Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarties, kuria buvo atmestas jo skundas dėl Vilniaus miesto 2019 m. spalio 8 d. nutartimi kaltinamajam R. S. už nedalyvavimą teisiamajame posėdyje be svarbios priežasties paskirtos 10 MGL (500 Eur) baudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. S. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 183 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi kaltinamajam R. S. už nedalyvavimą 2018 m. spalio 8 d. teisiamajame posėdyje be svarbios priežasties paskyrė 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

5. Teismas, pažeisdamas įstatymo nuostatas, paskirdamas jam baudą dėl neatvykimo į teisiamąjį posėdį, nevertino, kad į teisiamąjį posėdį jis neatvyko dėl svarbios priežasties, kad apie savo negalėjimą atvykti tinkamai ir per protingą terminą (prieš 18 dienų) informavo teismą. Taip pat teismas nevertino, kad apie 2019 m. spalio 8 d. 9.15 val. paskirtą teisiamąjį posėdį jam buvo pranešta telefonu ir elektroniniu paštu tik 2019 m. rugsėjo 18 d., t. y. jau po 2019 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 688 jam paskirtos tarnybinės komandiruotės nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 11 d. bei 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. spalio 18 d. paskyrimo ir pasirašymo, ką patvirtina byloje esantys pašto vokas, telefonograma. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jo motyvuotas prašymas pakeisti teisiamojo posėdžio datą teismui buvo pateiktas nedelsiant, vos tik sužinojus apie jam paskirtą tarnybinę komandiruotę, į tai, kad vykdydamas darbines funkcijas jis negali naudotis elektroninio ryšio priemonėmis; kad 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo atsisakymo tenkinti jo prašymą elektroniniu paštu negavo, ką patvirtina jo elektroninio pašto gautų laiškų išklotinė, tad net neturėjo galimybės su darbdaviu iš anksto aptarti komandiruočių datų ir laikų, suderinti jų su paskirta teisiamojo posėdžio data.

6. Teismas, pasisakydamas, kad tarnybinė komandiruotė nėra svarbi nedalyvavimo teisme priežastis, neatsižvelgė į tai, kad jo darbinės funkcijos UAB (duomenys neskelbtini) yra susijusios su naujų klientų paieška, jų pritraukimu, derybomis dėl bendradarbiavimo užsienio šalyse (Latvijoje, Estijoje); kad tarnybinės komandiruotės yra jo darbo dalis; kad nors jam ir paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bet ši priemonė taikoma, jei tai nėra susiję su darbine veikla ir trunka ilgiau kaip 7 dienas (Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1-306 Dėl rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės patvirtinimo 77-86 p., 82 p. numatyta, kad pasišalinimu iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos laikytina: 82.1. išvykimas iš Lietuvos Respublikos, negavus rašytinio ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo; 82.2. išvykimas iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos ilgesniam nei 24 vai. laikotarpiui, raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis neinformavus ikiteisminio tyrimo įstaigos ar prokuratūros; 82.3. išvykimas iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos ilgesniam nei septynių parų laikotarpiui, negavus rašytinio ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimo), teismas neįvertino, kad savo buvimu komandiruotėje jis nepažeidė nė vienos rekomendacijoje numatytos sąlygos. Teismas taip pat nevertino ir to, kad jam nėra uždrausta verstis darbine veikla, todėl jis privalo vykdyti ir vykdo teisėtus darbdavio nurodymus, numatytus jo pareigybėse, kad jis negali atsisakyti vykdyti jam pavestų darbo apimčių, kadangi turi išlaikyti ne tik save, bet ir savo šeimą.

7. Pirmos instancijos teismas nepaisė to, kad vadovaujantis BK 54 straipsniu, teismas, skirdamas bausmę, vertina kaltininką teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kad teismų praktikoje prie teigiamai charakterizuojančių aplinkybių priskirtinas faktas, kad kaltininkas dirba, teigiama darbdavio charakteristika, kurią galima gauti tik pareigingai atliekant visas darbines funkcijas, kad ši aplinkybė, jog jis dirba yra jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, turėjusi įtakos priimant sprendimą šioje byloje. Teismas nevertino ir to, kad praeityje jis nėra teistas, neturėjo problemų su teisėsaugos institucijomis, kad teisminiai ginčai, ypač baudžiamosiose bylose, nėra kasdieninė jo veikla, todėl jis, neturėdamas atitinkamų įgūdžių bei patirties, kaip reaguoti į tokias situacijas, negavęs iš teismo šaukimo, negavęs jokio atsakymo dėl savo prašymo pakeisti posėdžio laiką, sąžiningai laukė 2019 m. spalio 8 d. teisiamojo posėdžio, sąžiningai tikėjosi, kad teismas jo prašymo pagrindu pakeis posėdžio datą. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 37 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad teismo sprendimu asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis, kad jo neatvykimo į teisiamąjį posėdį priežastis iš esmės nepriklausė nuo jo valios. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kad tarnybinė komandiruotė, kurios jis negalėjo derinti su darbdaviu, neabejotinai gali būti pripažinta svarbia neatvykimo priežastimi, kad tokia priežastis laikoma nepriklausančia nuo šalies valios.

8. Taip pat teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kur numatyta, kad jeigu byloje dalyvaujančiam asmeniui teismo šaukimas nėra įteiktas, tai nėra pagrindo daryti ir išvados, kad šis asmuo apie bylos nagrinėjimą buvo tinkamai informuotas, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šaukimai, siųsti gyvenamuoju adresu, grįžo neįteikti, tad nėra pagrindo daryti išvados, kad jis sąmoningai vengė atvykti į teisiamąjį posėdį. Teismas pažeidė BPK 37 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, kur numatyta, kad šaukimo negavimas arba pavėluotas jo gavimas yra laikomas svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi.

9. Teismas paskirdamas 10 MGL baudą bei nurodydamas, kad ji artima minimaliai, nukrypo nuo teismų praktikos dėl paskirtos baudos dydžio, kur tokio pobūdžio bylose dažniausiai neskiriamas didesnis nei 3-5MGL baudos dydis. Skirdamas baudą, teismas nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, vadovaudamas procesui ir kontroliuodamas proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, jog procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, turi likti nešališkas, nepažeisti rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų, laikytis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų (BPK 37 straipsnio 2 dalis, 163 straipsnio 1 dalis). Teismas nevertino jo sąžiningo elgesio viso proceso metu, tad byloje nėra jokių teisinių prielaidų formuoti išvadą, kad savo teisėmis naudojosi neprotingai, jomis piktnaudžiavo ar negerbė teismo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

11. BPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį, liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.

12. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis). Tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

13. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis R. S. neatvyko į Vilniaus apygardos 2019 m. spalio 8 d. 9:15 val. paskirtą teisiamąjį posėdį, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2019 m. spalio 22 d. 13:15 val. (b. l. 161). Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) buvo siųstas 2019 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 153), 2019 m. rugsėjo 5 d. (b. l. 170), tačiau patvirtinimai apie šaukimų gavimą nebuvo gauti. Taip pat buvo du kartus siųsti šaukimai R. S. gyvenamosios vietos adresu, tačiau šaukimai grįžo su žyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 152,154). 2019 m. rugsėjo 18 d. pakartotinai buvo siųstas šaukimas elektroniniu paštu (b. l. 156), taip pat tą pačią dieną buvo susisiekta su R. S. telefonu bei pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis patvirtino, kad apie teisiamąjį posėdį žino, gavo šaukimą elektroniniu paštu (b. l. 155). R. S. 2019 m. rugsėjo 20 d. atsiuntė patvirtinimą, kad šaukimą, siųstą 2019 m. rugsėjo 18 d., gavo (b. l. 156). 2019 m. rugsėjo 20 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiuntė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teisiamojo posėdžio atidėjimo, kuriame nurodė, kad 2019 m. spalio 8 d. 9.15 val. teisiamajame posėdyje dalyvauti negalės, kadangi laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 11 d. bus darbo komandiruotėje Rygoje (Latvijoje) bei prašė pakeisti posėdžio datą, taip pat pridėjo įsakymo dėl komandiruotės kopiją (b. l. 158-159). Nagrinėjantis bylą Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas 2019 m. rugsėjo 25 d. netenkino kaltinamojo prašymo dėl posėdžio datos pakeitimo nurodydamas, kad komandiruotė nėra laikytina svarbia priežastimi dėl kaltinamojo nedalyvavimo teisiamajame posėdyje. Teismas taip pat pažymėjo, kad kaltinamajam vėliausiai nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo žinoma apie paskirtą teisiamąjį posėdį. Teismas šį atsisakymą tenkinti kaltinamojo prašymą ir pakeisti posėdžio datą 2019 m. rugsėjo 25 d. išsiuntė kaltinamajam R. S. elektroniniu paštu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

14. Apeliantas savo skunde nurodo, kad apie teismo posėdį jam buvo pranešta tik 2019 m. rugsėjo 18 d., jau po 2019 m. rugsėjo 18 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 688 paskirtos tarnybinės komandiruotės nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 11 d. bei 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. spalio 18 d. paskyrimo ir pasirašymo ir taip pat nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo atsisakymo tenkinti jo prašymą dėl teisiamojo posėdžio datos pakeitimo elektroniniu paštu negavo, ką patvirtina jo elektroninio pašto gautų laiškų išklotinė, tad net neturėjo galimybės su darbdaviu iš anksto aptarti komandiruočių datų ir laikų, suderinti jų su paskirta teisiamojo posėdžio data. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad R. S. 2019 m. rugsėjo 20 d. patvirtino teismo šaukimo gavimą elektroniniu paštu (b. l. 156), taip pat gavo 2019 m. spalio 8 d. teismo nutartį dėl atvesdinimo ir baudos paskyrimo (b. l. 168), todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad R. S. nurodoma aplinkybė, kad jis gavo nurodytus dokumentus, tačiau negavo 2019 m. rugsėjo 4 d., 2019 m. rugsėjo 5 d. siųstų teismo šaukimų ir 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo atsisakymo pakeisti posėdžio datą, kelia pagrįstų abejonių ir nesudaro pagrindo naikinti paskirtą baudą. Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su apylinkės teismo išvada, kad R. S., parašęs prašymą dėl teisiamojo posėdžio datos pakeitimo, nesulaukęs vienokio ar kitokio teismo sprendimo, turėjo pats pasidomėti koks yra teismo priimtas sprendimas dėl jo prašymo ir įsitikinti, kad leidžiama vykti į komandiruotę.

15. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nors jam ir paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bet ši priemonė taikoma, jei tai nėra susiję su darbine veikla ir trunka ilgiau kaip 7 dienas. Tačiau toks apelianto skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi pats apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1-306 Dėl rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės patvirtinimo 77-86 p., 82 punkte yra numatyta, kad pasišalinimu iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos laikytina: 82.1. išvykimas iš Lietuvos Respublikos, negavus rašytinio ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Tokios pačios nuostatos išdėstytos ir BPK 136 straipsnyje. Taigi asmuo, kuriam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas išvykti, norėdamas išvykti į komandiruotę užsienyje, turėjo gauti rašytinį teismo leidimą, kurio R. S. negavo, tačiau į teisiamąjį posėdį neatvyko. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad leidimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, asmenys, kuriems paskirta karomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir byla nagrinėjama teisme, privalo gauti teismo leidimą išvykti ir tais laikotarpiais, kai byla teisiamuosiuose posėdžiuose nėra nagrinėjama.

16. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į BK 54 straipsnio nuostatas, pagal kurias, skiriant bausmę, vertinamos kaltininką teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, teismų praktikoje prie teigiamai charakterizuojančių aplinkybių priskirtinas faktas, kad kaltininkas dirba, teigiama darbdavio charakteristika, kurią galima gauti tik pareigingai atliekant visas darbines funkcijas, kad ši aplinkybė, jog jis dirba yra jį teigiamai charakterizuojanti aplinkybė, nevertino ir to, kad praeityje jis nėra teistas, neturėjo problemų su teisėsaugos institucijomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK 54 straipsniu (bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) yra vadovaujamasi skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantui buvo paskirta ne bausmė, o taikyta procesinė prievartos priemonė, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis BK 54 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą.

17. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas BPK 163 straipsnio 1 dalies pagrindu už neatvykimą į 2019 m. spalio 8 d. 9:15 val. teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties, pagrįstai kaltinamajam R. S. paskyrė baudą. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teisiamasis posėdis, į kurį neatvyko kaltinamasis R. S., buvo atidėtas tik dėl jo kaltės. Kriterijai, lemiantys skirtinos baudos dydį, yra ne tik asmens turtinė padėtis, bet ir padaryto nusižengimo sunkumas, jo įtaka proceso operatyvumui ir trukmei. Teismas, nustatydamas baudos dydį, privalo vadovautis įstatymu, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

18. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs apelianto nedalyvavimo posėdyje aplinkybes, neturi pagrindo neatvykimo į teismo posėdį priežastis vertinti kitaip, nei jas įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismas. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, R. S. į posėdį neatvyko be svarbios priežasties, todėl BPK 163 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – bauda, jam taikyta pagrįstai. Neatvykimas į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties, sutrukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimą. 2019 m. spalio 19 d. nutartimi teismas paskyrė baudą, kurios dydį parinko mažesnį nei BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatytas jos vidurkis. Teismas įvertino ne tik tai, kad apeliantas neatvyko į paskirtą teisiamąjį posėdį, bet ir pažeidė jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas. Paskirta bauda yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. 2019 m. spalio 22 d. nutartimi pagrįstai palikta galioti 2019 m. spalio 8 d. nutartis, todėl jų keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. S. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. bei 2019 m. spalio 8 d. nutartis palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.