Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, išsiskyrusio, teisto 2 kartus: 1) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 1998 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d. 271 str. 2 d., LR BK 225 str. 1 d., LR BK 278 str. 1 d. skirta laisvės atėmimas 2 metams su 1/10 turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal LR BK 246 str. 3 d., LR BK 128 str. 2 d. paskirta bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimas, atimta teisė vairuoti transporto priemones, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant atlikti 200 valandų nemokamų darbų,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų),

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. T. sukėlė fizinį skausmą:

Jis 2009 m. gruodžio 24 d. apie 21 val. būdamas neblaivus namie, (duomenys neskelbtini), V. T. išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino susidorojimu, užpuolė ir pradėjo smaugti dėl ko J. P. patyrė fizinį skausmą ir didelį išgąstį.

2010 m. rugpjūčio 14 d. apie 19-20 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti, stvėrė J. P. už kairės rankos, ją stipriai suspaudė, spyrė jai į dešinę blauzdą tuo sukeldamas J. P. fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 24 d. per Kalėdas pas juos atvažiavo svečiai. Jie gražiai atsisėdo prie stalo, kultūringai išgėrė, pasėdėjo. Po to visi išsiskirstė po kambarius. J. M. išėjo į savo kambarį. Nurinkę stalą, jie su žmona nuėjo į savo miegamąjį kambarį. Jos dukra liko savo kambaryje. Jis užsimanė nueiti į parduotuvę nusipirkti du buteliukus alaus. Ji (J. P.) pasakė, kad ant stalo liko degtinės, jei nori, eik ir gerk. Degtinės jis nenorėjo. Visi grynieji pinigai ir jo banko kortelė buvo pas jo žmoną, visus finansinius reikalus tvarkė ji. Ji pinigų jam nedavė, kalbėjo visokiais negražiais žodžiais. Jis paėmė jos piniginę ir norėjo paimti savo banko kortelę. Ji pradėjo konfliktą, bandė atimti iš jo piniginę. Ne vieną kartą jam sudavė per veidą kaire ranka, o jis bandė išvengti konflikto. Ji isterijoje jam suplėšė apatinius marškinius. Jis, bandydamas išvengti konflikto, paprasčiausiai ją apkabino, kad ji nusiramintų. Bet ji buvo nusiteikusi isteriškai, šaukė, kad ją paleistų, kad jis toks ir anoks. Išsisukdama ji tiesiog papuolė jam „po ranka“. Tuomet įbėgo jos dukra ir močiutė. Jis ją paleido. Ji, būdama isteriškoje būklėje, rėkė „eik iš čia lauk“, o galiausiai pasakė, kad iškvies policiją. Jis apsirengė ir išėjo, nes trys moterys puolė jį, o jis norėdamas išvengti konflikto, tiesiog išėjo iš namų pasivaikščioti. Lauke apėjo aplink namą ir grįžo namo. Ten jau stovėjo policija. Policija jį paėmė laiptinėje ir išsivežė. Ten prasėdėjęs, jis namo nebegrįžo, nuėjo pas tėvus, nes policijoje jam pasakė, “nekelkite konflikto, geriau abu nusiraminkite”. Pas tėvus buvo 2-3 dienas. O tai, kaip ji sako, kad specialiai ją smaugė, apie tai nieko ten neparašyta. “Nejaugi ją be priežasties smaugiau? Tiesiog paėmiau ir pradėjau smaugti?” Jis jos iš viso nesmaugė.

O apie 2010 m., šito jis viso nedarė. Jis iš viso nieko apie tai nežino. Kadangi kai jiems trūko pinigų, jie ne tik dirbo savo tiesioginius oficialius darbus, bet abu ir nelegaliai dirbo. Ji, nelegaliai valydama biure langus, atsistojo ant taburetės ir nukrito. Tai ji pati pasakojo, grįžusi namo. Ji 2010 m. “nusiėmė abdukciją”, kaip ji sako. Jei 2010 m. jis buvo toks blogas, ją mušė, tai kodėl tada policijos nekvietė. Ji tiesiog nuėjo ir nusiėmė mėlynės abdukciją. 2010 m. policijos iškvietimų iš viso nebuvo, reiškia šis kaltinimas nepagrįstas. 2009 m. per Kūčias buvo atvykę jo mama su tėvu, jos mama ir tėvas. Jie išvyko vakare.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. P. parodė, kad konfliktai vyksta nuo pat jų sūnaus gimimo, kada atsikraustė į šitą butą. Pirmą kartą, kai jie kabino karnizus. Vyras yra mėgėjas išgerti alaus. Pas juos vyksta konfliktai pastoviai dėl alaus. Sūnui buvo apie savaitę laiko, jie kraustėsi į naują butą. Kabino karnizą, ji stovėjo ant palangės su mažute ir pravirko sūnus. Maitino sūnų iki 3 metų, net į darželį atvažiuodavo maitinti krūtine. Pirmas konfliktas kada įvyko, pravirkus vaikui, ji pasakė, kad ji bėga pas sūnų. O jis sako „aš čia visą dieną su tavim nekabinsiu karnizus“. Ir jis ją buvo numetęs nuo taburetės. Buvo smurto žymės. Ji užsigavo tada šonkaulius. Močiutė matė, bet aišku jai tada nieko nesakė. Pas juos būdavo pastoviai konfliktai. Įvykis įvyko 2009 m. gruodžio 24 ir 25 d. Pareiškimą ji rašė 2009 m. gruodžio 25 d. 2009 m. gruodžio 24 d. policijoje buvo šaukimas. Jis ją mušė per Kūčias ir per Kalėdas, du kartus jis ją mušė. 2009 m. gruodžio 24 d. nei jo, nei jos tėvelių nebuvo. Jie buvo visi namuose vieni ir jie net nešventė tos šventės. Vyras tą dieną dirbo ir jis jau atėjo išgėręs. Jis pradėjo prašyti pinigėlių, ji jų nedavė ir nuėjo ruoštis šventei. Prie stalo sėdėjo vieni, jis pats prie stalo net nebuvo priėjęs. Sėdėjo prie stalo D. T., A. P., J. M. ir ji. Pavalgė, tada susitvarkė indus ir apie pusę devynių, nuėjo žiūrėti televizorių. V. T. buvo miegamajame. Miegamajame jis iš karto pradėjo prašyti pinigų alui. Ji jam pasakė, kad neduos, nes jis atėjo išgėręs. Tuo momentu migdė dar sūnų, nes su sūnumi gyveno viename kambaryje. Nedavė jam pinigų ir jis pradėjo garsinti televizorių. Sūnelis buvo labai mažas, prašė jį pritildyti televizorių. Tada jis pradėjo ją stumdyti nuo lovos. Kai pasakė, kad neišeis, jis jai sako „tai duok tada man dar pinigų, aš noriu alaus“. Ji pasakė „yra degtinės, gali degtinės išgerti, jeigu jau taip nori“. Jis pasakė, kad degtinės negers. Tada ji nutarė išeiti iš kambario. Kada ji išeidinėjo iš kambario, pajuto smaugimą kaklo srityje. Tada vėliau jis stvėrė po pažastimi ir pradėjo smaugti iki tokio lygio, kad ji pradėjo kriokti. Tuo momentu dukra ėjo į tualetą ir išgirdo, kad kažkas su ja vyksta. Įbėgusi, ji pamatė, kaip jis ant lovos ją po pažastimi smaugia. Tada dukra puolė jį, ėmė jam daužyti per nugarą, kad jis paleistų. Jis dukrą, pasiguldęs ant žemės, pradėjo tampyti už plaukų. Nuo tokio garso net močiutė išgirdo, kad kažkas vyksta. Tada įbėgo močiutė. Pradėjo vienas kitą stumdyti. Jis trenkė močiutei į koją, dukrą tampė už plaukų. Grasino susidoroti, sakė, kad ji jį „zajebala“, kad pinigų neduoda jam, kad ji materialistė. Nepamena kada ji informavo policiją. Žino, kad iš karto po to įvykio vėl antras įvykis buvo. 2010 m. rugpjūčio 14 d. grįžo abudu iš darbo, jis liko su sūneliu, o ji mokykloje tvarkėsi. Grįžo namo ir jis, už tai, kad saugojo sūnų, paprašė vėl 5 Lt. Ji pasakė kad ji jam jų neduos. Buvo dukra tada namuose. Nedavė jam tų 5 Lt. Konfliktas įvyko virtuvėje. Ji norėjo išsisukti, kad nebūtų jokių konfliktų. Pradėjo eiti į miegamąjį, jis stvėrė ją už rankos. Įbėgo dukra, jis kažką dukrai pasakė ir dukra puolė traukti, o jis spyrė jai į koją. Jau tada net batus buvo užsidėjęs. Šiaip taip išsisuko ir jis apsiramino. Davė tuos 5 Lt ir jis išėjo, kreipėsi į polikliniką ir į Riomerio universitetą.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja A. P. paaiškino, kad V. T. yra buvęs mamos vyras, buvęs patėvis. Tarp mamos ir patėvio nuo pat pradžių buvo geri santykiai, kai tik buvo pati pradžia. Bet laikui bėgant, kai mama pastojo, pas jį išlindo po vestuvių pati didžiausia problema, kad jis labai geria. Jis visą laiką gerdavo. Prasidėjo tas dalykas, kad kuo ilgiau gėrė, tuo didesni buvo alkoholio kiekiai. Gerdavo, mušdavo mamą. Kai jis norėjo alkoholio, kiekvieną dieną prašydavo pinigų ant alkoholio. 2009 m. prieš Kūčias jie buvo susipykę visi. Mama nedavė jam pinigų ant alkoholio, jie susipyko, apsibarė, jis jai trenkė ir išvažiavo pas savo tėvus. Tada per Kūčias jis grįžo, prie Kūčių stalo su jais nesėdo. Tada pavalgė Kūčias, viską susitvarkė. Broliukas nuėjo į tą kambarį, kur buvo kaltinamasis. Mama nuėjo pas brolį jį migdyti. Jis pradėjo mamą smaugti ir ji išgirdo tik tai šauksmą, kad padėkit. Į kambarį ji atėjo pirma. Pamatė, kad mama visa mėlyna, dūsta, kad jis ją smaugia. Ant televizoriaus stovėjo tokia metalinė varlė, ji instinktyviai už jos pagriebė ir pradėjo trankyti per galvą, kad atkabinti mamą, kad tik mama neuždustų. Tada jis paėmė už plaukų, pradėjo tąsyti per grindis. Atėjo promočiutė J. M. ir pradėjo jį plėšti nuo jos. Tada jis pradėjo ją spardyti. Po to mama iškvietė policiją. Atvažiavo policija ir jis išėjo, bet tuo metu parašė pareiškimą, kad jis mušė ją, mamą. Po kiek laiko ji nuėjo į vaikų teises ir parašė dėl to, kad jis mušė, nes ji buvo dar nepilnametė. Tai buvo per Kūčias, gruodžio 24 dieną. Tą dieną atvažiavo policiją ir parašė pareiškimą. Tą vakarą buvo policija. 2010 m. rugpjūčio 14 d. buvo virtuvėje. Su mama gamino valgyti. Lakstė broliukas. Atėjo patėvis, pradėjo prašyti, reikalauti pinigų ant alaus. Bet mama nesutiko duoti, tada jis ją paėmė už kairės rankos ir pradėjo tampyti, spardyti. Ji bandė jį atitraukti, pavyko atitraukti. Tada mama buvo nuvažiavusi, nusiėmė abdukciją už tuos sumušimus. Jis mamą smaugė tuo metu, kai ji įėjo į kambarį. Ji pradėjo jį plėšti nuo mamos, pradėjo jį trankyti, kad tik jis ją paleistų.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. M. paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 24 d. gyveno kartu su dukra ir žentu. Adresą pastoviai užmiršta. 2009 m. gruodžio 24 d. jis atėjo gerai išgėręs. Pamiegojo, paskui pradėjo „skandalinti“, muštis, spardytis, su savo galva trenkė jai į kaktą, tuo metu pas ją ant rankų buvo mažas vaikas. Su vaiku ji griuvo ir jis pradėjo ją smaugti. Ji ten įėjo. Dukra gynė mamą. Buvo tarp jų ir jis ją spardė. Jis jai kojas suspardė. Ji gynė vieną, gynė kitą. Paėmė A. P. už plaukų ir į sieną, ir į grindis tampė. Policija atvažiavo, jis pabėgo iš namų laukan. Policija jį surado. Jį išvežė. Per naktį jo nebuvo. Vakare vėl atėjo, vėl pradėjo “skandalinti“. Vėl iškvietė policiją. Atvažiavo vėl ta pati policija, kuri buvo ir pirmą kartą. Nukentėjusioji pasakė, kad šį kartą nieko nerašys, tik tegul jis išeina ir duoda ramybę. Jis išėjo. Tą Kūčių vakarą niekas nebuvo atvykęs iš giminių. Tai buvo Kūčių vakaras. Atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus liudytoja paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 24 ir 25 d. pas juos jokių svečių nebuvo. 2009 m. gruodžio 25 d. vakare V. T. atėjo maždaug apie 7-8 val. 2009 m. gruodžio 24 d. jis girtas miegojo ir visą dieną buvo namuose. Jie pradėjo Kūčias valgyti. Kada jis pradėjo ją mušti, spardyti, smaugti, iš pradžių nesuprato kame ten reikalas. Ji išgirdo riksmą abiejų, ir vienos, ir kitos. Policiją iškvietė Agnė. Tai buvo gruodžio 24 d. gruodžio 25 d. irgi proanūkė iškvietė policiją.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja G. T. paaiškino, kad jie 2009 m. gruodžio 24 d. Kūčių vakarą buvo svečiuose pas marčią. Dabar neprisimena kelintą valandą. Ant stalo buvo pastatytas raudonas vynas, jie gėrė, o jiems buvo duotas butelis degtinės. Buvo močiutė, ji, jos vyras, jau miręs. Pasėdėję išvažiavo namo, nes vyras sergantis buvo. Sūnus ten liko, juk ten gyveno. Ji (J. P.) po gimdymo tapo labai nervinga. Jie manė, kad tai pogimdyminis stresas. Ji dėl bet kokios priežasties, ar tai jis kažką ne taip padės, ar kažką pasakys, nervindavosi.

2009 m. gruodžio 24 d. konflikto nematė. Naktį jis atėjo namo pėstute. Ji paklausė kas nutiko ir jis pasakė „mes susibarėme, aš paprašiau jos pinigų“. Pinigai visada buvo pas ją, ji netgi ją pačią taip pamokė. Jų šeimoje taip buvo priimta, kad visi šeimos pinigai buvo pas ją. Nesakytų, kad jis linkęs vartoti alkoholį. Jis visą laiką dirba, darbe juo niekas nesiskundžia ir namuose išgeria per šventes, kaip visi. Tą Kūčių vakarą pas juos bute buvo jos vyras, močiutė, J. T. dukra ir anūkėlis.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios Specialisto išvados Nr. G 3026/10(01) matyti, kad J. T. (dabar pavardė P.) padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku - 2010-08-14 (b. l. 11-12).

Iš 2009-12-25 J. T. pareiškimo adresuoto VPK 7 PK viršininkui matyti, kad jos vyras V. T. būdamas girtas ją mušė ir jos dukrą A. P., kuriai 16 metų, tampė už plaukų po grindis, mušė su raktais per galvą. Šie veiksmai jau ne pirmą kartą. Ją muša į pilvą, į kaktą, į krūtinę ir ten kur jo manymu neliktų mėlynių, nes jis grasina susidoroti, kai paskambino policijai jis išėjo iš namų.

Iš 2010-01-15 patikslinto pareiškimo Karoliniškių policijos nuovadai matyti, kad J. P. (buvusi pavardė T.) nurodo, kad 2009 m. gruodžio 25 d. apie 21 val., jos vyras pradėjo smaugti, grasino fiziniu susidorojimu. Dėl įvykio nesikreipė į MRU TMI ir nesikreips. Ikiteisminio tyrimo prašo nepradėti, prašo vyrą įspėti dėl neleistino elgesio.

Iš Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitos matyti, kad 2009 m. gruodžio 25 d. J. T. pranešė, kad girtas vyras muša žmoną ir vaiką.

Iš pareigūno patrulio V. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. T. buvo sulaikytas adresu Gerbutavičiaus g. 10 prie laiptinės.

Iš alkotesterio duomenų kvito matyti, kad 2009-12-25 V. T. buvo nustatytas 1,19 prom. neblaivumas, V. T. pasirašyti atsisakė.

BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Pastarosios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad kiltų asmeniui baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

Vertindamas šiuos byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog V. T. sukėlė fizinį skausmą J. P. du kartus. Tiesai šioje byloje nustatyti itin svarbūs yra tiesiogiai įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių liudytojų A. P., J. M. parodymai. Tai, kad V. T. 2009 m. gruodžio 24 d. apie 21 val. smurtavo prieš buvusią žmoną J. P. patvirtina ne tik nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojų A. P., J. M. parodymai. Liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, neprieštarauja vieni kitiems, netikėti jais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusioji J. P. ir liudytojos detaliai papasakojo smurto panaudojimo aplinkybes. Tai, kad smurtą V. T. vartojo surinktų duomenų patikimumą sustiprina ir iš dalies patvirtina visi byloje esantys rašytiniai dokumentai gauti iš policijos įstaigos, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPC įvykio ataskaita, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, J. T. pareiškimas). Tai, kad fizinį smurtą V. T. naudojo 2010 m. rugpjūčio 14 d. apie 19-20 val. be išsamių nukentėjusios ir jos dukros A. P. parodymų patvirtina specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. T. padaryta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinėje blauzdoje, paveikus kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku - 2010-08-14. Vertindamas kaltinamojo V. T. parodymus pastebėtina, kad nors kaltinamasis visiškai kaltės nepripažino, tačiau nėra suprantama dėl kokių priežasčių taikinamojo posėdžio metu jis sutiko atlyginti prašomą neturtinę žalą (b. l. 17). Kita vertus, jis neneigia, kad 2009 m. gruodžio 24 d. buvo tarp jų (tarp jo ir nukentėjusiosios) konfliktas, kurio metu jis paaiškino, kad išsisukdama ji tiesiog papuolė jam „po ranka“. Pastebėtina, kad kalbant apie buvusius įvykio dieną svečius jo ir jo motinos G. T. parodymai skiriasi. Jis nurodo, kad buvo 2009 m. gruodžio 24 d. buvo atvykę jo mama su tėvu, jos mama ir tėvas. G. T. (kaltinamojo motina) nurodė, kad tą Kūčių vakarą pas juos bute buvo jos vyras, močiutė, J. T. dukra ir anūkėlis (apie J. P. tėvus neužsiminė). G. T. paaiškino, kad paties konflikto nematė, nes su vyru išvyko tą vakarą namo. Kaltinamojo parodymais teismas tiki tik tiek, kiek jie neprieštarauja liudytojų, nukentėjusiosios parodymams bei byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad V. T. sukėlė fizinį skausmą du kartus, 2009 m. gruodžio 24 d. ir 2010 m. rugpjūčio 14 d. Kaltinamojo V. T. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, realioji sutaptis.

J. P. kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka pateikė prašymą atlyginti neturtinę žalą, kurią įvertino 5000 Lt bei proceso išlaidas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad V. T. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine išraiška tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, vertina pažeistos vertybės pobūdį (sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių) kitas aplinkybes. Akivaizdu, kad J. P. buvo padarytas kūno sužalojimas ir ji kreipėsi į medikus, tai patvirtina spacialisto išvada. Tačiau teismas neturi duomenų, kad dėl padaryto kūno sužalojimo J. P. tapo nedarbinga, ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės (gulėjo ligoninėje ir pan.). Be to nustatant neturtinės žalos dydį teismas privalo įvertinti ir ne tik šią žalą padariusio asmens kaltę, bet ir jo turtinę padėtį. V. T. dirba, tačiau privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų (b. l. 68), taigi kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios reikalaujamas priteisti jai padarytos neturtinės žalos dydis, 5000 litų yra neadekvatus jai padarytai žalai, todėl mažintinas iki 800 (aštuonių) litų ir ši suma priteistina iš kaltinamojo V. T..

Nukentėjusiosios prašymas iš kaltinamojo išieškoti jos turėtas išlaidas (pinigų priėmimo kvitai – serija LAT Nr. 644093 bei serija LAT Nr. 644095 patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokatei Laimai Latvėnienei sumokėta 1000 Lt) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Kaltinamojo V. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. T. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis dirba, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs), Teismas laiko, kad kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam V. T. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2009 m. gruodžio 24 d.) ir nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo 2010 m. rugpjūčio 14 d.) ir nubausti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš policijos įstaigos gautą medžiagą, kurioje 2010-01-19 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 18-At-00175-10 (9 lapai) grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktajam policijos komisariatui, byloje paliekant kopiją.

Priteisti iš V. T. nukentėjusiosios J. P. naudai 800 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 1000 Lt išlaidų advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.