Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2021-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-751-800/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-27
Bylos Nr.
e1-751-800/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27934-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-751-800/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27934-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 27 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytuje) prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsilavinimas - profesinis, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. vietos nedeklaravęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2017-12-07 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs priėjo prie automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavusios O. M., pargriovė ją jos automobilyje skersai priekinių sėdynių ir užgriuvęs ant jos įrėmė peilio geležtę prie kaklo kairės pusės grasindamas ją papjauti ir nužudyti, dėl grasinimų agresyvumo sukeldamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajai O. M. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis tuo pačiu metu, tai yra 2021 m. rugpjūčio 15 d. apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini) laiptinės, tyčia sudavė vieną smūgį O. M. į galvą, nukentėjusiajai atsitūpus ir užsidengus rankomis galvą, sudavė jai nemažiau šešis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai O. M. sukeldamas fizinį skausmą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, O. M. nuėjus užrakinti savo automobilio, stovėjusio (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ranka vieną smūgį jai į kairį smilkinį, tris smūgius į galvą ir spyrė ne mažiau tris kartus į pilvą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K., pareiškus jam įtarimus dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo ir apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir mano, kad tai turėjo įtakos jo veiksmas. Jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena vienas, niekur oficialiai nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jis su O. M. kartu gyveno apie 10 metų. Abu turi dukrą L. K.. Su O. kartu nebegyvena jau kokie keturi metai. Ji gyvena atskirai su jų dukra. Bendrauja abu tik dėl dukros. Abu su O. nebuvo susituokę. Su O. sutaria gerai. 2021-08-15 jis gėrė alų, tos pačios dienos vakare, galėjo būti apie 17 val., jis nuėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame name gyvena jo sesuo J. Z. su vyru. Ji kartais prižiūri jo ir O. dukrą, kai O. dirba. Kadangi jis žinojo, kad šią dieną, apie 17 val., O. atvažiuos pasiimti L., tai atėjo prie šio namo. Norėjo su O. pasikalbėti. Tuo metu buvo neblaivus. Būdamas prie šio namo, pamatė, kad atvažiavo O. su automobiliu „VW PASSAT“, valstybinių numerių neprisimena. Kai sustojo O. su automobiliu, jis priėjo prie jos. Neprisimena, ar jis ją pastūmė į automobilio vidų, ar ji pati jį pamačiusi atsisėdo į automobilio vidų. Paskui kažkaip ji pavirto ant priekinių sėdynių. Jis įlindo į automobilio priekį, prie O.. Jis šortų kišenėje turėjo lenktinį peilį. Jį kartais nešiojasi savo reikmėm. Jis pats nežino, kas jam pasidarė, kad jis išsitraukė peilį, jį atsilenkė ir prikišęs prie kaklo, automobilyje gulinčiai O. pasakė, kad ją nužudys. Tikrai nenorėjo jos sužeisti ar jai pakenkti. Taip pasakė tik dėl to, kad buvo girtas. Paskui, kiek prisimena, O. jam pasiūlė važiuoti pasikalbėti. Jis tada atsitraukė nuo O.. Kai jis ėjo prie automobilio keleivio priekinių durelių, O. išbėgo iš automobilio ir nubėgo prie daugiabučio namo, kuriam gyvena jo sesuo. Jis, pribėgęs prie O., stovinčios prie namo laiptinės, sudavė jai smūgius. Tiksliai kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo suduoti tiek, kiek nurodė O.. Tiksliai į kurias vietas sudavė smūgius, nepamena. Mano, kad nuo jo suduotų smūgių O. galėjo jausti fizinį skausmą. Tuo metu į lauką išėjo jo sesuo J. ir liepė jam dingti, o O. nuėjo į namo vidų. Jis nuėjo prie gatvės. Netrukus atėjo jo sesers J. vyras V., su juo kalbėjosi prie gatvės. Praėjus kokioms 5-10 minučių, pamatė prie automobilio ateinančią O.. O. užrakino automobilį. Jis supykęs, kad ji čia dar vaikšto, pribėgo prie jos ir sudavė rankomis smūgius į galvą ir kojomis smūgius jai į pilvą. Tiksliai kiek smūgių sudavė, pasakyti negali, tačiau mano, kad galėjo suduoti tiek smūgių, kiek ji nurodė. Paskui vėl išėjo jo sesuo ir jį nustūmė nuo O.. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Pasižada atsiprašyti O., atlyginti jai padarytą žalą. Kaip jau minėjo, grasindamas peiliu tikrai nenorėjo sužaloti, ar nužudyti O., norėjo ją tik pagąsdinti. Mano, kad O. tikrai išsigando jo tokio elgesio. Peilį jis numetė netoli O. automobilio. Kai atvyko policijos pareigūnai, jiems parodė, kurioje vietoje numetė peilį. Policijos pareigūnai peilį paėmė (b. l. 74-75).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.

Nukentėjusioji O. M. apklausos metu nurodė, kad A. K. yra buvęs jos sugyventinis, kartu nebegyvena apie 4 metus. Kartu su juo turi dukrą L. K.. 2021-08-15 apie 17.05 val. ji su savo automobiliu „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes A. K. sesuo J. Z. saugojo jų dukrą. Moteris gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje, arti (duomenys neskelbtini). Atvažiavus pamatė, kad ant bordiūro sėdi A. K.. Ji užgesino automobilį ir pravėrusi automobilio dureles norėjo lipti iš automobilio. Staiga prie jos pribėgo A. K., kuris ją stūmė ir ji parvirto automobilio salone, išilgai vairuotojo ir keleivio priekinių sėdynių. Tada A. K. jai matant, rankose laikydamas atlenkiamą peilį, atlenkė peilio geležtę ir ją prirėmė jai prie kaklo, kairės pusės, grasindamas, kad ją papjaus, nužudys, jo balsas buvo agresyvus. Ji jautė, kad A. K. yra neblaivus. Tuo metu, kai buvo įrėmęs peilį jai į kaklą, ji labai išsigando, pradėjo visa drebėti, nes pagalvojo, kad jis tikrai ją nužudys, nes ji žino, kad šis vyras ne vieną kartą gydęsis psichiatrinėje ligoninėje. Ji pagalvojo, kad reikia su juo kalbėti, todėl vyrui pasakė, kad „ją pjautų“. Tada jis iš jos pasišaipė, sakydamas, kad papjaus, bet pirma turi važiuoti pasikalbėti. Ji jam pasakė, kad sutinka su juo kalbėtis, jis dar kartą paklausė, ar tikrai sutinka, jai patvirtinus, jis jai pasakė, kad turės važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ji su juo sutiko, o mintyse galvojo, kad tuo metu, kai jis eis atsisėsti į automobilį, ji galės pabėgti. Sutikus su A. K. važiuoti, jis nuo jos atsitraukė ir ėjo link keleivio durelių, peilį laikė rankose. Ji pasinaudojusi ta proga, šoko iš automobilio ir pradėjo bėgti link laiptinės, kurioje gyvena jo sesuo. Pribėgus jai prie laiptinės, ją pasivijo A. K. ir sudavė smūgį ranka į galvą. Ji atsitūpė ir užsidengė rankomis galvą. Tada A. K. pradėjo mušti ją rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, ji nuo smūgių lengvai apsvaigo, jautė fizinį skausmą. Tai galėjo būti iki šešių smūgių į kūną. Kol ją A. K. mušė, ji šaukė, „žmonės gelbėkit, padėkit“, tuo metu kieme žmonių nebuvo. Netrukus iš laiptinės atėjo J. Z., ji ją apgynė nuo A. K., jį nuo jos patraukė, jai liepė eiti į jos butą. Moters bute ji išgėrė vaistų, šiek tiek nurimo. Būnant bute prisiminė, kad neužrakino automobilio, todėl nusprendė nueiti iki automobilio ir užrakinti. Jai einant link automobilio pamatė, kad A. K. ir V. Z. sėdi ant bordiūro. Nuėjus prie automobilio, jį užrakino ir einant link buto, ją pamatė A. K.. Jis pribėgo prie jos šaukdamas „dabar tikrai nepabėgsi, tikrai užmušiu, niekas nepadės“. Pribėgęs sudavė ranka vieną smūgį pataikydamas į kairės pusės smilkinio sritį. Tada ji galvą užsidengė rankomis ir tuo metu jis jai sudavė iki trijų smūgių į galvos sritį ir kojomis įspyrė iki trijų smūgių į pilvo sritį. Tuo metu, kai sudavė smūgį į veidą, jautė skausmą, vėl lengvai apsvaigo, suduodant kitus smūgius jautė trumpalaikį skausmą. Paskui ją link automobilio ėjo J. Z., ji viską matė ir vėl ją apgynė. V. Z. matė, tačiau jos apginti nuo A. K. nebandė. Taip pat nori paminėti, kad tuo metu, kai A. K. ją buvo pargriovęs automobilyje, paskambino jo sesuo J. Z.. Jis pamatęs, kad skambina sesuo, jos telefoną paėmė ir įsidėjo į savo krepšį. Vėliau jo sesuo, paėmusi iš A. K. krepšio telefoną, jai atidavė. Kiek ji žino, A. K. be pastovios gyvenamos vietos, paskutiniu metu jam kažkoks žmogus leidęs gyventi (duomenys neskelbtini). Tai pirmas realus grasinimas jai iš A. K., dažniausiai jis jai skambina telefonu ir kalba, kad su ja susidoros. Ji A. K. blaivaus nebijo, tik jam apsvaigus nuo alkoholio jo elgesys pasikeičia, tampa agresyvus, įžūlus (b. l. 6-7).

Nukentėjusioji O. M. papildomos apklausos metu nurodė, kad nuo suduotų smūgių jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, žymių ant kūno neliko. Ji gavo užduotį vykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau pas juos nevyks, kadangi ant kūno nėra likę sužalojimų. Nuo suduotų smūgių skaudėjo galvą, pilvą. Skauda ir iki šiol. Papildomai į jokią gydymo įstaigą nesikreipė. Nuo skausmo gėrė vaistus. Kai jai A. grasino peiliu, labai išsigando. Kadangi jis buvo labai agresyviai nusiteikęs ir dar neblaivus, tai tikrai manė, kad gali jai įdurti peiliu. Prašo nubausti A. K. už tokį jo elgesį. Ji neprieštarauja, kad ši byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir šio sprendimo neskųs. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 20).

Liudytoja J. Z. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos brolis yra A. K.. Jis su O. M. turi bendrą dukrą L. K.. A. su O. jau seniai nebegyvena kartu. 2021 m. rugpjūčio 15 d., rytą, pas jas atėjo A. dukra L.. Ji pas juos pabūna, kol O. dirba. Po darbo apie 17 val. O. atvažiuoja pasiimti dukros iš jų namų. Taip turėjo būti ir minėtą vakarą. Ji namuose gyvena kartu su savo sutuoktiniu V.. Jie gyvena pirmame aukšte. Būdama namuose, apie 17 val., išgirdo kažkokį triukšmą lauke prie namo. Išėjusi pamatė O. ir prie jos A.. A. buvo neblaivus. A. buvo ant žemės kažkaip apglėbęs O., tada ji jį nuo jos nustūmė ir atsivedė O. į kambarį. O. buvo labai išsigandusi. Ji jai sakė, kad ją A. užpuolė su peiliu. Ji pati nematė peilio. Davė O. lašiukų nuo širdies ir ji išėjo (b. l. 28).?

2021-08-15 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nukentėjusioji O. M. pareiškė, kad 2021-08-15 apie 17.05 val. (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis A. K., staigiai pribėgo prie jos automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jai pravėrus vairuotojo pusės dureles, jis įstūmė ją į automobilio vidų. Parkritus į automobilio saloną, A. K. užgriuvo ant jos ir rankose laikydamas atlenkiamą peilį, peilį pridėjo jai prie kaklo, grasindamas, kad papjaus, užmuš. A. K. einant link keleivio pusės durelių, ji išbėgo iš automobilio, jai nubėgus prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) antros laiptinės, A. K. ją prisivijo ir pradėjo rankomis ir kojomis smūgiuoti jai į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Vėliau einant link automobilio, A. K. vėl pribėgo prie jos ir pradėjo rankomis ir kojomis smūgiuoti jai į įvairias kūno vietas. A. K. grasinimai realūs, ji labai išsigando ir galvojo, kad jis ją papjaus. Nurodytas asmuo jai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 5-6).

2021-08-15 Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matoma, kad automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini)., dešinėje pusėje prie šaligatvio, prie (duomenys neskelbtini), kuri yra aptverta. Automobilio priekinė dalis nukreipta link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Apžiūros metu automobilis užrakintas. Kaip nurodė pareiškėja, šiame automobilyje jai buvo grasinta peiliu. Daugiabutis namas Nr. (duomenys neskelbtini) stovi (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinėje pusėje. Prie šio daugiabučio šiaurės ir rytų pusės yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurios danga asfaltas. Aikštelėje stovi automobiliai. Daugiabutyje Nr. (duomenys neskelbtini) yra dvi laiptinės. Nuo automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki daugiabučio namo antros laiptinės yra apie 34 m atstumas. Prie antros laiptinės įėjimo takelis į laiptinę ir rūsį išgrįstas betoninėmis trinkelėmis. Kaip nurodė pareiškėja, šioje vietoje, t. y. prie laiptinės, jai buvo suduoti smūgiai. Atliekant įvykio vietos apžiūrą ir ieškant daiktų, reikšmingų tyrimui, einama link (duomenys neskelbtini) aptvertos teritorijos, kurioje sulaikytas A. K.. Nurodytos teritorijos šiaurinėje pusėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, laisvas patekimas. Pietinėje pusėje yra šaligatvis, kurio plotis 1,40 m. Šaligatvio gale yra į žemę įmontuoti šiukšlių konteineriai. Tarp šaligatvio ir tvoros, juosiančios progimnazijos teritoriją, yra žalia veja, kurios plotis 2,05 m. Pievoje, prie metalinės segmento tvoros, kurios aukštis 1,53 m, yra atlenkiamas peilis. Nuo peilio iki segmento tvoros arčiausio stulpelio (link (duomenys neskelbtini)) yra 40 cm atstumas. Nuo peilio iki pirmo šiukšlių konteinerio yra 3 m atstumas. Nuo peilio iki automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinės ašies yra 13,50 m atstumas. Peilio geležtė dalinai atlenkta, peilio rankena plastikinė, mėlynos spalvos. Dešinėje pusėje peilio rankena dalinai nulaužta. Peilis iš įvykio vietos išimtas. Apžiūrint įvykio vietą daugiau nusikaltimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota (b. l. 12-18).

2021-08-16 Daiktų apžiūros protokolu fiksuota, kad apžiūrėtas peilis atlenkiama rankena, peilio ilgis 21 cm. Peilio rankena mėlyna, plastikinė, 12 cm ilgio. Peilio geležtė yra 9 cm ilgio (b. l. 30-31).

2021-08-15 Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo R. P. tarnybiniame pranešime dėl neblaivumo nustatymo nurodyta, kad 2021-08-15 alkoholio kiekio matuokliu 17.42 val. A. K. nustatytas 1,78 promilių neblaivumas. Tuo pačiu prietaisu 17.44 val. buvo patikrintas blaivumas O. M., nustatyta 0,0 promilių (b. l. 33).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai formalioji nusikaltimo sudėtis: nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimų pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą nerimą, baimę ir nori taip veikti.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti. Pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, Nr. 2K-142/2007, Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010).

Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis A. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pargriovė nukentėjusiąją O. M., automobilyje skersai priekinių sėdynių ir užgriuvęs ant jos įrėmė peilio geležtę prie kaklo kairės pusės grasindamas ją papjauti ir nužudyti, dėl grasinimų agresyvumo sukeldamas pakankamą pagrindą nukentėjusiajai O. M. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, taip jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

bei tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia sudavė vieną smūgį O. M. į galvą, bei nukentėjusiajai atsitūpus ir užsidengus rankomis galvą, sudavė jai ne mažiau šešis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai O. M. sukeldamas fizinį skausmą, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, O. M. nuėjus užrakinti savo automobilio, tyčia sudavė ranka vieną smūgį jai į kairį smilkinį, tris smūgius į galvą ir spyrė ne mažiau tris kartus į pilvą ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai O. M. sukėlė fizinį skausmą, tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad kaltinamasis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamais A. K. padarė du baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 38-53), įrašytas psichikos sveikatos centro apskaitoje bei priklausomybės ligų kabineto apskaitą, savo veiksmų reikšmę suprasti gali (b. l. 57-60), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 54-55). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė areštas, kurios trukmė, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatytina mažesnė nei įstatymo numatytas vidurkis. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamajam atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 mėnesiams ir paskirti A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus, jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, bei pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo vertinimu areštas su atidėjimu yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam (BK 75 straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu bei įpareigojimais (b. l. 80).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. K. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Kaltinamasis nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (viena para) buvo laikinai sulaikytas (b. l. 66-68), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios ir pradėjus jį vykdyti panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti A. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 20 (dvidešimties parų) areštą.

Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 20 (dvidešimties parų) areštą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą bausmę – areštą 36 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti A. K. galutinę 24 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 punktu, 8 punktu, atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 mėnesiams ir paskirti A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus, jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi, bei pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (vieną parą), ją prilyginant vienai arešto parai.

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos A. K. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme nepasinaudojama, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Živilė Janavičienė