- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e2-971-294/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- UAB Mano
- Atsakovas
- L. S.
- Advokatai
- Gediminas Lukaševičius, Aurimas Margiris Grinys
dalyvaujant ieškovo UAB Mano būstas NPC atstovui advokato padėjėjui Aurimui Margiriui Griniui, atsakovės L. S. atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB Mano būstas NPC ieškinį atsakovei L. S. dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė išspręsti ginčą iš esmės bei atmesti atsakovės 2021 m. spalio 5 d. prašymą Nr. 7E-3633 dėl UAB „Mano Būstas NPC“ veiksmų pagrįstumo, kurį atsakovė pateikė Valstybinei vartotojų apsaugos tarnybai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba tenkino atsakovės prašymą grąžinti 269,20 EUR už pakeistą šilumos skaitiklį bei grąžinti 6,87 EUR už neveikiančio skaitiklio rodmenų nurašymą nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. birželio mėn.
Ieškovas grąžinti atsakovei sumokėtus 6,87 EUR už šilumos skaitiklių duomenų nuskaitymą neprivalo. Skaitiklis priklauso atsakovei, todėl už skaitiklio veikimą, priežiūrą, metrologinę patikrą atsakinga atsakovė. Ieškovas, nuskaitydamas skaitiklio rodmenis vykdo savo pareigą šilumos teikėjui – AB Vilniaus šilumos tinklams, kadangi ieškovė privalo deklaruoti skaitiklio rodmenis. Ieškovas už skaitiklių duomenų nuskaitymą atsakovei kas mėnesį išrašo sąskaitą. Mokestis už neveikiančio skaitiklio duomenų nuskaitymą turi būti mokamas, kadangi neveikiančio skaitiklio parodymai tikrinami kiekvieną mėnesį. Apie neveikiantį skaitiklį kiekvieną mėnesį deklaruojama AB Vilniaus šilumos tinklams. Ieškovas tinkamai vykdo savo pareigą informuoti šilumos teikėją apie atsakovės skaitiklio duomenis. Nurodo teisinį pagrindą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau ŠŪĮ) 20 straipsni 1 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, 27 straipsnio 3 dalį; Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 147 punktą, 133.4 punktą.
Ieškovas grąžinti atsakovei sumokėtus 269,2 Eur už pakeistą šilumos skaitiklį neprivalo. Atsakovė kreipėsi į ieškovą, nurodydama, kad jos skaitiklis nerodo duomenų. Ieškovas patikrino skaitiklį, nustatė ir informavo atsakovę, jog skaitiklis sugedęs ir jį reikia keisti. Ieškovas pateikė pasiūlymą atsakovei dėl skaitiklio keitimo. Atsakovė sutiko su siūloma kaina. Kartais kokybiškai ir gerai sumontuotų skaitiklių baterija baigiasi ir baterija negali būti keičiama, reikia keisti skaitiklį. Netinkamai sumontavus skaitiklį jis trūksta ir kartais gali būti aplietos patalpos, tačiau tai neįvyko. Skaitiklis nebuvo pažeistas bandymų metu. Nurodo teisinį pagrindą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.387 straipsnio 1 dalį, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 141.2 punktą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsakovė informavo ieškovą 2020 m. spalį apie neveikiantį skaitiklį. Skaitiklis nustojo veikti po cirkuliacinio siurblio pakeitimo ir šilumos sistemos bandymo. Atsakovas žinodamas, kad skaitiklis neveikia iki skaitiklio pakeitimo neturėjo kas mėnesį nurašyti neveikiančio skaitiklio rodmenų, skaitiklis nerodė jokių rodmenų. 2021 m. sausį ieškovas nurodė, kad skaitiklio pakeitimas kainuos 130 Eur, vėliau nurodė 150 Eur. 2021-06-29 atsakovė buvo informuota, jog 2021-04-26 pakeistas skaitiklis. Naujas skaitiklis neveikė. Ieškovas, nors ir nurodo, kad skaitiklis yra atsakovės, tačiau nepateikia skaitiklio įsigijimo, montavimo išlaidų ir garantijas, pagrindžiančių dokumentų, taip pat atsakovės skaitiklis buvo pasisavintas ir iki šiol negrąžintas.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su pareikštu ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei priklausęs šilumos energijos skaitiklis nerodė rodmenų nuo 2020 m. spalio mėn. 2020 m. spalį atsakovė apie tai informavo ieškovą. Ieškovas nustatė, kad skaitiklis sugedęs. 2021-02-11 bei 2021-04-11 ieškovas pranešė atsakovei, kad skaitliuko keitimui yra atrinktas rangovas. Preliminari darbų kaina be išlaidų už sunaudotas medžiagas – 124 Eur. Pranešimuose nurodyta, kad su atsakove bus susisiekta ir atsakovė galės pasirinkti – pritarti planuojamiems darbams ar ne. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė akceptavo ieškovo ofertą ir sudarė sutartį dėl skaitliuko keitimo ir kainos. Ieškovas pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų 6,87 Eur už neveikiančio skaitiklio rodmenų nurašymą laikotarpiu nuo nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. birželio ir 269,2 Eur už skaitiklio pakeitimą. Atsakovė sumokėjo ieškovui reikalaujamą sumą. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų apsaugos tarnybą, reikalaudama sumokėtas sumas jai grąžinti. 2022-06-03 Valstybinė vartotojų apsaugos tarnyba pirmiau nurodytą 276,07 Eur sumą priteisė atsakovės naudai iš ieškovo. Ieškovas prašo ginčą išspręsti iš esmės, pripažinti, kad nurodytos sumos neprivalo sumokėti atsakovei.
Teismas nesutinka su ieškovo motyvu, jog atsakovė turi pareigą mokėti už neveikiančio skaitiklio rodmenų nurašymą, kai skaitiklis nerodė jokių rodmenų. Atsakovė pranešė apie neveikiantį skaitiklį ieškovui, o ieškovas, patikrinęs skaitiklį, nurodė atsakovei, kad skaitiklis sugedęs ir jį reikia keisti, skaitiklio keitimu pasirūpins ieškovas. Ieškovo sumanymas kiekvieną mėnesį tikrinti neveikiantį atsakovės skaitiklį iki kol skaitiklis bus pakeistas buvo neprotingas. Taip pat ieškovo argumentas, jog jis tai darė, kad galėtų šilumos tiekėją kas mėnesį informuoti apie tai, ieškovas vis dar nepasirūpino neveikiančio skaitiklio pakeitimu yra formali gynybinė pozicija. Ieškovui nėra būtina kas mėnesį apžiūrinėti neveikiantį skaitiklį, jog ieškovas galėtų informuoti šilumos tiekėja apie tai, kad pats ieškovas vis dar nepasirūpino neveikiančio skaitiklio pakeitimu. Teismas nesutinka su ieškovo pozicija, jog jis neprivalo pateikti ieškovei skaitiklio įsigijimą, montavimo išlaidas ir garantijas, pagrindžiančių dokumentų.
Ieškovo nurodomi teisiniai argumentai nėra reikšmingi bylai. Ieškovas nurodo, kad ginčo skaitiklis nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau cituoja įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja bendro naudojimo patalpų šildymą (ŠŪĮ 25 straipsnio 1 dalis). Ieškovas cituoja įstatymo nuostatas, kurios reglamentuoja šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai (ieškovas nėra šis subjektas) teisę apžiūrėti skaitiklį, patenkant į privačias patalpas, kurios nėra bendro naudojimo patalpos, su sąlyga, jog apie tai perspėjamas patalpų savininkas prieš 24 valandas. Ši teisės norma neturi nieko bendro su nagrinėjama byla. Ieškovo cituojama ŠUĮ 27 straipsnio 3 dalies nuostatoje nurodyta, jog daugiabučio patalpų savininkai privalo apmokėti šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstravimo išlaidas, tačiau rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybų įstatymo 2 straipsnio 72 dalis), t. y. nesusijusi norma su nagrinėjamu ginču.
Prieš sudarydamas vartojimo sutartį verslininkas privalo suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos (komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga, kartu su priminimu apie prekės, skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos garantiją pagal įstatymą (teisinę garantiją) (CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau, Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą (CK 6.327 straipsnio 3 ir 4 dalys). Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Šio straipsnio 2 dalyje numatytą daikto kokybės garantiją taip pat privalo duoti daiktų gamintojas, platintojas, tiekėjas, importuotojas ar bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis daiktus (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo daiktų perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu pirkėjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas kokybės garantijos terminas, dėl nuo pardavėjo priklausančių kliūčių, tai garantijos terminas neskaičiuojamas tol, kol pardavėjas tas kliūtis pašalina (CK 6.335 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Terminas reikalavimams dėl gabenamų ar paštu siunčiamų daiktų trūkumų pareikšti skaičiuojamas nuo daiktų atgabenimo į paskirties vietą dienos (CK 6.338 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą. Prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu (CK 6.364 straipsnio 1 ir 4 dalys). Jeigu prekė neatitinka kokybės reikalavimų, vartotojas pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas turi teisę reikalauti, kad būtų užtikrinta tinkama prekės kokybė, proporcingai sumažinta prekės kaina, arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.364¹ straipsnio 1 dalis).
Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai“. Šis principas reiškia, kad sutarčių reikia laikytis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalį, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti Civilinio kodekso 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Pažymėtina, kad paslaugų teikėjas, pagal Civilinio kodekso 6.719 straipsnį, yra įpareigotas prieš sudarant sutartį suteikti vartotojui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Taip pat svarbu pažymėti, kad aukščiau išdėstyta informavimo pareiga įtvirtinta imperatyvia įstatymo norma, kurios negali paneigti ar pakeisti nei viena iš sutarties šalių. Tai yra pardavėjo pareiga ar paslaugų teikėjo pareiga, o ne pasirinktina teisė, todėl ji turi būti vykdoma privalomai neatsižvelgiant į tai, ar vartotojas to reikalauja, ar ne. Be to, paslaugų teikėjas yra verslo subjektas, todėl laikytinas savo srities profesionalu ir jam, o ne vartotojui taikytini aukštesni rūpestingumo reikalavimai, be kita ko, ir pateikiant informaciją apie paslaugos teikimo ir nutraukimo sąlygas, kainą, terminus ir pan. Taigi, pareiga įvykdyti reikalavimus atitinkančios informacijos pateikimą vartotojui tenka paslaugų teikėjui.
Ieškovas pažeidė prievolių vykdymo ekonomiškumo principą, kadangi ginčo laikotarpiu jokių skaitiklio rodmenų nenurašė, skaitiklis neturėjo rodmenų. Ieškovas nepagrįstai gavo 6,87 Eur už neveikiančio skaitiklio rodmenų nurašymą laikotarpiu nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. birželio, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė kokiu pagrindu turi pareigą perduoti duomenis trečiam asmeniui ir ar tai padarė, o jei tokią pareigą ir turėjo, informuoti trečius asmenis galėjo vienkartiniu pranešimu, jog neturi informacijos apie skaitiklio rodmenis ir jos neturės, kol nebus sutaisytas arba pakeistas skaitiklis, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovas sutarė su atsakove, jog ieškovas pakeisti skaitiklį. Ieškovas teigia, kad skaitikliai atsakovei priklauso nuosavybės teise, tačiau ieškovas nepateikė skaitiklio įsigijimą, montavimo išlaidas ir garantijas, pagrindžiančių dokumentų, ieškovas vienašališkai nustatė skaitiklio ir jo montavimo kainą. Atsakovė turi teisę į įstatyminę daikto kokybės garantiją bei turi teisę remtis nekokybiško daikto prezumpcija (CK 6.364 straipsnio 1 ir 4 dalys) bei reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus (CK 6.364¹ straipsnio 1 dalis). Ieškovas privalo grąžinti 269,2 Eur už neveikiančio skaitiklio pakeitimą į neveikiantį skaitiklį. Atsakovė negavo to ko pagrįstai tikėjosi gauti, t. y. nebuvo sumontuotas veikiantis skaitiklis, nors už tai atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui reikalaujamą pinigų sumą. Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis bei motyvais ieškovo ieškinys atmestinas.
Kadangi ieškovo ieškinys atmestas visiškai, pastarajam nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88, 93, 98 str.).
Atsakovė prašo teismo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 700 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.).
Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, į tai, kad šioje byloje nebuvo reikalingos itin specialios teisinės žinios, teisiniu požiūriu byla negali būti pripažintina kaip sudėtinga, tačiau toks dydis, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį bei į teismų praktiką sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo laikytinas protingas ir yra priteistinos (CPK 93, 98 str.).
Valstybės patirtos 8,96 EUR išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimų, priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai, LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Mano Būstas NPC“, a. k. 125596783, atsakovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700 EUR (septynis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Mano Būstas NPC“, a. k. 125596783, valstybei 8,96 EUR (aštuonių eurų 96 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą pagrindžiantį dokumentą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.