu su juo, buvo kieme ir sėdėdami prie lauko židinio išgėrė po taurę vyno. Šiek tiek pasėdėję kartu, Zigmas pasakė, kad eina į patalpas, kuriose gyveno, ir nuėjo į tą pastatą. Jis liko sėdėti vienas prie lauko židinio apie penkiolika minučių. Laikotarpiu nuo 2010 metų rugsėjo 18 d. 23.00 val. iki 2010 metų rugsėjo 19 d. 00.10 val., į tą vietą, kur jis sėdėjo, atėjo du gretimame pastate gyvenę vaikinai, kaip vėliau sužinojo I. L. ir A. B., kurie vizualiai atrodė stipriai apsvaigę nuo alkoholio, svirduliavo, elgėsi laisviau nei įprastai. Matė, kad jie buvo nusiteikę piktai ir agresyviai, kažką šaukė, tačiau, ką konkrečiai, pasakyti negali. Priėjęs A. B. tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą smogė jam į galvą, pataikydamas į kairį smilkinį. Tuo metu jis sėdėjo ant kėdės. Nuo smūgio jis kartu su kėde nugriuvo aukštielninkas, galva ir nugara nestipriai atsitrenkdamas į netoliese buvusią plokštumą. Tuomet A. B. ir I. L. abu pribėgo prie jo ir bendrai spyrė ir smogė jam į įvairias kūno vietas. Kiek kartų jie bendrai sudavė smūgių įvardinti negali, tačiau ne mažiau kaip dešimt spyrių ir smūgių. Atriboti, kuris kiek smūgių sudavė negali. Spyriai ir smūgiai buvo nukreipti į galvą ir krūtinę. Nuo spyrių ir smūgių jis rankomis dengėsi galvą, todėl minėtus vaikinus matė tik fragmentiškai. Nuo spyrių ir smūgių jis apsvaigo, tačiau sąmonės neprarado. Jis rankomis dengėsi veidą, siekdamas išvengti smūgių į galvą arba juos sušvelninti. Juto skausmą visame kūne, tačiau, sukaupęs jėgas, atsikėlė nuo žemės ir nuėjo nuo tos vietos, kur buvo mušamas ne daugiau kaip dešimt metrų. Ėjo savo gyvenamosios vietos link. Jam einant pro maždaug pusmetrio dydžio įvairių metalinių profilių krūvą, abu minėti vaikinai pribėgo prie jo ir abu vėl pradėjo smūgiuoti. Abu smūgiavo kumščiais, toje vietoje nė vienas nespyrė. Atriboti kuris kiek kartų sudavė negali. Smūgiai buvo nukreipti į viršutinę mano kūno dalį. Nuo šių smūgių galimai praradęs pusiausvyrą, o gal net ir tyčia pastumtas, jis šonu nugriuvo ant jau minėtų metalinių profilių krūvos. Įvykio metu fragmentiškai matė, kad netoliese esančio pastato, kuriame ir gyveno I. L. ir A. B., trys antrame aukšte esantys langai buvo praviri, o prie jų stovėjo Žilvinas, Andrius ir Rimas, kurių jokių tikslesnių anketinių duomenų nežino. Girdėjo, kaip minėti trys asmenys šaukė: „baikit, ką jūs darot“. Tik tuomet I. L. ir A. B. nustojo jį mušę ir daugiau jokių veiksmų jo atžvilgiu neatliko ir kažkur nuėjo. Iš karto po įvykio jis nuėjo būtent į tą pastatą, kur matė vyrus, stovėjusius prie lango. Jie klausė, ar reikia jam pagalbos. Andrius savo mobilaus ryšio telefone surinko bendrąjį pagalbos numerį „112“ ir padavė telefoną jam, kad galėtų išsikviesti pagalbą. Telefonu išsikvietė medicinos pagalbą ir buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas. Ten gydėsi nuo 2010 metų rugsėjo 19 d. iki 2010 metų rugsėjo 20 d. imtinai. G. N. klinikose jam skambino asmuo prisitatęs „Toliku“, taip jie vadino A. B., kuris netiesiogiai pripažino, kad pasielgė neteisėtai (jis sakė: „nepyk, seni, kad taip jau išėjo“ ar kažkaip pan.), o užsiminus, kad jis patyrė žalos, domėjosi, kaip galėtų ją kompensuoti. Telefonu susitarti dėl žalos kompensavimo nepavyko, nes A. B. nurodė, kad tai užtruks, nes jam ir Ivanui reikės laiko reikiamoms žalai kompensuoti lėšoms surinkti. Daugiau nei su I. L., nei su A. B. nebendravo. Grįžęs iš klinikos, kalbėjo su jau anksčiau minėtais galimais įvykio liudytojais, kurie sakė, kad įvykio dieną išgirdę triukšmą, sklindantį iš kiemo pusės, pravėrė langus, žiūrėjo pro juos ir šūktelėjo „baikit, ką jūs darot“. Jie nedetalizavo, ką konkrečiai matė ar girdėjo. Po įvykio jis kreipėsi į teisėsaugos institucijas Vokietijoje, tačiau tik žodžiu, jokių raštiškų duomenų apie įvykį nerašė, o teisėsaugos pareigūnai pasiūlė jam kreiptis į teisėsaugos institucijas Lietuvoje ir nurodė patys tyrimo neatliksiantys. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl fizinės ir moralinės žalos. Įtariamasis I. L. jo atsiprašė ir susitarė su juo dėl žalos atlyginimo, todėl civilinio ieškinio nereiškia ir pretenzijų I. L. neturi (b.l. 34-43).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis iš jam pateiktų nuotraukų atpažino įtariamojo I. L., kaip asmenį, kuris jį mušė (b.l. 44-45).

Liudytojas Ž. D. parodė, kad 2010 metų rugsėjo mėn. Jis dirbo Vokietijoje. R. B. pažinojo tik iš matymo, kaip brigadininką, kuris su bendradarbiais Vokietijoje gyveno gretimame pastate. Vieną naktį jį pažadino A. Ū., nes jų kieme girdėjosi didelis triukšmas. Po keliolikos minučių į jų pastatą atėjo neblaivus R. B., kuris pasakė, kad jį sumušė du vaikinai. Tuo metu minėjo sumušusių vaikinų vardus, tačiau jis jų neprisimena. Iš jų kambario buvo skambinta bendruoju pagalbos telefonu ir iškviesta greitoji medicininė pagalba. R. B. buvo išvežtas į gydymo įstaigą (b.l. 66-67).

Liudytojai R. T. ir S. Ž. parodė, kad patys įvykio nematė ir tik iš kitų asmenų pasakojimų žino, kad R. B. buvo sumuštas Vokietijoje kitų dviejų lietuvių iš kitos brigados (b.l.80, 83-84).

Specialisto išvada Nr. G2800/10 (02) konstatuota, kad R. B. padaryta poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, kairiame skruoste, dešinės akies viršutiniame voke, VII šonkaulio lūžis kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankos kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-09-19. Dėl VII šonkaulio lūžio sužalojimas vertinimas kaip nesunkus (b.l. 29-30).

Papildoma specialisto išvada Nr. pG 1568/12 (02) konstatuota, kad R. B. sužalojimai padaryti nemažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai griuvimui ar kritimui nebūdingi.

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad I. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis I. L. kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo I. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. I. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme bei jos dydžiu (b.l. 188).

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam I. L. skyrimo, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (nusikaltimas baigtas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis VŠĮ Klaipėdos psichikos centre neregistruotas (b.l.174), registruotas Klaipėdos priklausomybės centre (b.l. 177), tačiau specialisto išvadoje Nr. 93TPK-501 nurodyta, kad I. L. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l. 182), administracine tvarka baustas (b.l. 161-162), teistas (b.l. 137-160). Įvertinęs visas reikšmingas bylai aplinkybes teismas mano, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

I. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nubausti jį 30 (trisdešimt) parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas