- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- AN2-99-593/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00185-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. V.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė teisės skyrius
- Advokatai
- Eligijus Vinckus
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas jo skundas ir pakeistas Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) direktoriaus pavaduotojo K. R. 2023 m. vasario 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_N-42-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2023 m. vasario 15 d. nutarimu Ž. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bauda už tai, kad jis, atstovaudamas gavėją UAB „T.“, 2022 m. birželio 30 d. Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių postui „T.“ pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 22LTLC0100IM1226F8 (siuntėjas – (duomenys neskelbtini), prekė – klijuota beržo fanera 1220x2440; 1525x1525, prekių kodas – 44123310 90, gavėjas – UAB „T.“, deklarantas/atstovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokesčiai: 6259 Eur) ir joje netiksliai nurodė deklaruojamų prekių TARIC kodą, kas turėjo įtakos mokestinės prievolės dydžiui.
Muitinio įforminimo metu 2022 m. liepos 1 d. buvo paimtas deklaruotos prekės mėginys (mėginio ėmimo protokolas Nr. 22KR200575). 2022 m. rugpjūčio 3 d. muitinės laboratorija tyrimo protokolu Nr. 22MLT1622 konstatavo, kad mėginys yra klijuotinė fanera, sudaryta iš 9 vnt. ~ 1-1,5 mm storio medienos lakštų (ne bambuko). Abu išoriniai sluoksniai – iš beržo medienos, nepadengti (rekomenduotinas TARIC kodas – 44123310 10). Remiantis Prekės klasifikavimo aktu Nr. 22K0119, 2022 m. rugpjūčio 30 d. nustatyta, kad elektroninėje importo deklaracijoje Nr. 22LTLC0100IM1226F8 2022 m. birželio 30 d. aprašyta prekė (klijuota beržo fanera 1220x2440; 1525x1525, prekių kodas – 44123310 90) yra klijuotinė fanera, sudaryta iš 9 vnt. ~ 1-1,5 mm storio medienos lakštų (ne bambuko). Abu išoriniai sluoksniai – iš beržo medienos, nepadengti. Tokiu atveju tyrimui pateiktos prekės TARIC kodas 44123310 10, papildomas kodas C999. Kauno teritorinėje muitinėje 2022 m. rugsėjo 26 d. buvo patvirtinta supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. 2KM190678S, kuria nuspręsta pakeisti UAB „T.“ elektronine importo deklaracija Nr. 22LTLC0100IM1226F8 2022 m. birželio 30 d. deklaruotos prekės kodą iš 44123310 90 į 44123310 10 C999, bei taikyti prekės kodu 44123310 10 C999 klasifikuojamai prekei 15,80 % galutinį antidempingo muitą. Pagal elektroninę importo deklaraciją Nr. 22LTLC0100IM1226F8 2022 m. birželio 30 d. deklaruotai prekei muitinėje apskaičiuota 3976 Eur mokestinė nepriemoka (79,52 BBND).
Konstatuota, kad buvo pažeisti 2013 m spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies punktas, Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su pirmiau nurodytu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, atstovaujamas advokato Eligijaus Vinckaus, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2023 m. kovo 23 d. nutartimi jį iš dalies tenkino – sumažino Ž. V. paskirtos baudos dydį iki 800 Eur. Teismas nurodė, jog ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis nereikalauja, kad dėl netikslios informacijos pateikimo atsirastų reali žala, t. y. būtų sumokėta neteisinga mokesčių suma. Šiam nusižengimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad neteisingai apskaičiuota mokestinė prievolė. Todėl spręsta, kad dėl Ž. V. neatsargių veiksmų – netikslios informacijos pateikimo, kilo pasekmės – neteisingas mokestinės prievolės apskaičiavimas, juolab, kad ir pats pareiškėjas neneigė aplinkybės, jog, matydamas archyvines deklaracijas, vaduodamas kolegą, deklaravo jų pagrindu, t. y. elgėsi neatsargiai. Padaryta išvada, jog Institucija pagrįstai nustatė Ž. V. kaltę, tačiau netinkamai individualizavo skiriamą nuobaudą. Teismo vertinimu, rūšinis šio nusižengimo pavojingumas (žala valstybės ir visuomenės interesams nebuvo padaryta), net ir nesant pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra mažesnis, todėl jam skirtina ir mažesnė, nei straipsnio sankcijos vidurkis, bauda.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Ž. V. atstovas advokatas Eligijus Vinckus prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną Ž. V. atžvilgiu nutraukti, netenkinus šio prašymo – dar labiau sumažinti paskirtos baudos dydį, nei tai padarė apylinkės teismas.
3.1. Skunde advokatas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai, o tiksliau visiškai nesigilino ir iš esmės nesprendė Ž. V. kaltės klausimo, tik deklaratyviai konstatavo, kad jis veikė neatsargia kaltės forma. Teismas, visiškai nesuvokdamas ginčo esmės, nesugebėjo atsakyti į iškeltą klausimą, ar Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje yra nustatyta prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarka, ar šiose normose yra numatyta pareiga deklarantui turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją ir ar šios tvarkos nebuvo laikytasi. Skunde pažymima, kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje yra tik išvardintos konkrečios deklaracijų rūšys, kuriose už pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę, tačiau pačios prekių ir grynųjų pinigų deklaravimo tvarkos ši norma nenustato, kaip ir nenustato pareigos deklarantui turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją. Reglamento B-01 priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje apie minėtas pareigas taip pat nekalbama. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad už nenustatytos tvarkos pažeidimą negalėjo būti taikoma ir administracinė atsakomybė.
3.2. Šioje byloje buvo keliamas Ž. V. kaltės klausimas, kuomet EID Nr. 22LTLC0100IM1226F8 deklaruotos prekės TARIC kodo 44123310 paskutiniai du skaičiai 10 vietoje nurodytų 90 paaiškėjo tik Muitinės laboratorijoje atlikus išsamius laboratorinius tyrimus. Tačiau asmuo negali nukentėti dėl teisinio reglamentavimo spragų ar valdžios institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog tuo atveju, kai teisės aktai, tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė, ir kad tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6/2018). Be to, administracinis nusižengimas turi būti pavojingas, t. y. arba realiai padaręs žalą arba keliantis grėsmę Konstitucijos ir įstatymų saugomiems gėriams ir vertybėms. Šiuo atveju daryti išvadą, kad Ž. V. pasirinko priešingą teisei elgesį, pagrindo nėra, jo intelektinio bei valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad jis yra nekaltas.
3.3. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, prieš teikdamas EID ir neturėdamas muitinės laboratorijos išvados, nei iš prekių gavėjo UAB „T.“ pateiktų dokumentų (CMR važtaraščio Nr. 4310; siuntėjo 2022 m. gegužės 12 d. sąskaitos faktūros Nr. 4310, Sutarties Nr. 171 (2022 m. birželio 10 d.) bei T1 tranzito deklaracijos Nr. 22LTVK300000065911), nei fiziškai apžiūrėjęs prekes neturėjo net menkiausios galimybės identifikuoti, kad prekės TARIC kodo paskutiniai du skaičiai galimai yra neteisingi. Todėl Institucijos teiginiai, kuriems pritarė ir apylinkės teismas, kad jis logiškai turėjo žinoti, jog abu sluoksniai yra iš beržo, yra absurdiški ir pagrįsti tik prielaidomis. Aplinkybė, jog prekė turėjo būti deklaruota kitu TARIC kodu, paaiškėjo tik atlikus išsamius laboratorinius tyrimus ir nustačius prekės sudėtį. Tuo tarpu Ž. V., neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, negalėjo ir neturėjo numatyti, kad prekė sudaryta iš 9 vnt. ~ 1-1,5 mm storio medienos lakštų (ne bambuko) ir abu išoriniai sluoksniai yra iš beržo. Priešingu atveju, kyla klausimas, jeigu būtų galima vien tik vizualiai apžiūrėjus prekę nustatyti jos sudėtį, kam tuomet Institucija ėmė mėginį ir siuntė jį muitinės laboratorijai. Be to, būtų neprotinga reikalauti iš deklaranto kiekvieną kartą, prieš pateikiant deklaraciją, kreiptis į muitinę dėl laboratorinio tyrimo atlikimo.
3.4. Apelianto teigimu, svarbu ir tai, kad prekės aprašymas EID atitiko deklaruotą prekės kodą, todėl Ž. V., net ir ėmęsis kokių nors veiksmų, įskaitant fizinę prekės apžiūrą, objektyviai negalėjo numatyti, kad TARIC kodo paskutiniai du skaitmenys turėtų būti ne 90, bet 10. Taigi, jo psichinis santykis su veika (TARIC kodo nurodymas deklaracijoje) neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Be to, jis kaip deklarantas atliko visus būtinus, protingus ir proporcingus veiksmus, įskaitant ir visos informacijos apie prekę gavimą iš UAB „T.“. Toks Institucijos elgesys, kai muitinės įstaiga paima mėginį, siunčia jį ištirti muitinės laboratorijai, vėliau surašo Prekių klasifikavimo aktus, apie kuriuos deklarantas net nėra informuojamas ir jam nesuteikiama teisė nei pateikti savo nuomonę, nei apskųsti priimtą Supaprastinto patikrinimo ataskaitą, vertintinas kaip teisiškai ydingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo principą ir nesudarantis prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus.
3.5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pažymi, jog kartu su apeliaciniu skundu teikia Institucijos 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną kitam muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantui, kai TARIC kodo pasikeitimas taip pat paaiškėjo tik atlikus tyrimus muitinės laboratorijoje. Šis nutarimas iliustruoja kaip Institucija skirtingai vertina iš esmės tapačias aplinkybes dėl TARIC kodo pasikeitimo. Vienu atveju sprendžiama, kad deklaranto veikoje nėra kaltės dėl neteisingo duomenų pateikimo deklaracijoje (prekės TARIC kodo ir jos aprašymo), o kitu (nagrinėjamu) atveju jau teigiama, kad deklarantas veikė neatsargia kaltės forma. Apelianto įsitikinimu, toks nenuoseklus Institucijos elgesys yra ydingas ir selektyvus, todėl prieštaraujantis gero administravimo principui. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į Kioto konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standartą, kuriame numatyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Šiuo atveju nei apgaulės, nei akivaizdaus aplaidumo Institucija nenustatė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą Institucijos direktoriaus pavaduotojas K. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir Ž. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ž. V. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
6. ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų. Nagrinėjamu atveju Ž. V. inkriminuota tai, kad jis Kauno teritorinės muitinės Kauno krovinių postui pateikė elektroninę importo deklaraciją Nr. 22LTLC0100IM1226F8 ir joje netiksliai nurodė deklaruojamų prekių TARIC kodą, kas turėjo įtakos apskaičiuotos mokestinės prievolės dydžiui, t. y. nurodė kodą 4412331090, kai teisingas kodas turėjo būti 4412331010, dėl ko susidarė 3976 Eur (79,52 BBND) mokestinė nepriemoka.
7. Pagrindiniai argumentai, kuriais vadovaudamasis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo administracinio nusižengimo bylą Ž. V. nutraukti, yra tai, kad teisingi paskutiniai du TARIC kodo skaičiai paaiškėjo tik Muitinės laboratorijoje atlikus išsamius laboratorinius tyrimus, tuo tarpu joks teisės aktas nenumato pareigos deklarantui turėti muitinės laboratorijos eksperto kvalifikaciją, jis logiškai negalėjo žinoti, jog abu deklaruojamos prekės sluoksniai yra iš beržo, o reikalauti iš deklaranto kiekvieną kartą, prieš pateikiant deklaraciją, kreiptis į muitinę dėl laboratorinio tyrimo atlikimo, būtų neprotinga. Taigi, Ž. V. veiksmuose nėra kaltės, jo psichinis santykis su veika (TARIC kodo nurodymas deklaracijoje) neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Šiems teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria, nes jie neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.
8. TARIC kodas 4412331090 reiškia, kad deklaruojama prekė yra fanera, kurios vienas išorinis sluoksnis yra iš beržo medienos, o kitas iš spygliuočių, tuo tarpu TARIC kodas 4412331010 rodo, jog deklaruojama prekė yra iš beržo, t. y. abu faneros sluoksniai yra iš beržo medienos. Nors Ž. V. atstovas teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neturėdamas muitinės laboratorijos eksperto kvalifikacijos, neturėjo objektyvios galimybės žinoti deklaruojamos prekės sudėties, tačiau šį teiginį akivaizdžiai paneigia prekės lydinčiuose dokumentuose esanti informacija. 2022 m. gegužės 12 d. CMR važtaraštyje Nr. 4310 aiškiai nurodyta, kad prekė yra iš beržo (b. l. 23), nei šiame, nei kituose prekę lydinčiuose dokumentuose nėra jokios informacijos, kad dalis prekės sudėties galėtų būti iš spygliuočių (pušies, eglės ar kt.).
9. Institucijos atstovas pateiktame atsiliepime pabrėžė, kad deklaruotos prekės pagal elektroninę importo deklaraciją Nr. 22LTLC0100IM1226F8 mėginys buvo imamas tik dėl to, jog norėta pašalinti prieštaravimus, esančius deklaruotos prekės lydinčiuose dokumentuose (prekė yra iš beržo), ir Ž. V. nurodyto TARIC kodo (prekė yra iš beržo ir iš kito spygliuočio). Taigi, muitinės laboratorinis tyrimas buvo atliktas nustačius akivaizdų neatitikimą tarp prekės dokumentuose esančios informacijos ir parinkto TARIC kodo. Aukštesnės instancijos teismas pritarti apelianto teiginiams galėtų tik tuo atveju, jei prekės dokumentuose būtų nurodyta, kad dalis prekės yra iš beržo medienos, o kita dalis – iš spygliuočio, Ž. V. būtų nurodęs kodą 4412331090, o atlikus tyrimą paaiškėtų, kad visa prekė yra iš beržo medienos. Tokiu atveju be specialaus tyrimo deklarantas iš tiesų vien vizualiai pasižiūrėjęs negali nustatyti prekės sudėties. Vis dėlto, šiuo atveju susiklostė kitokia situacija, t. y. Ž. V. aplaidžiai atliko savo pareigas ir, neįsigilinęs į prekę lydinčiuose dokumentuose esančią informaciją, parinko netinkamą kodą.
10. Savo neatsargią kaltės formą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės pripažino 2022 m. gruodžio 12 d. rašytiniame atsakyme Muitinės tarifų skyriui (b. l. 48), nurodydamas, jog subpoziciją 90 pasirinko, nes pagal archyvines deklaracijas atstovaujamai įmonei „T.“ visada taip buvo deklaruota, o jis įvykio dieną pavadavo savo kolegą. Taigi, Ž. V. 2022 m. birželio 30 d. elektroninę importo deklaraciją Nr. 22LTLC0100IM1226F8 pildė šabloniškai, ankstesnės (ne jo paties pildytos) deklaracijos pagrindu, tokiu būdu padarė klaidą, lėmusią nemažo dydžio – beveik 4000 Eur nepriemoką. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu, Ž. V. veikė neatsargiai, nes nenumatė, jog dėl jo veikimo (netiksliai nurodyto deklaruojamų prekių kodo) gali atsirasti nepriemoka, nors pagal savo darbo pobūdį bei turimą patirtį turėjo tai numatyti. Taigi, administracinio nusižengimo bylos nutraukimui jo atžvilgiu pagrindo nėra.
11. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas Institucijos 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną kitam muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantui. Apeliacinės instancijos teismas minėto nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo negali vertinti, nes duomenų, kad jis būtų apskųstas instancine tvarka, nėra. Taip pat nėra duomenų, kad šioje nutartyje nagrinėjama teisinė situacija yra analogiška 2022 m. lapkričio 16 d. nutarime aptartai situacijai. Todėl daryti išvadą, kad Institucija skirtingai vertina iš esmės tapačias aplinkybes dėl TARIC kodo pasikeitimo, objektyvaus pagrindo nėra.
12. Netenkinus prašymo bylą nutraukti, advokatas prašo paskirti mažesnį baudos dydį, nei nustatė apylinkės teismas. Šiuo aspektu aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant jį nubausti, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, bei atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Šiuo atveju Ž. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, jis veikė neatsargia kaltės forma, reali žala niekam nebuvo padaryta, patikslinus prekės kodą ir perskaičiavus mokėtinus mokesčius, UAB „T.“ sutiko juos padengti (b. l. 35). Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog Institucijos paskirta 1100 Eur suma yra per griežta ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Vis dėlto, pažeidėjui skiriamą baudą apylinkės teismas sumažino tik 300 Eur iki 800 Eur, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis baudos dydis taip pat neatspindi padaryto nusižengimo pavojingumo bei Ž. V. asmenybės charakteristikos.
13. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra piktybiškai ar sistemingai pažeidinėjantis teisės aktų imperatyvus. Dirbant atsakingą darbą, neišvengiamai pasitaiko klaidų bei netikslumų. Administracinių nusižengimų registro išrašo už penkerius metus (b. l. 55–58) duomenimis Ž. V. iki analizuojamo nusižengimo padarymo buvo dar du kartus netinkamai atlikęs savo, kaip muitinės tarpininko, pareigas – pirmą kartą jam pareikšta pastaba, pripažinus, jog padarytas nusižengimas yra mažai pavojingas, o antrą kartą surašytas protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 30 Eur baudą, ką administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iki nustatyto termino savanoriškai įvykdė. Jokių grubių ar šiurkščių pažeidimų jis nėra padaręs. Vien aplinkybė, kad Ž. V. nepripažino savo aplaidaus bei nerūpestingo elgesio, negali lemti griežtesnės nuobaudos skyrimo. Su Institucijos atstovais administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sąžiningai bendradarbiavo, teikė rašytinius paaiškinimus, taip pat atsakė į papildomai jam užduotus klausimus, taigi, administracinės atsakomybės Ž. V. nevengė, tiesiog ginčijo savo kaltės įrodytumą, ką daryti jam leidžia įstatymas.
14. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad jokių nusiskundimų iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar klientų nėra, vertintina, jog šioje nutartyje nagrinėtas administracinio nusižengimo padarymas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo Ž. V. netinkamo elgesio pasekmė. Todėl administracinės nuobaudos tikslams pasiekti šiuo konkrečiu atveju pakanka skirti inkriminuoto straipsnio sankcijai artimą baudos dydį – 400 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl padaryto nusižengimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokios naudos negavo, priešingai, jo, kaip muitinės tarpininko, reputacija suprastėjo, kadangi paslaugas pirkusi UAB „T.“ turėjo papildomų, nenumatytų išlaidų, todėl tikėtina, jog muitinės tarpininko paslaugų teikimo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali ateityje nesudaryti. Be to, per griežtas asmens nubaudimas gali iškreipti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų siekimą ir formuoti asmeniui neigiamą nuostatą apie teisingumą vykdančias institucijas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. V. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartį pakeisti: Ž. V. paskirtos nuobaudos dydį sumažinti iki 400 Eur (keturių šimtų eurų).
Kitą 2023 m. kovo 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.