Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas F. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2026 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 26S20224 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. 2025 m. liepos 31 d. apklausos metu prieglobsčio prašytojas nurodė dvi aplinkybes, dėl kurių jis bijo grįžti į savo kilmės valstybę: jis gavo šaukimą į karinį komisariatą ir bijo, kad bus išsiųstas į Ukrainą kariauti, o jei nesutiks, tai bus nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme. 2025 m. kovo 3 d. jis privalėjo nuvykti į karinį komisariatą patikslinti duomenis. Tačiau jo tėvas įkalbėjo jį neiti į karinį komisariatą, o išvykti iš šalies. Be to, jis nuolat yra užgauliojamas dėl kaukazietiškos išvaizdos, dažnai atsiduria konfliktinėse situacijose ir dažnai tampa šių situacijų auka.

2.2. Atsakovas sprendime išvadas apie pareiškėjo baimę būti pašauktam atlikti karinę tarnybą ir būti mobilizuotam padarė neištyrus individualios pareiškėjo situacijos, tinkamai neįvertinus kilmės valstybės informacijos. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) atsargos karys, o (duomenys neskelbtini) yra mobilizuojami ginkluotųjų pajėgų rezervistai, t. y. žmonės, anksčiau atlikę profesinę arba privalomąją karo tarnybą Taigi pareiškėjo baimė būti mobilizuotam yra ne hipotetinė, o reali ir pagrįsta. Pareiškėjui nuvykus į karinį komisariatą, atsižvelgus į jo amžių ir turimą patirtį, labai tikėtina, kad būtų priimtas sprendimas dėl jo mobilizavimo ir jis gali būti išsiųstas į karą prieš Ukrainą. Atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog surinktos informacijos visuma nesuponuoja pagrįstos tikimybės, kad pareiškėjas bus neišvengiamai išsiųstas į karą prieš Ukrainą, nors bylos medžiaga sako, kad tokia galimybės yra ypač didelė.

2.3. Pareiškėjo situacija visiškai atitinka 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva) 9 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytą persekiojimo formą, dėl kurios turėtų būti suteikiamas pabėgėlio statusas. (duomenys neskelbtini) vykdant žmonių įtraukimą į karą įvairiais būdais (mobilizacija, verbavimas, kalinių privertimas kariauti), ypač tikėtina, kad pareiškėją mobilizuos. Visuotinai žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kariuomenė Ukrainoje vykdo grubius karo nusikaltimus. Taip pat visuotinai žinoma, kad kai pareiškėjas atsisakys vykti į kariuomenę, kuri vykdo karo nusikaltimus ir vykdo tarptautinės teisės draudžiamą agresiją, pareiškėjui už tai gresia bausmė.

2.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad jo nurodytos aplinkybės dėl galimo persekiojimo jo kilmės valstybėje yra pagrįstos, nes rezervistams, kurie kviečiami per dalinę mobilizaciją, už vengimą atvykti pagal šaukimą į karinį komisariatą gresia administracinė bauda nuo 500 iki 3000 rublių. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija. Migracijos departamento vertinimas neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos.