Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. N., jo gynėjas advokatas Algimantas Smolskas palaikė Institucijos teikimą, prašė jį tenkinti. Prokuroras Marius Venskūnas, nukentėjusieji K. K., A. G. prašė teikimą atmesti. Institucijos atstovė G. M. teikimo klausimą paliko spręsti teismui.

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio M. Ž. teikimas netenkinamas.

Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jei jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. N. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus – atliko daugiau, nei 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia - 2000 m. birželio 16 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota. Vis dėlto, vien šio formalaus kriterijaus nepakanka, kadangi, vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalimi, turi būti vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, jo elgesys bausmės atlikimo metu, bausmės tikslai ir atliktos bausmės poveikis nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. N. nusikalstama rizika pakartotinai nusikalsti pagal „OASys“ metodiką, yra priskiriama vidutinei. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad pakartotinių įvertinimų metu buvo nustatyta mažėjanti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, fiksuojama daroma pažanga. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nustatyta eilė nuteistojo kriminogeninių veiksnių: smurtinio elgesio istorija, buvo įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros, apribojimų pažeidimas, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai ir pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Natūralu, kad smurtinio elgesio istorijos ir praeityje buvusios asocialios grupės įtakos buvimo nuteistasis nebegali pakeisti, tačiau kitus veiksnius nuteistasis gali pašalinti arba sumažinti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, negalima daryti išvados, kad nuteistasis S. N. deda pakankamas pastangas, siekdamas pašalinti nustatytus kriminogeninius veiksnius ir sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant įrodyti, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė gali būti švelninama.

2022 m. kovo 8 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad S. N. yra padengęs jo atžvilgiu priteistus civilinius ieškinius, daugiau pataisos įstaiga jo atžvilgiu nėra gavusi vykdomųjų patvarkymų. Nuteistasis praeityje neteistas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos įstaigoje aktyviai lanko pozityvaus užimtumo renginius, psichologines grupes, stengiasi keisti savo elgesį tinkama linkme ir tikslų siekti nenusikalstant, 16 kartų skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikoje. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo siekį prasmingai išnaudoti laiką, atliekant laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra pakankamos, išskirtinės, sudarančios pagrindą jo atžvilgiu bausmę iki gyvos galvos pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

Vertinant nuteistojo galimybę būti išleistam anksčiau laiko, didelę reikšmę turi jo elgesys įkalinimo įstaigoje. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis S. N. 4 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles (uždraustų daiktų įgijimas, gaminimas arba laikymas, nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos), iš jų drausmine tvarka buvo baustas 3 kartus. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis S. N. neturi, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nors ir nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas, tačiau jo elgesys pataisos namuose nebuvo išimtinai teigiamas ir nuoseklus (paskutinis pažeidimas padarytas 2014 m. balandžio 27 d., nors iki tol buvo skatintas 3 kartus). Kartu tai leidžia abejoti sėkminga probacijos taikymo galimybe, kadangi net atlikdamas bausmę pataisos namuose, kur nustatytos tam tikros griežtos vidaus elgesio taisyklės, jų nesilaiko, todėl ir būdamas laisvėje gali skeptiškai žiūrėti į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi ir pataisos procesą laisvėje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą, sutiko dirbti administracijos siūlomą mokamą darbą, tačiau nedirbo. Be to, 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti, motyvuodamas, kad jis yra pensinio amžiaus. Įvertinus visas šias aplinkybes nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų kontekste, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių pakankama nuteistojo pažanga.

Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja aplinkybė, kad nuteistasis S. N. kaltę dėl nusikaltimų, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, pripažįsta iš dalies, ją menkina, kaltės jausmas negilus, savo elgesį pateisina (asmenys negrąžino nuteistajam skolos, tad mėgino ją kitaip atgauti). Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad nuteistasis nesigaili dėl savo praeities nusikalstamo elgesio, jį pateisina ir nesupranta kokias itin skaudžias ir negrįžtamas pasekmes sukėlė nusikaltimais. Gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos padarymo, rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nesigailintis dėl nusikalstamo elgesio, negali suvokti nusikalstamo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Be to, tai kartu rodo ir tai, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių itin sunkių padarinių nukentėjusiesiems, todėl, būdamas laisvėje, taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų ir nesielgti tinkamai. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam S. N. iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

Pažymėtina, kad S. N. šiuo metu bausmę atlieka už eilę nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkius nusikaltimus – nusikalstamą susivienijimą, kvalifikuotus 4 asmenų nužudymus, veikiant tiesiogine tyčia. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia itin didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, juo labiau, kad jis buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo lyderių. Nors ir nusikalstamų veikų pavojingumas jau buvo įvertintas nuosprendžiais S. N. skiriant bausmes, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, mąstymą, kaltės pripažinimą/nepripažinimą, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturi būti sumenkinama.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis S. N. suvokė kokioje veikloje dalyvavo, tačiau tai ignoravo. Nuteistojo savivaizdis ne visada remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, praeityje pirmenybę teikdavo veiksmui, o ne planavimui, siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų. S. N. gyvenimo stiliuje ir nusikaltimuose dominuoja agresijos panaudojimo pavyzdžiai. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad neformaliosios subkultūros tradicijos S. N. buvo svarbios tiek būnant laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl tinkamos nuteistojo integracijos laisvėje ir siekio nepažeidinėti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, nenusikalsti.

Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam S. N. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimui, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl teikimas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas atliekančio M. Ž. teikimo dėl nuteistajam S. N. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.