- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 1S-99-317/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00286-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Rimas Švirinas, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- B. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. Z. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 357-525 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam B. Z..
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. Z. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2012 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 15 d. Komisijos posėdžio dieną – 2016 m. gruodžio 7 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 8 dienos.Komisijos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 357-525 priimtas sprendimas nuteistajam B. Z. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama nepatvirtinti nutarimo, kuriuo nuteistajam B. Z. taikytas lygtinis paleidimas.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmetė; atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam B. Z..Nuteistasis B. Z. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, kad nuo paskutinio jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika sumažėjo trimis balais, kas rodo teigiamus jo elgesio pokyčius. Apeliantas pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis mokėsi, o nedirbo dėl sveikatos problemų. Nors buvo baustas drausmine tvarka šešis kartus, tačiau šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra charakterizuojamas teigiamai. Išėjęs iš pataisos įstaigos jis pradėtų dirbti, kadangi jau yra susiradęs darbą, atlygintų likusią civilinio ieškinio dalį. B. Z. nurodo, kad jis turi dvi dukras, viena jų yra nepilnametė, todėl nori ja rūpintis ir yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nuteistojo manymu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas neteisingai vertino jo analogiškų nusikaltimų darymą kaip lemiantį didesnį pavojingumą, kadangi laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas likusią dar didelę neatliktos nuteistojo bausmės dalį, netinkamai taikė įstatymą, kadangi jis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės dalį. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis B. Z. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo trimis balais. Nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas socialinio tyrimo išvadoje grindžiamas be kita ko ir pažeidėjo pateikta pažyma, jog lygtinai paleistas jis įsidarbins. Tokios pažymos, aukštesniojo teismo vertinimu, negali būti traktuojamos kaip neabejotinos ir įtikinančios, jog asmuo, išėjęs iš pataisos įstaigos, tikrai įsidarbins, todėl nėra pagrindo vertinti B. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo dėl pateiktos pažymos. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo privalomose priemonėse, mokosi, dalyvavo tarpusavio pagalbos (AA) programoje, bausmės atlikimo metu buvo du kartus skatintas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo išvadoje B. Z. išskiriami tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ankstesni nusikaltimai yra statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti. Tačiau nuteistajam vis dar kaip kintami kriminogeniniai veiksniai, sudarantys 22 balus, nustatomi jo gyvenimo stilius ir draugai. Be to, nuteistasis pataisos namuose šešis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, keturis iš jų – už alkoholio vartojimą, kas vertintina kaip itin šiurkštus pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas. Vieną iš šių pažeidimų nuteistasis padarė jau lankydamas anoniminių alkoholikų programą. Pažymėtina, kad, nors nuteistajam drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau jų kiekis ir pobūdis rodo, kad B. Z. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo kryptingo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti. Esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir vertinant nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, paskirtos drausminės nuobaudos neigiamai charakterizuoja B. Z. ir sudaro teismui pagrindo manyti, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti.Nors skunde apeliantas nurodo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog B. Z. iki šiol linkęs pateisinti savo elgesį, vertindamas jį kaip reakciją į aplinkos stimuliaciją, savo elgesio pasekmes jam pavyksta apgalvoti ne visuomet, koncentruojantis tik į trumpalaikius sprendimus, pernelyg pasitikint sėkme. Neigiamai vertintina ir aplinkybė, jog nuteistasis, nors ir sąlyginai, siekdamas neapsunkinti savo buvimo pataisos įstaigoje, tačiau laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių. Prielaidas vertinti jo neigiamą požiūrį į pataisą sudaro ir jo formalus bendradarbiavimas su pataisos namų darbuotojais – tik tada, kai tai gali jam suteikti kokios nors naudos. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apelianto teigimu, jog pataisos namuose jis yra pirmą kartą, tačiau tuo pačiu pažymi, kad jis atlieka trimis nuosprendžiais paskirtą subendrintą bausmę dėl dviejų sunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo, kas rodo, jog nuteistasis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų, o, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin reikšminga. Nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju B. Z. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Svarbu pažymėti, kad dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų civiline tvarka nukentėjusiems asmenims priteistas didelės turtinės žalos atlyginimas. Vertinant šią aplinkybę, o taip pat ir tai, kad nuteistasis bausmes atlieka išimtinai už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kuriems būdingas panašus nusikaltimų modelis, jam išėjus iš pataisos įstaigos, galimai būtų sudaromos prielaidos pakartotiniam nusikalstamumui. Nors apeliantas skunde nurodo jau atlyginęs 14600 eurų žalos, tačiau iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog 14000 eurų iš šios sumos išieškojo antstolis, priverstinai pardavęs nuteistajam priklausantį nekilnojamąjį turtą, tad ši aplinkybė niekaip nepatvirtina nuteistojo siekio pasitaisyti ar pakankamos jo pažangos. Kritiškai vertintini ir nuteistojo skunde nurodomi socialiniai ryšiai, kadangi tai, kad jis turi dvi dukras, kurių viena yra nepilnametė, iki šiol jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo B. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.