- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- I-1275-643/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02784-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. L.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Liucija Jankoitė
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjo J. L. atstovei advokatei Liucijai Jankoitei ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ingridai Staniulienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl dalies sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-5) prašydamas panaikinti 2012 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas arba VMI) priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. 447-762 dalyje, kuria konstatuota, jog: „Kadangi neišsaugoti ir neatkurti Gyventojo ir jo sutuoktinės veiklos pagal verslo liudijimą apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai ((prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, prekių įsigijimo dokumentai (sąskaitos-faktūros, PVM sąskaitos-faktūros, dokumentais, kuriais įformintas prekių tiekimas, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai ir kt.), todėl iš dalies nėra galimybės nustatyti Gyventojo ir jo sutuoktinės pinigų skolinimo N. P. laikotarpiu nuo 2009-08-04 iki 2011-06-27 pajamų šaltinių pagrįstumo.“. Nurodo, kad VMI atliko mokesčių mokėtojo J. L. operatyvų patikrinimą dėl pareiškėjo sandorių su N. P. laikotarpiu nuo 2009-08-04 iki 2011-06-27 ir 2012-09-25 surašė priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. 447-762 (toliau – ir Pažyma), su kurios dalimi pareiškėjas nesutinka. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas savo Pažymoje klaidingai nurodo, jog pareiškėjas su sutuoktine pervedė N. P. 617 044,50 Lt, jos likutis grąžinus dalį pinigų sudarė 222 514,48 Lt, nors iš tikrųjų buvo pervesta kita suma, o būtent - 609 430,48 Lt, tuo tarpu po tarpusavio atsiskaitymo likutis sudarė 214 900,48 Lt. Nurodo, jog atsakovas atlikdamas patikrinimą nustatė, jog pinigų skolinimo N. P. laikotarpiu, t.y. nuo 2009 m. iki 2011 m., pareiškėjas su sutuoktine gavo 332 756 Lt dydžio pajamas, kurias sudarė: 32 476 Lt - pajamos, susijusios su darbo santykiais, 72 000 Lt - pajamos, gautos iš nekilnojamojo turto nuomos, 88 280 Lt - pajamos, gautos iš veiklos pagal verslo liudijimą, 110 000 Lt - pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, 30 000 Lt - pajamos, gautos pardavus kilnojamąjį turtą. Pareiškėjas nurodo pirma, kad atsakovas neturėjo jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog N. P. buvo suteikiamos paskolos būtent iš 88 280 Lt - pajamų, gautų iš veiklos pagal verslo liudijimą, kurios sudarė tik 1,66% nuo visos pareiškėjo ir jo sutuoktinės tuo laikotarpiu disponuojamų lėšų sumos. Antra, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo teigti, jog dokumentų neatkūrimas po jų praradimo yra tinkama ir pakankama priežastis kvestionuoti deklaruotų, apmokestintų ir neginčijamų pajamų šaltinio pagrįstumą. Paaiškina, kad VMI nesiaiškino, kokia deklaruotų pajamų dalis buvo gauta vykdant veiklą pagal verslo liudijimą namų ūkio veiklai, o kokia - prekybai turgavietėse. Atsakovas taipogi visiškai netyrė aplinkybės, ar pareiškėjo sutuoktinė disponuoja dokumentais, susijusiais su verslo liudijimu namų ūkio veiklai ir neprašė jų atkurti, nors savo 2012-07-11 paaiškinime pareiškėjo sutuoktinė aiškiai nurodė, jog prarasti tik dokumentai, susiję su verslo liudijimu prekybai. Pažymėjo, jei atsakovas būtų atlikęs patikrinimą išsamiai, visapusiškai ir tinkamai, būtų nustatęs, jog 2009-2011 m. pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą prekybai turgavietėse sudarė viso labo 21 730 Lt. Taip pat paaiškino, kad visos, tiek pareiškėjo, tiek jo sutuoktinės, gautos pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimą buvo laiku ir tinkamai deklaruotos, pateikiant nustatytos formos deklaracijas, deklaracijų pagrindu apskaičiuoti mokesčiai – sumokėti. Nors patikrinimo metu iš tiesų buvo nustatyta, jog apskaitos dokumentai, susiję su pareiškėjo ir jo sutuoktine vykdytos veiklos pagal verslo liudijimus prekybai turgavietėse yra prarasti dėl nuo šių asmenų nepriklausančių priežasčių - namo užpylimo, trūkus vamzdžiui, ir juos atkurti nėra galimybės. Tačiau ši aplinkybė, pareiškėjo manymu, nesuteikia atsakovui teisės konstatuoti, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės gautų pajamų šaltinio pagrįstumą neįmanoma nustatyti, kitaip tariant faktiškai kvestionuoti pajamų šaltinio pagrįstumą. Todėl VMI priimta pažyma yra nepagrįsta objektyviais duomenimis ir neteisėta.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b.l. 20-21) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2012-09-25 VMI vykdydama Lietuvos Kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos 2012-04-13 d. raštą Nr.38-2-S-1970 ir 2012-04-25 raštą Nr.38-2-S-2109 ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliko operatyvų patikrinimą pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. L. gautų pajamų per 2004 - 2011 metų laikotarpį, tame tarpe gautų pajamų, vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą, realumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1797 „Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių" 18 p. nuostata, VMI paprašė pareiškėjo pateikti patikrinimui apskaitos dokumentus apie gautas pajamas ir išlaidas, vykdant individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Pareiškėjui paaiškinus, kad dokumentai buvo prarasti jų namo užpylimo metu,2012-07-09 VMI nurodymu Nr. 1236 buvo paprašyta atkurti sugadintus individualios veiklos pagal verslo liudijimą apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31. Pareiškėjas informavo VMI, kad dėl objektyvių priežasčių jos prašomų apskaitos dokumentų atkurti ir pateikti negali. Atsižvelgiant į tai, VMI mano, kad teisėtai ir pagrįstai Pažymoje ir ataskaitoje konstatavo, jog iš dalies neturi galimybės nustatyti pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. L. iš veiklos pagal verslo liudijimą deklaruotų pajamų realumo ir pajamų šaltinių pagrįstumo, kurios galėjo būti panaudotos skolinimui laikotarpiu nuo 2009-08-04 iki 2011-06-27. Atkreipia dėmesį, kad Pažymoje VMI nurodo faktines aplinkybes, pateikia jų vertinimą ir išvadą, tačiau tai nesukelia jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla nutrauktina
2012 m. rugsėjo 25 d. VMI Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. 447-762 nurodyta, kad operatyvus patikrinimas atliktas dėl Gyventojo J. L. sandorių su N. P. laikotarpiu nuo 2009-08-04 iki 2011-06-27. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtu laikotarpiu Gyventojas su sutuoktine A. L. mokėjimo pavedimais į N. P. sąskaitas banke pervedė 617044,50 Lt sumą, N. P. į Gyventojo ir jo sutuoktinės banko sąskaitas mokėjimo pavedimais pervedė 394530 Lt sumą. Nustatytas 222514,48 Lt N. P. Gyventojui ir jo sutuoktinei negrąžintų pinigų likutis. Įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pateiktus metinių pajamų mokesčio deklaracijų duomenis, VMI informacinėje sistemoje sukauptus duomenis bei patikrinimo metu gautus pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. L. dokumentus bei paaiškinimus, VMI padarė išvadą: „Kadangi neišsaugoti ir neatkurti Gyventojo ir jo sutuoktinės veiklos pagal verslo liudijimą apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai ((prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai, prekių įsigijimo dokumentai (sąskaitos-faktūros, PVM sąskaitos-faktūros, dokumentais, kuriais įformintas prekių tiekimas, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalai ir kt.), todėl iš dalies nėra galimybės nustatyti Gyventojo ir jo sutuoktinės pinigų skolinimo N. P. laikotarpiu nuo 2009-08-04 iki 2011-06-27 pajamų šaltinių pagrįstumo.“ (b.l. 8-12).
2012 m. rugsėjo 25 d. VMI Operatyvaus patikrinimo ataskaitoje taip pat konstatavo kad nėra galimybės nustatyti pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. L. iš veiklos pagal verslo liudijimą deklaruotų pajamų realumo ir pajamų šaltinių pagrįstumo, kurios galėjo būti panaudotos skolinimui laikotarpiu nuo 2009-08-04 iki 2011-06-27 (b.l. 29-39).
Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl VMI Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. 447-762 teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 15 straipsnį administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų (ABTĮ 15 str. 1 d. 1, 4 p.).
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, be kita ko, įtvirtinta, jog žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą yra saistomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartyje Nr. AS858-904/2012 analogiškoje byloje pateiktų išaiškinimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog administracinės bylos nagrinėjimo dalykas gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas aktas ar veiksmas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Bylos nagrinėjimo administraciniame teisme metu nustačius, kad skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmai nesukelia jokių teisinių pasekmių, administracinė byla turi būti nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Dėl mokesčių administratoriaus surašytos priepriešinės informacijos surinkimo pažymos, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad 2004 m. birželio 23 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakyme „Dėl operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo” Nr. VA-128 nurodoma, jog operatyvus patikrinimas atliekamas siekiant nustatyti, kaip mokesčių mokėtojai vykdo įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse (3 p.). Pagal nurodyto įsakymo 20 punktą operatyvaus patikrinimo rezultatai įforminami operatyvaus patikrinimo pažyma, priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma. Nurodyto įsakymo 22 punktas numato, jog priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma įforminami operatyvaus patikrinimo, kuris buvo atliktas siekiant surinkti priešpriešinę informaciją, t. y. norint įsitikinti, ar tikrinamasis mokesčių mokėtojas sudarė sandorį su kitu mokesčių mokėtoju, arba jei tikrinant paaiškėjo, kad tam tikras apmokestinimo klausimas negali būti išspręstas negavus informacijos apie kitą mokesčių mokėtoją, su tikrinamuoju susijusį ūkiniais finansiniais ryšiais.
Nagrinėjamoje byloje kaip ir anksčiau paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje situacijoje nėra nustatyta, kokių nors mokesčių administratoriaus patvarkymų, nėra nuspręsta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, yra tik išdėstyta mokesčių administratoriaus pareigūno pozicija dėl tam tikrų aplinkybių (pareiškėjo veiksmų ar neveikimo) traktavimo (b.l. 8-12). Tokio pobūdžio pažyma laikytina teisinių pasekmių nesukeliančiu dokumentu, kuris negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Skundžiamas aktas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia jo materialinių teisių ir pareigų.
Skundžiamos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos surašymas pats savaime nereiškia, kad mokesčių administratorius vėliau tikrai priims kokius nors privalomus ir neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančius aktus. Be to, jeigu mokesčių administratorius vėliau ir priėmus galutinį sprendimą, dėl kurio pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams, jis turės teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėjas būtent tada nesutikdamas su tarpiniais procedūriniais sprendimais (veiksmais), šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kada būtų įvertinami ir tokie sprendimai (veiksmai) bei jais padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui.
Dėl pareiškėjo atstovės argumentų, kad ginčijama priepriešinės informacijos pažyma gali būti panaudota kaip įrodymas, jeigu pareiškėjo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, pažymėtina, kad tokiu atveju pažyma turėtų būti vertinama pagal Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso nuostatas per įrodymų vertinimo institutą, o ne Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgus į byloje nustatyta aplinkybes ir remiantis anksčiau išdėstytais motyvais darytina išvada, kad administracinė byla pagal J. L. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m./ rugsėjo 25 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. 447-762 nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, kai byla nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str., 106 str., 149 str.,
nutaria:
administracinę bylą pagal J. L. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugsėjo 25 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr. 447-762 nutraukti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.