Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-03-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-233-349/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-19
Bylos Nr.
1S-233-349/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arnoldas Šukaitis
Pareiškėjas
I. B.
Advokatai
Eugenijus Karosas
1S-233/2009(S)NUTARTIS2009 m. kovo 19 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arnoldas Šukaitis,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,pareiškėjos I. B. atstovui advokatui Eugenijui Karosui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. vasario 27 d. nutarties, kuria buvo panaikintas Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

I. B. 2009-01-27 pareiškimu kreipėsi į Utenos rajono apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 d. numatytos veikos požymius dėl DNR tyrimą atlikusios ekspertės veiksmų – ekspertizės akto suklastojimo, įrašant į jį neteisingą I. B. kraujo grupę. Prokuroras 2009 m. sausio 30 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d. numatytų veikų požymius, motyvuodamas tuo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtų padarytos šios nusikalstamos veikos. Utenos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs I. B. skundą, panaikino prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Savo sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjas motyvavo tuo, kad ekspertizės aktu nustatyta neteisinga I. B. kraujo grupė - ji yra AB (IV), tuo tarpu ekspertizės akte nurodyta, jog ši grupė B (III). Šie kraujo grupės nesutapimai suteikia pagrindo abejoti ekspertizės akto patikimumu, todėl, neatlikus ikiteisminio tyrimo, negalima teigti, jog nebuvo padarytos BK 300 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos.

Skundu Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį. Skunde prokuroras nurodo, kad teismas, priimdamas nutartį pradėti ikiteisminį tyrimą, rėmėsi vien kraujo grupės nesutapimu: ekspertizės akte nustatyta, kad I. B. kraujo grupė B (III), o medicininiuose dokumentuose jos kraujo grupė AB (IV). Prokuroro nuomone, vien šio fakto ikiteisminio tyrimo pradėjimui nepakanka, nes tai, kad ekspertizės metu nustatyta, jog I. B. yra D. B. motina, rodo, jog buvo ištirtas būtent I. B. kraujas. Nors pareiškime abejojama tėvo DNR nustatymo pagrįstumu, tačiau motinos kraujo grupė tam negali turėti jokios įtakos. Prokuroras daro išvadą, kad, tikrinant I. B. pareiškimą, nebuvo gauta jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad ekspertizės aktas gali būti suklastotas. Prokuroras pažymi, kad BK 300 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik tiesiogine tyčia. Tačiau nei I. B. pareiškime, nei kituose tyrimo metu surinktuose dokumentuose nėra jokių duomenų, kad ekspertai galėjo tyčia suklastoti ekspertizės aktą ar tyčia duoti melagingą išvadą. Kilus abejonėms dėl ekspertizės akto pagrįstumo, civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro skundą tenkinti, advokatas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BPK 168 str. 1 d. nustatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi arba yra BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. I. B. prašymą išnagrinėjęs prokuroras atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d. vienu iš BPK 3 str. 1 d. nurodytų pagrindų – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminio tyrimo teisėjas šią išvadą pripažino nepagrįsta ir panaikino prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagrindinis ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentas buvo tas, kad Teismo medicinos instituto atliktos DNR ekspertizės aktu nustatyta neteisinga I. B. kraujo grupė, t.y. B (III), nes I. B. pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jos kraujo grupė yra AB (IV). Tokia išvada yra neteisinga, nes šiuo metu nėra patikimų duomenų, kurie leistų kategoriškai nuspręsti, kokia iš tiesų yra I. B. kraujo grupė. Dvi laboratorijos, atlikusios to paties asmens – I. B. – kraujo grupės tyrimą pagal ABO sistemą, nustatė dvi skirtingas kraujo grupes: Utenos apskrities ligoninėje jai nustatyta AB (IV), o Serologijos ir DNR laboratorijoje – B (III) kraujo grupė. Kadangi žmogaus kraujo grupė nesikeičia visą gyvenimą, akivaizdu, kad vienas iš šių tyrimų yra neteisingas, tačiau kuris – tegali būti nustatyta, atlikus pakartotinį I. B. kraujo grupės pagal ABO sistemą tyrimą. Neatlikus pakartotinio tyrimo, negalima nustatyti, kuris iš dviejų tyrimų yra teisingas.

I. B. savo skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui teigė, jog DNR ekspertizę atlikusių ekspertų neteisingas jos kraujo grupės nustatymas kelia pagrįstų abejonių dėl to, ar, atliekant DNR tyrimą, buvo ištirtas jos kraujas. Pirmiausia, šis teiginys remiasi nepatikrintais faktais, nes jau minėta, kad tikroji I. B. kraujo grupė bus nustatyta tik atlikus pakartotinį tyrimą. Tačiau netgi darant prielaidą, kad DNR ekspertizę atlikę ekspertai nustatė ne tikrąją I. B. kraujo grupę, sieti kraujo grupės tyrimą su DNR tyrimu nėra pagrindo, nes kraujo grupės nustatymas nėra susijęs su genetinių tyrimų rezultatais. Tai nurodė DNR tyrimą atlikusios laboratorijos vedėja, rašte civilinę bylą nagrinėjusiam teismui pažymėjusi, kad duomenys apie I. B. kraujo grupę pagrindinės ekspertizės akto išvados dėl I. B. sūnaus tėvystės nekeičia. Tą aplinkybę, jog, atliekant genetinį tyrimą, buvo tiriamas būtent I. B., o ne kito asmens kraujas, patvirtina ir šio tyrimo rezultatai, kuriais nustatyta, kad I. B. yra D. B. (jos sūnaus) motina. Šie rezultatai paneigia I. B. reiškiamas abejones dėl to, kad DNR ekspertizė buvo atliekama ne iš jos kraujo.

Prokuroras, skunde analizuodamas teisinį aplinkybių vertinimą, teisingai pažymėjo, kad BK 300 str. 1 d. ir BK 235 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia, tai yra asmeniui suprantant, kad jis pagamino netikrą ar suklastojo tikrą dokumentą ar pateikė melagingą išvadą. Tokiu atveju darant prielaidą, kad I. B. kraujo grupė nustatyta neteisingai, DNR tyrimą atlikusių ekspertų, kurie prieš šį tyrimą buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingos išvados davimo, veiksmai – įrašymas į ekspertizės aktą neteisingos kraujo grupės, žinant, kad beveik kiekvienas tirtas žmogus pastebės šią klaidą, suprantant, kad esant gyviems visiems trims tirtiems asmenims nesunkiai galima pakartoti abu atliktus tyrimus – kraujo grupės pagal ABO sistemą nustatymą ir tyrimui reikiamų alelinių genų ištyrimą ir kad bet kuri iš šiuose tyrimuose padarytų klaidų bus lengvai nustatyta, nes nei kraujo grupė, nei genai (tik labai retai pasitaikančiais atvejais) nesikeičia nuo žmogaus gimimo, be to, suvokiant tiek savo atsakomybę už tyrimo rezultatus, tiek rezultatų svarbą konkretiems tirtiems asmenims – nesuteikia pagrindo manyti, kad ekspertai į ekspertizės aktą tyčia įrašė klaidingą I. B. kraujo grupę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu tyrimo metu surinkti duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad ekspertų veikoje buvo BK 300 str. 1 d. ar 235 str. 1 d. numatytų veikų požymių, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių veikų nėra pagrindo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendimą panaikinti prokuroro nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo priėmė neįvertinęs visų tokio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl ši nutartis naikintina, dėl skundo priimant naują sprendimą. Pažymėtina, kad civilinėje byloje dėl I. B. sūnaus tėvystės nustatymo Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2009-02-13 nutartimi paskirta pakartotinė DNR ekspertizė tėvystei nustatyti. Tik surinkus daugiau duomenų, t. y. įvertinus šios ekspertizės rezultatus ir palyginus juos su pirmosios ekspertizės rezultatais, esant pagrindui, bus galima spręsti klausimą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

NUTARĖ:

Panaikinti Utenos rajono ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. vasario 27 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: palikti galioti Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2009 m. sausio 30 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arnoldas Šukaitis