- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-378-372/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.6.7Restitucija
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1450-918/2022 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir (ar) dvišalės restitucijos taikymo ir (ar) nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. J. P. pareiškė ieškinį atsakovui A. P. (A. P.) dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir (ar) dvišalės restitucijos taikymo ir (ar) nuostolių atlyginimo. Teismo prašė nutraukti 2021-05-21 transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo; taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui transporto priemonę, o atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovei pagal 2021-05-21 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį sumokėtą kainą – 2800,00 Eur; priteisti iš atsakovo 324,76 Eur nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovo 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2021-05-21 sudarė transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsigijo iš atsakovo automobilį. Sutartis buvo sudaryta šiomis aplinkybėmis: ieškovė 2021-05-21 internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad yra parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini) kuris pagamintas 2008 metų rugpjūčio mėnesį, variklio darbinis tūris – 1,3 l, hečbekas, kuro tipas – dyzelinas, pavarų dėžė – mechaninė, trumpai nurodomos jo savybės/įranga, rida – 159000,00 km, automobilis be defektų, techninė apžiūra galioja iki 2021-10-12, automobilio pardavimo kaina – 2800,00 Eur. Papildomai skelbime buvo nurodyta, kad automobilį parduoda privatus pardavėjas. Ieškovė tą pačią dieną nurodytu telefono numeriu susisiekė su automobilio pardavėju (atsakovu) ir susitarė, kad ji 2021-05-21 vakare atvyks iš (duomenys neskelbtini) susitikti parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje fiziškai apžiūrėti automobilį ir galimai jį įsigyti. Ieškovė vakare atvyko į (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktiniu A. P. ir D. T.. Ieškovei ir kartu su ja buvusiems asmenims susitikus su atsakovu, pastarasis nurodė ir patvirtino skelbime buvusią informaciją, kad automobilis yra tvarkingas, be esminių defektų, geros būklės. Pasak atsakovo, automobilis neseniai buvo apžiūrėtas servise, todėl esminis jo trūkumas – reikalinga pakeisti priekinio rato guolį, kuris kainuos 20,00 Eur. Atsakovas, teigdamas, kad automobilis yra tvarkingas, pateikė ieškovei 2021-04-23 automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įgijo automobilį iš buvusio jo savininko, kurioje nebuvo nurodyta jokių automobilio trūkumų. Ieškovė automobilių stovėjimo aikštelėje išbandė automobilį, t. y. juo pravažiavo keletą ratų, automobilis vizualiai atrodė techniškai tvarkingas, todėl ieškovė nusprendė jį įsigyti už atsakovo prašomą kainą. Ieškovė nuėjo į šalia parduotuvės esantį bankomatą, kuriame per keturis kartus išsigrynino po 700,00 Eur, iš viso 2800,00 Eur, o atsakovas užpildė 2021-05-21 transporto priemonės pirkimo-pradavimo sutarties formą, kurioje sužymėjo iki tol su ieškove neaptartus automobilio defektus, apie kuriuos nebuvo užsiminta skelbime. Be to, atsakovas neįrašė automobilio prietaisų skydelyje rodomos ridos (odometro parodymų), bei įrašė mažesnę, negu atsakovo pageidaujamą gauti ir šalių sutartą, automobilio pirkimo-pardavimo kainą (2800,00 Eur), t. y. tik 1500,00 Eur. Ieškovei paklausus, kodėl atsakovas įrašė mažesnę sutarties kainą, atsakovas atsakė, kad nurodžius tikrąją (sutartą) pirkimo-pardavimo kainą (2800,00 Eur), jam reikės mokėti gyventojų pajamų mokestį, nes pagal 2021-04-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį tarp prieš tai buvusio automobilio savininko ir atsakovo buvo nurodyta, kad atsakovas mokėjo už automobilį 1550,00 Eur, todėl nuo pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumo atsakovas turėtų mokėti GPM.
3. Ieškovė nurodė, jog sudarius sutartį, atsakovas perdavė jai automobilį, o ieškovė perdavė atsakovui 2800,00 Eur. Ieškovė automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini). Vykstant pradėjo aiškėti automobilio techniniai gedimai, kurie nebuvo įvardinti sudarant sutartį, t. y. važiuojant automobiliu nebuvo įmanoma įjungti penktosios pavaros, vėliau, sustojus, neįsijungė automobilio atbulinės eigos pavara. Dar vėliau paaiškėjo, kad neveikia priekinis automobilio žibintas. Iš karto, kelionės eigoje, telefonu buvo susisiekta su atsakovu, kuriam buvo įvardinti minėti trūkumai, tačiau į šias pretenzijas atsakovas reagavo atsainiai ir su pašaipa. Automobiliu (duomenys neskelbtini) sava eiga pasiekti nepavyko. Ieškovė automobiliu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kuriame nutarė iškviesti autovežį ir kelionę iki (duomenys neskelbtini) baigti automobilį transportuojant. Kitą dieną automobilis buvo pristatytas į vietinį automobilių remonto servisą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nustatyti jo greičių dėžės defektai ir kiti trūkumai. Vėliau automobilis autovežiu buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini) esančią UAB „Autobrava Motors“, autorizuotą FIAT gamintojo atstovybę, kurioje jis buvo apžiūrėtas ir patikrinta jo techninė būklė, nustatyta dalis pirkimo-pardavimo sutartyje neįvardintų jo trūkumų, o bendras automobilio trūkumų pašalinimas kainuotų 4020,90 Eur. Be to, paaiškėjo esminis automobilio trūkumas jo pardavimo metu – automobilio rida (odometro parodymai) buvo suklastoti (variklio valdymo bloke užfiksuotas kilometražas – 256705,00 km, o skydelyje – 159256,00 km).
4. Ieškovė nurodė, jog 2021-07-02 jos atstovas raštu kreipėsi į atsakovą jį informuodamas, kad nutraukia su atsakovu pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir reikalavo grąžinti už automobilį sumokėtą 2800,00 Eur sumą, tačiau atsakovas į šį kreipimąsi neragavo.
5. Ieškovė pažymėjo, jog tikėjosi įsigyti naudotą automobilį be žymių trūkumų, su nurodyta 159000,00 km rida, tačiau iš karto po automobilio įsigijimo paaiškėjo, kad jam būtini pavarų dėžės remonto darbai, kurių neatlikus, automobilio neįmanoma eksploatuoti pagal paskirtį. Jeigu ieškovė būtų žinojusi apie visus automobilio defektus (trūkumus), kurių remontas kainuos beveik dvigubai daugiau (4020,90 Eur), negu už automobilį sumokėta pirkimo – pardavimo kaina (2800,00 Eur), taip pat tai, kad automobilio rida yra reikšmingai suklastota, automobilio nebūtų pirkusi. Atsakovas, parduodamas automobilį, nutylėjo dalį jo defektų, dėl ko ieškovė ne tik negali naudotis automobiliu pagal tiesioginę jo paskirtį, bet taip pat patyrė nuostolių dėl atliktos automobilio patikros oficialiame FIAT automobilių servise, už kurią sumokėjo 86,39 Eur, bei 238,37 Eur už automobilio transportavimą iš (duomenys neskelbtini), jo patikrą (duomenys neskelbtini), bei iš (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kaltė), iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 324,76 Eur dydžio turtinė žala.
Atsiliepimas
6. Atsakovas A. P. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovas nurodė, jog ieškovė ieškinyje nepagrindė, kad automobilio trūkumai buvo tokie dideli, esminiai, jog negalima jų pašalinti, nebūdingi 13 metų senumo automobiliui bei, kad tai yra pagrindas nutraukti sutartį ir teikti su tuo susijusius reikalavimus. Ieškovė klaidingai nurodo, kad atsakovas automobilio pirkimo – pardavimo metu nurodė, jog automobilis yra tvarkingas ir be defektų. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra pažymėti visi galimi transporto priemonės trūkumai. Taip pat sutartyje nurodyta, kad apie visus techninius trūkumus pirkėja informuota. Šią sutarties nuostatą ieškovė patvirtino savo parašu. Atsakovas automobilį pats pirko 2021-04-23, jam nebuvo nurodyta jokių defektų, o apie smulkius defektus atsakovas sužinojo apsilankęs servise. Atsakovas negalėjo žinoti apie visus įmanomus automobilio defektus, jam priklausė ir jo žinioje automobilis buvo tik mėnesį laiko. Automobilis buvo parduotas su galiojančia technine apžiūra (iki 2021-10-12), taigi atsakovas negalėjo įtarti, kad automobilis gali būti techniškai netvarkingas ar, kad jo negalima eksploatuoti. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, būdamas transporto priemonės savininku, žinojo apie automobilio trūkumus ir tyčia juos nuslėpė. Pati ieškovė galėjo sugadinti mechaninę pavarų dėžę, nes jai važinėjant aikštelėje, ji kelis kartus nemokėjo įsijungti pavaros, vietoj sankabos spaudė stabdžius, tokiu būdu gadindama transporto priemonę.
8. Atsakovas nurodė, jog suma (4020,90 Eur), kurią ieškovė patirtų taisant automobilį, susideda daugiausia iš natūralaus nusidėvėjimo defektų, kurie nėra esminiai ir nėra pagrindas pirkimo-pardavimo sutarčiai nutraukti. Tik 283,14 Eur suma yra susijusi su pavarų dėžės remontu. Visos kitos sumos priskaičiuotos visiškai nepagrįstai, melagingai nurodant, kad būtent apmokėjus 4020,90 Eur už remontą, transporto priemonė bus tinkama naudoti. Automobilio įsigijimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko, pavaros junginėjosi ir veikė, tą patvirtino ieškovė, išmėgindama automobilį, juo trumpai pasivažinėjusi ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo.
9. Atsakovas pažymėjo, kad automobilis pagamintas 2008 metais, ieškovė įsigijo automobilį 13 metų senumo, tad tikėtis, kad automobilis bus be jokių trūkumų, objektyviai negalėjo. Ieškovė turėjo būti atidi ir rūpestinga, imtis priemonių visapusiškai įsitikinti perkamo automobilio technine būsena, žinant, kad perka labai seną automobilį. Atsakovas, prieš parduodamas automobilį, ieškovei pasiūlė jį apžiūrėti jos pasirinktame servise, nuodugniai pasitikrinti, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti ir, pasivažinėjusi automobiliu parduotuvės aikštelėje, nusprendė jį pirkti. Ieškovei buvo žinoma, kad pats atsakovas visai neseniai šį automobilį nusipirko. Ieškovė, pirkdama 13 metų naudotą transporto priemonę, privalėjo pasinaudoti savo teise patikrinti jos techninę būklę (kokybę), tačiau to nepadarė. Neįrodžius, kad atsakovui iki daikto perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl ieškovės nurodytų trūkumų, susijusių su pavarų dėže. Šie trūkumai net negali būti laikomi kaip esminiai 13 metų naudotos transporto priemonės trūkumai, o pripažintini tik nežymiais, smulkiais ir lengvai pašalinamais defektais.
10. Atsakovas pažymėjo, jog jis pirkimo-pardavimo sutartyje nurodė visus jam žinomus defektus, apie defektus pasakojo ir ieškovei. Buvo sąžiningas pardavėjas ir nepažeidė savo, kaip pardavėjo, įstatyme įtvirtintų pareigų. Atsakovas suteikė ieškovei galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.328 straipsnyje nustatyta teise patikrinti perkamą daiktą, bet ieškovė, prisiimdama su tuo susijusią riziką, tokia teise nepasinaudojo. Be to, į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio trūkumų (gedimų), susijusių su pavarų perjungimo lyno nutrūkimu, priežastis atsirado iki transporto priemonės ieškovei perdavimo. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad automobilio negalima suremontuoti. Priešingai – pateikė rašytinius įrodymus, kad remontas kainuos 283,14 Eur.
11. Atsakovas nurodė, kad apie automobilio ridos suklastojimą jam nebuvo žinoma, dėl to jis negali prisiimti dėl to kylančių neigiamų pasekmių. Jis pats sąžiningai buvo įsitikinęs, kad ridos duomenys yra tikslūs, pagrindo tuo abejoti nebuvo. Automobilį atsakovas įsigijo 2021-04-23. Kada automobilį pardavė, rida buvo 159000,00 Eur. Skelbime buvo įdėta ir ridos nuotrauka su 158962,00 km. Taigi nėra duomenų, kad atsakovas žinojo apie suklastotą ridą ir tyčia šį faktą nuslėpė nuo ieškovės. Ieškovė prieš pirkdama automobilį galėjo jį nuodugniai pasitikrinti servise, taip pat ir jo ridą, turėjo galimybę pagal automobilio VIN kodą pasitikrinti jo būklę ir ridą internetinėje platformoje (duomenys neskelbtini) ir tik po to nuspręsti, ar jį pirkti. Tačiau ieškovė automobilį į servisą apžiūrai pristatė tik po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas nėra atsakingas už automobilio ridos rodmenis, o pirkėja elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.
12. Atsakovas nurodė, kad automobilio pirkimo kaina buvo 1500,00 Eur, tai pagrindžia pirkimo-pardavimo sutartis bei joje esantys šalių parašai. Ieškovė pasirašydama sutartyje patvirtino, kad automobilį perka už 1500,00 Eur sumą. Ieškovė nepagrindė, kad visus išgrynintus pinigus panaudojo automobilio pirkimui ir juos perdavė atsakovui. Atsakovui yra žinoma, kad jam buvo sumokėta 1500,00 Eur. Neginčijamas faktas, jog skelbime buvo nurodyta kita – 2800,00 Eur pardavimo suma, tačiau automobilis buvo senas, turėjo akivaizdžių defektų ir tokią sumą gauti už 13 metų senumo automobilį buvo nerealu. Ieškovei atvykus, buvo nurodyta, kad atsakovas sutinka transporto priemonę parduoti už 1500,00 Eur. Pats atsakovas automobilį pirko už 1550,00 Eur, todėl visiškai nelogiška, kad praėjus mėnesiui laiko, už tą patį automobilį galėtų tikėtis gauti 2800,00 Eur.
13. Procesiniuose dokumentuose ieškovė papildomai nurodė, kad jeigu būtų žinojusi tikrąją automobilio ridą, jo apskritai būtų neprikusi. Aplinkybė, kad pats atsakovas, parduodamas automobilį, galėjo nieko nežinoti apie automobilio ridos klastojimą, nepanaikinta jo atsakomybės už automobilio ridos rodmenis ir jų reikšmę. Automobilio ridos rodmenys yra vienas iš esminių automobilio būklės ir galimo jo eksploatavimo ateityje prognozės parametrų, todėl paaiškėjus tokiems ženkliems šio parametro neatitikimas nuo tikrosios faktinės situacijos, vertintina, jog tai yra esminis daikto trūkumas, kuris objektyviai negali būti pašalintas, todėl ieškovė neabejotinai turi teisę nutraukti sutartį dėl jos esminio pažeidimo. Ieškovei kyla didelių ir objektyviais duomenimis pagrįstų abejonių, ar atsakovas nežinojo, jog automobilio rida yra suklastota, nes atsakovas automobilio ridos neįrašė į 2021-05-21 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties formą, nors tą padaryti privalėjo. Be to, atsakovas automobilio skelbime klaidinančiai nurodė, kad automobilis be defektų ir nesąžiningai neigia iš esmės akivaizdžią aplinkybę, kad už automobilį buvo sumokėta skelbime prašoma kaina. Pavarų dėžės gedimas iš esmės pasireiškė tuo, kad neįsijungė penktoji ir atbulinė automobilio pavara. Tokio gedimo požymių ieškovė, išbandydama automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėti negalėjo, nes joje nebandė automobiliu važiuoti atbuline eiga, o važiuodama į priekį, nebuvo pasiekusi tokio greičio, jog būtų poreikis įjungti penktąją pavarą. Vykti į servisą patikrinti automobilio būklės atsakovas ieškovei ir su ja buvusiems asmenims nesiūlė, nes buvo penktadienio vakaras ir dauguma servisų tuo metu net nedirbo.
14. Procesiniuose dokumentuose atsakovas papildomai nurodė, kad apie automobilio ridos suklastojimą jam nebuvo žinoma, jis negali prisiimti dėl to kylančių neigiamų pasekmių, nes nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakomybė jam netaikoma. Nors ieškovė nurodė, kad su tokią rida automobilio nebūtų pirkusi, tačiau vertinti, kad tai yra esminis automobilio trūkumas, negalima. Rida, net jei ji ir buvo didesnė, netrukdo automobilį naudoti pagal paskirtį. Atsakovas nėra atsakingas už automobilio ridos rodmenis, jis nurodė tokius rodmenis, kurie atitinka oficialius dokumentus, t. y. automobilio techninės apžiūros lapą, o pirkėja elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Ieškovei išbandant automobilį, visos greičių dėžės pavaros veikė. Pati ieškovė galėjo sugadinti mechaninę pavarų dėžę, nes jai važinėjant aikštelėje, ji kelis kartus nemokėjo įsijungti pavaros. Ieškovė pateikė serviso pasiūlymą 2021-05-27, o automobilį pirko 2021-05-21, tai reiškia, kad dar 6 dienas ieškovė naudojosi šiuo automobiliu. Ieškovės nurodytas esminis trūkumas pašalinamas už 283,14 Eur sumą. Visos kitos sumos priskaičiuotos visiškai nepagrįstai, melagingai nurodant, kad būtent apmokėjus 4020,90 Eur už remontą, transporto priemonė bus tinkama naudoti. Sutartyje pažymėti visi galimi transporto priemonės trūkumai. Taip pat sutartyje nurodyta, kad apie visus techninius trūkumus pirkėja informuota. Šią sutarties nuostatą ieškovė patvirtino savo parašu. Nurodyta suma (4020,90 Eur), kurią ieškovė patirtų taisant automobilį, susideda iš defektų, daugiausia natūralaus nusidėvėjimo, kurie nėra esminiai ir nėra pagrindas pirkimo-pardavimo sutarčiai nutraukti. Tokie defektai būdingi daugumai padėvėtų automobilių, o ieškovės perkamas automobilis buvo 13 metų senumo. Akivaizdu, kad buvo dirbtinai bandoma padidinti automobilio remonto kainą, į remonto sąnaudas įtraukus tokius esą gedimus, kaip galinio vaizdo veidrodėlis lupasi, pradeginta vairuotojo sėdynės sėdima dalis ir kt. Atsakovas pardavė ne naują ar tobulos būklės automobilį, o seną ir su defektais. Tai atsispindėjo ir automobilio kainoje. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, siekia grąžinti nepatikusią transporto priemonę, atgauti pinigus ir dar gauti papildomą turtinę naudą. Jokie duomenys nepatvirtina, kad ieškovė už perkamą transporto priemonę sumokėjo daugiau, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; nutraukti 2021-05-21 tarp ieškovės J. P. (buvusi pavardė – G.) ir atsakovo A. P. (A. P.) sudarytą transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį; taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 1500,00 Eur sumokėtą sumą, įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 324,76 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3124,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 588,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 76,00 Eur procesinių teisinės pagalbos išlaidų.
16. Teismas nurodė, kad pardavėjas pareigos atskleisti parduodamos transporto priemonės būklę ir trūkumus neįvykdė, trūkumų neatskleidė nei skelbime dėl transporto priemonės pardavimo, nei sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.
17. Teismas vertino, jog ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti transporto priemonės trūkumus (gedimus), o atsakovas neįrodė aplinkybių, kad šie automobilio trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl ieškovės kaltės.
Šalies argumentai
18. Ieškovės nurodytų gedimų visuma teismui sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad atsakovo parduotas automobilis neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų, todėl automobilio naudingumas sumažėjęs taip, kad ieškovė, apie tuos trūkumus žinodama, arba nebūtų jo visai pirkusi, arba nebūtų už jį tiek mokėjusi.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas darė išvadą, kad ieškovė įrodė parduoto daikto trūkumų faktą, taip pat, kad šie trūkumai buvo ir iki automobilio perdavimo. Kadangi atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad daikto trūkumai atsirado po daikto perdavimo dėl ieškovės ar trečiųjų asmenų kaltės, ar dėl nenugalimos jėgos, teismas sprendė, kad atsakovas yra atsakingas už parduoto naudoto daikto kokybę.
20. Teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties, tai sudaro pakankamą pagrindą teismui pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.
21. Teismas nurodė, kad tam tikros piniginės sumos išgryninimas nereiškia, jog visa suma buvo perduota transporto priemonės pardavėjui. Teismas akcentavo, jog byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad ieškovė automobilį įsigijo už 2800,00 Eur; liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis yra suinteresuotas duoti ieškovei palankius parodymus, o kitas liudytojas paties pinigų perdavimo nematė. Dėl nurodytų motyvų teismas sprendė, jog taikius restituciją, ieškovei iš atsakovo priteistina 1500,00 Eur suma.
22. Teismas akcentavo, jog susidarė faktinė situacija, kad šalių ginčą lėmė abiejų šalių, t. y. tiek atsakovo, tiek ir pačios ieškovės nesąžiningi veiksmai. Atsakovui pardavus ginčo automobilį už didesnę sumą, nei nurodyta 2021-04-23 sutartyje, būtų reikėję mokėti teisės aktuose įtvirtinto dydžio gyventojų pajamų mokestį. Teismas darė išvadą, kad atsakovui siekiant naudos sau, buvo bandoma apeiti valstybės institucijas (išvengti galimų mokestinių prievolių), o tai žinodama ieškovė tam pritarė, sutikdama sutartyje nurodyti 1500,00 Eur automobilio kainą, todėl turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką.
23. Teismas sprendė, jog nutraukus sutartį, taikytina restitucija, ieškovę įpareigojant grąžinti atsakovui transporto priemonę, o atsakovą įpareigojant ieškovei grąžinti 1500,00 Eur sumą.
24. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl patirtų išlaidų būtinumo neginčijo, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 324,76 Eur nuostolių, kuriuos ji patyrė, siekdama įvertinti nupirkto automobilio būklę (defektus) bei įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat transportuoti nevažiuojančią transporto priemonę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
25. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimo ieškovė (apeliantė) J. P. prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimo dalis dėl faktiškai už automobilį sumokėtos 2800,00 Eur sumos iš dalies buvo atmesta ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei likusius 1300,00 Eur, t. y. įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei iš viso 2800,00 Eur; likusias skundžiamo sprendimo dalis palikti nepakeistas; iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmosios instancijos teisme, bei priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
25.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė kartu su atsakovu elgėsi nesąžiningai. Teismas, vertindamas, kad ieškovė už automobilį atsakovui sumokėjo 2800,00 Eur, nepagrįstai visos šios pinigų sumos neįpareigojo grąžinti, nurodydamas, jog pati ieškovė, sutikdama sutartyje nurodyti 1500,00 Eur automobilio kainą, turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką.
25.2. Byloje nustatyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartį pildė atsakovas, jo iniciatyva, siekiant nemokėti mokesčių, buvo įrašyta mažesnė suma, kurią jis pats įrašė. Ieškovei nebuvo jokios prievolės apskaičiuoti, deklaruoti ir mokėti kokius nors mokesčius, tai buvo išimtinė atsakovo pareiga, kurios jis norėjo išvengti ir greičiausiai tam ruošėsi iš anksto. Be to, automobilio atsakovas taip ir nebuvo įregistravęs nei savo, nei savo sutuoktinės vardu. Paprastai transporto priemonė jo įgijėjo vardu neregistruojama, siekiant išvengi gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo.
25.3. Fiktyvi kaina buvo nurodyta paties atsakovo interesais. Teismas, sprendime vadovaudamasis sutartyje nurodyta fiktyvia kaina, neproporcingai pažeidė ieškovės teises ir (ar) teisėtus interesus, sudarė galimybę atsakovui nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita, nes jam bus grąžintas automobilis, atsakovui grąžinus 1500,00 Eur, jam liks iš ieškovės gauti 1300,00 Eur.
Atsiliepimas
26. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. P. prašo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
26.1. Byloje įrodyta (pagrįsta rašytiniais įrodymais) aplinkybė, kad už automobilį sumokėta 1500,00 Eur suma. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad ieškovė automobilį įsigijo už 2800,00 Eur. Taigi teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad neįrodyta ta aplinkybė, jog ieškovė sumokėjo 2800,00 Eur, ir priešingai – įrodyta, kad sumokėjo 1500,00 Eur.
26.2. Byloje nėra įrodyta, kad automobilio kaina (1500,00 Eur), kuri nurodyta sutartyje, yra fiktyvi. Ieškovė dėl automobilio kitos kainos nepateikė jokių leistinų įrodinėjimo priemonių. Ieškovė su transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina susipažino ir sutiko. Ieškovė parašu patvirtino, kad sutartis surašyta teisingai. Aplinkybė, kad internetiniame puslapyje buvo nurodyta vienokia transporto priemonės pardavimo kaina, o transporto priemonė buvo įsigyta už kitą, nepaneigia rašytinėje šalių sutartyje sulygtos kainos. Jeigu ieškovė sutarties sudarymo momentu ir po sutarties sudarymo matė, jog neteisingai nurodyta transporto priemonės kaina, ji turėjo galimybę ją ištaisyti ar/arba daryti veiksmus, kad ši klaida būtų ištaisyta.
26.3. Atsakovas yra nepagrįstai kaltinamas nesąžiningų veiksmų atlikimu, šmeižiamas, esą turėjo tikslą slėpti mokesčius, nors ši aplinkybė niekaip nepagrįsta, o konstatuota tik kaip prielaida. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra tik prielaidos ir spėliojimai, kad atsakovas esą norėjo išvengti mokesčių sumokėjimo.
26.4. Net jei teismas nustatytų, jog buvo sumokėta didesnė suma, nei nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje, esant tokiai situacijai, vertintina, jog abi šalys veikė nesąžiningai ir turi abi priimti iš to kilusias neigiamas pasekmes, kadangi sutartis pasirašyta tiek pirkėjo, tiek pardavėjo, abi šalys raštu patvirtino, kad sutarties tekstas yra teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
28. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2021-05-21 tarp ieškovės J. P. (buvusi pavardė – G.) ir atsakovo A. P. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš atsakovo įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 1500,00 Eur.
29. Iš 2021-05-27 UAB „Autobrava Motors“ serviso pasiūlymo matyti, kad buvo nustatyti tokie automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), defektai: 1) prastai valo priekiniai valytuvai, suplyšusi galinio valytuvo šluotelė; 2) nuplyšusi pavarų jungimo svirties apdaila – užvalkalas; 3) rasoja galinis dešinės pusės žibintas; 4) nešviečia AC rankenėlių apšvietimas; 5) nulūžęs pavarų perjungimo lynas; 6) didelis laisvumas iš priekinių amortizatorių atramų. Keičiant gali paaiškėti, kad reikia ir priekinių amortizatorių; 7) prasitrynę rankinio lynų šarvai; 8) rasoja priekinis dienos šviesos žibintas; 9) matomas alyvos nuotėkis per pavarų perjungimo mechanizmo riebokšlį; 10) galinio vaizdo veidrodėlis lupasi; 11) pradeginta vairuotojo sėdynės sėdima dalis; 12) kliba priekinis dešinės pusės vairo traukės antgalis; 13) kliba priekinės kairės pusės stabilizatoriaus traukė; 14) kliba priekinis dešinės pusės šarnyras; 15) kreivas galinis dešinės pusės ratlankis; 16) sulankstyti ir korozijos pažeisti dešinės pusės ir kairės pusės slenksčiai; 17) nėra mygtuko ant magnetolos; 18) aprasojęs kuro filtro korpusas; 19) priekinių žibintų paviršius išblukęs, suskilinėjęs lakas; 20) ratlankiai ir kėbulas nudažyti nekokybiškai – yra daug dažų pažeidimų; 21) paskutinė regeneracija buvo prieš 25505,00 km – panašu, jog DPF filtras pašalintas/išprogramuotas; 22) variklio valdymo bloke užfiksuotas automobilio kilometražas 256705,00 km, o skydelyje – 159256,00 km; 23) padangos 2014 m., reikia keisti; 23) nėra galinių amortizatorių atmušėjų; 24) purvinos lubos; 25) pastoviai veikia galinis valytuvas. Bendra remonto darbų kaina – 4020,90 Eur.
30. 2021-07-02 raštu „Dėl 2021 m. gegužės 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir (ar) nuostolių atlyginimo“ ieškovė kreipėsi į atsakovą, informuodama jį, kad vienašališkai nutraukia 2021-05-21 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo, pareikalavo grąžinti už automobilį sumokėtą 2800,00 Eur sumą, priimti atgal grąžinamą automobilį, taip pat atlyginti nuostolius už automobilio transportavimą iš (duomenys neskelbtini), už automobilio transportavimą iš (duomenys neskelbtini), išlaidas už UAB „Autobrava Motors“ atliktą automobilio patikrą, išlaidas teisininko pagalbai apmokėti.
31. Iš 2021-04-23 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad A. P. iš A. O. nusipirko automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 1550,00 Eur.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
32. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria jos reikalavimo dalis dėl faktiškai už automobilį sumokėtos 2800,00 Eur sumos iš dalies buvo atmesta ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei likusius 1300,00 Eur, t. y. įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei iš viso 2800,00 Eur.
33. Restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, įtvirtintas CK 1.138 straipsnio 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007). Restitucijos institutas reglamentuojamas CK šeštosios knygos X skyriuje. Tokia šio instituto vieta tarp CK normų rodo, kad restitucija yra prievolių teisės institutas ir kartu prievolinis teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019).
34. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl restitucijos instituto taikymo nurodoma, kad restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymą reglamentuojančias teisės normas, ypač į 6.147 straipsnio 1, 2 dalis, turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos būdui) teisiškai reikšmingas aplinkybes. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, negali būti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikšmingomis bylos aplinkybėmis. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – išvengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006).
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė nutraukti 2021-05-21 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti dvišalę restituciją ir įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovei 1500,00 Eur sumokėtą sumą, įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui transporto priemonę.
36. Teismas nurodė, jog ieškovė tvirtina, kad nepaisant to, kad į sutartį įrašyta 1500,00 Eur suma, ji faktiškai sumokėjo 2800,00 Eur sumą, t. y. tokią pat sumą, kaip nurodyta skelbime. Tokią aplinkybę ieškovė įrodinėja savo paaiškinimais, liudytoju apklausto jos sutuoktinio parodymais ir tuo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu išsigrynino 2800,00 Eur sumą.
37. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad ieškovė automobilį įsigijo už 2800,00 Eur. Liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis yra suinteresuotas duoti ieškovei palankius parodymus, o kitas liudytojas paties pinigų perdavimo, įskaitant perduotos sumos, nematė. Tam tikros piniginės sumos išgryninimas nereiškia, kad visa suma buvo perduota transporto priemonės pardavėjui.
38. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje situacijoje yra pakankamai įtikinamas ieškovės aiškinimas, kad sutartyje automobilio kaina 1500,00 Eur buvo nurodyta atsakovo prašymu, nes atsakovas automobilį turėjo apie mėnesį laiko, todėl norėjo išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo, o automobilį jis įsigijo už 1550,00 Eur. Teismas sprendė, kad šalių ginčą lėmė abiejų šalių, t. y. tiek atsakovo, tiek ir pačios ieškovės nesąžiningi veiksmai. Atsakovui pardavus ginčo automobilį už didesnę sumą, nei nurodyta 2021-04-23 sutartyje, būtų reikėję mokėti teisės aktuose įtvirtinto dydžio gyventojų pajamų mokestį. Teismas darė išvadą, kad atsakovui siekiant naudos sau, buvo bandoma apeiti valstybės institucijas (išvengti galimų mokestinių prievolių), o tai žinodama ieškovė tam pritarė, sutikdama sutartyje nurodyti 1500,00 Eur automobilio kainą, todėl turi prisiimti iš to kilusius padarinius ir riziką.
39. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019).
40. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
41. Nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, jog sumokėjo už perkamą automobilį 2800,00 Eur sumą. Ieškovė tokios pinigų sumos sumokėjimo faktą įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais ir tuo, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu išsigrynino 2800,00 Eur sumą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinis yra suinteresuotas duoti ieškovei palankius parodymus, kitas liudytojas paties pinigų perdavimo nematė, o tam tikros piniginės sumos išgryninimas nereiškia, kad visa suma buvo perduota transporto priemonės pardavėjui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tik ieškovės paaiškinimai, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nėra pakankamas įrodymas faktui, kad ieškovė sumokėjo už perkamą automobilį 2800,00 Eur sumą, patvirtinti. Į bylą nepateikta rašytinių įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad ieškovė automobilį įsigijo už 2800,00 Eur. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nurodė, jog nutraukus sutartį, taikytina restitucija, ieškovę įpareigojant grąžinti atsakovui transporto priemonę, o atsakovą įpareigojant ieškovei grąžinti 1500,00 Eur sumą, atsakovui sumokėtą pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
44. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Į bylą pateikta 2022-04-26 sąskaita-faktūra už teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), kurios suma 250,00 Eur, 2022-04-26 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad už advokatės paslaugas sumokėta 250,00 Eur suma.
45. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
46. Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, atsakovo pateikto procesinio dokumento turinį, apimtis, byloje nagrinėtus klausimus, minėtas rekomendacijas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, ir atsakovui A. P. iš ieškovės J. P. priteistina 250,00 Eur suma bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. P. (A. P.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.