Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-08-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2439-929/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-05
Bylos Nr.
1-2439-929/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29742-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2439-929/2019Proceso Nr. 1-01-1-29742-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Viktorija Baradinskaitė pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1) 2003 m. rugsėjo 1 d. Pasvalio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) 2004 m. vasario 10 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) 2007 m. sausio 18 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4) 2008 m. kovo 18 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

5) 2011 m. lapkričio 18 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;

6) 2013 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

7) 2013 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo;

8) 2013 m. lapkričio 08 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

9) 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., 2019 m. liepos 14 d., apie 15.00 val., namo, esančio, (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukšto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 2,82 promilių girtumas) konflikto metu spyrė koja ne daugiau keturių kartų sugyventinei J. L. į kairę koją, suėmęs už kaklo smaugė, sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių rankomis į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad su sugyventine J. ir draugu A. nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Su J. yra pora ketvirtus metus. Nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau dirba neoficialiai statybose, sugyventinė nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. 2019 m. liepos 14 d. jį su sugyventine pasikvietė draugas M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), tačiau buto nepamena, gyvena 8 aukšte. Svečiuose vartojo alkoholį. Apie 15.00 val. J. išėjo iš buto, jokių konfliktų bute nebuvo kilę. Jis išėjo paskui, nes matė, kad ji girta, rado ją laiptinėje, ji gulėjo tarp pirmo ir antro aukštų. Priėjo prie jos, sakė keltis, eiti namo, ji pasakė, kad ne, kad ji čia miegos, tada kelis kartus koja jai spyrė į kairę koją, ne daugiau keturių kartų, rankomis ją plekšnojo visur per kūną, norėjo, kad ji atsikeltų, kad ją smaugtų, nepamena, bet neatmeta galimybės, kad būdamas išgėręs galėjo ir suspausti sugyventinei kaklą. Nesitikėjo, kad jai sukels fizinį skausmą, pats buvo išgėręs ir neįvertino to. Kaltę dėl visų inkriminuotų veikų pripažįsta ir gailisi. Šiuo metu negeria ir su sugyventine sutaria gerai. Sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir prašo jam skirti viešųjų darbų bausmę (b. l. 36, 41, 43).

2019 m. liepos 14 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja J. L. parodė, kad 2019 m. liepos 14 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), namo pirmoje laiptinėje, tarp pirmojo ir antrojo aukšto, ją sumušė sugyventinis V. M., sukeldamas jai fizinį skausmą.

Apklausta nukentėjusioji J. L. parodė, kad apie tris metus gyvena su V. M.. Jie sugyventiniai. Abu neturi pastovios gyvenamosios vietos, valkatauja, gyvena iš atsitiktinių lėšų, radybų. V. M. ją dažnai muša, nuolat susigalvoja priežasčių, iš pavydo, nors tam nėra jokio pagrindo. 2019 m. liepos 14 d., tikslaus laiko nežino, su V. M. atėjo į namo (duomenys neskelbtini), pirmą laiptinę, gerti pas pažįstamą pravarde M., kuris gyvena septintame ar aštuntame aukšte, bet buto nežino. Ten dar buvo pažįstamas S.. Visi girtavo, po to M. pareikalavo, kad jie išeitų. Net pažadėjo duoti pinigų. S. paėmė 20 eurų ir nuėjo nupirkti degtinės ir cigarečių, bet taip ir negrįžo. Po to M. davė du eurus, kad išeitų ir jie išėjo. Tai galėjo būti apie 15 val. Leidžiantis laiptais, tarp pirmo ir antro aukštų, V. pradėjo ją įžeidinėti, reikšti pavydą, po to pradėjo mušti. Pargriovė ant grindų, pradėjo spardyti kojomis, smaugė, mušė rankomis. Jis spardė kojas, sudavė mažiausiai keturis kartus, ant kairės kojos yra keturios mėlynės, ją skauda iki šiol, šlubuoja. Iš skausmo pradėjo rėkti. Po to pamatė, kad atėjo medikai, po jų policijos pareigūnai. Buvo labai girta, bet pasakė, kad ją mušė V.. Dėl girtumo sunkiai kalbėjo, todėl ją nuvežė į nakvynės namus "Sala", kuriuose išsiblaivė. V. M. nuolat ją muša, mėlynės ir sumušimai nespėja gyti. Nežino, kodėl, gal bijo likti viena, su juo neišsiskiria. Anksčiau į policiją dėl sumušimų nesikreipė, taip pat ir į medikus. Neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (b. l. 9-10).

2019 m. liepos 14 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti nukentėjusiosios J. L. sužalojimai – kraujosruvos (mėlynės) abiejų kojų šlaunų srityje. Smurtą patyrusio asmens būsena: akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sumušė jos sugyventinis, sulaikytas smurtu įtariamas asmuo V. M., kuris buvo agresyvus ir sunkiai neblaivus (b. l. 5-6).

Liudytoja A. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 14 d., apie 14 val., su anūke nuėjo į parduotuvę. Išeinant laiptinėje buvo ramu, nieko nesutiko. Apie 14.45 val. grįžtant pamatė, kad pirmame laiptinės aukšte, prie turėklų, ant laiptų guli nepažįstama moteris, nuo jos sklido alkoholio ir nešvaros kvapas, todėl suprato, kad ji valkata. Anksčiau jos nebuvo mačiusi. Anūkė labai išsigando, net namie nuėjo slėptis. Ji nuėjo prie moters ir jos paprašė išeiti iš laiptinės, tačiau ši nesikėlė, kažką sumurmėjo. Dar kelis kartus ėjo ir reikalavo, kad ši išeitų, bet pastaroji nereagavo. Paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad laiptinėje guli į aplinką nereaguojanti moteris. Išėjusi į laiptinę pažiūrėti, ar moteris neatsikėlė, pamatė, kad prie jos priėjo nepažįstamas vyras, kuris bandė ją pakelti, į rankas įbruko pinigus ir liepė kažkur eiti, bet moteris buvo labai girta ir nesikėlė. Tuomet jis pradėjo ją mušti, spardyti kojomis per kojas. Moteris pradėjo labai rėkti. Grįžusi į butą, vėl paskambino ir iškvietė policiją. Matė, kad atvažiavo greitosios medicinos pagalbos medikai, tuo metu vyras, mušęs moterį, stovėjo šalia ir teigė, kad nemušė. Slapta pasikvietė mediką, kuriam pasakė, kad vyras sumušė moterį. Matė, kad tuo metu iš laiptinės išėjo kaimynas vadinamas M., kuris gyvena 5 ar 6 aukšte, tiksliau nežino, jis apie 45-50 metų amžiaus, apkūnus. Atvykus policijos pareigūnams, ji jiems papasakojo, ką matė, kad vyras mušė moterį ir ši iš skausmo rėkė. Matė, kad moterį apžiūrėjo medikai, o po to, matyt, juos išvežė, nes matė kieme stovint su policijos pareigūnais ir medikais. Vyrą taip pat matė pirmą kartą. Jis taip pat buvo labai girtas, keikė moterį, jis mažiausiai tris kartus jai spyrė į kojas ir mažiausiai vieną kartą trenkė ranka per galvą ar pečius (b. l. 25-26).

Alkotesterio Alcotest 6810 prietaiso Nr. ARAA-0133 rodmenimis užfiksuota, kad 2019 m. liepos 14 d., 16 val. 09 min. V. M. nustatytas 2,82 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 49).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis V. M. savo kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad jis, 2019 m. liepos 14 d., apie 15.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, priėjęs prie gulinčios neblaivios sugyventinės J. L., šiai atsisakius keltis ir eiti namo, ne daugiau kaip keturis kartus spyrė jai į kairę koją, taip pat rankomis ją plekšnojo visur per kūną, bei galėjo ją smaugti, tačiau to neprisimena, nes buvo išgėręs. Nukentėjusioji J. L. parodė, kad minėto namo laiptinėje sugyventinis V. M. prieš ją panaudojo smurtą, spardė kojomis, smaugė ir mušė rankomis, ji iš skausmo ji pradėjo rėkti, ant kojos jai liko keturios mėlynės, ją skauda iki šiol, šlubuoja. Įvykį mačiusi liudytoja A. A. patvirtino, kad aptariamo namo laiptinėje rado gulinčią nepažįstamą moterį, jai žiūrint prie moters priėjo nepažįstamas vyras, kuris bandė ją pakelti ir liepė kažkur eiti, bet moteris buvo labai girta ir nesikėlė, po ko vyras pradėjo ją mušti, spardyti kojomis per kojas, o moteris pradėjo labai rėkti. Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti nukentėjusiosios J. L. sužalojimai – mėlynės ant šlaunų, atitinka pačios nukentėjusiosios nupasakotus jos sužalojimus. Visi šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visumą, konstatuoja, kad V. M., 2019 m. liepos 14 d., apie 15.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. L., sukėlė jai fizinį skausmą. Tokia kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu bei siūloma baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 69-72).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. M. – anksčiau teistas devynis kartus, taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant prokurorės siūlomą maksimalų šios bausmės dydį.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam V. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. M. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 14 d., 22.58 val., iki 2019 m. liepos 16 d., 14.24 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą – padarė šeimos nariui – sugyventinei, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, V. M. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Kaltinamajam V. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam viešuosius darbus 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. M. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti V. M. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti V. M., kad:

Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba BK XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Paužaitė