- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- II-62-404/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00322-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Gedeikis
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023-02-15 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto G. M. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-463-2023, V. Ž. nubaustas 130,00 Eur bauda, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 281 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2022 m. spalio 12-14 d., žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), savininko V. Ž. nurodymu nupjauti žemės ūkio paskirties žemėje augę 8 vnt. saugotinų želdinių (medžių), iš kurių 4 vnt. ąžuolų, 1 klevas ir 3 vnt. beržų. Saugotini želdiniai nupjauti neturint (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius.
Tuo žemės sklypo savininkas V. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Želdyno įstatymo (Suvestinė 2021-11-01 – 2023-01-03) 13 str. 1 d. bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo 4 p. reikalavimus. Nupjaunant saugotinus želdinius padaryta 2 568,00 Eur žala aplinkai.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjas V. Ž. prašo panaikinti šį skundžiamą 2023-02-15 ne teismo tvarka priimtą nutarimą, nutraukti prieš jį pradėtą administracinę teiseną.
Skunde nurodomi nutarimo panaikinimo argumentai, kad pareiškėjas siekdamas užsiimti žemės ūkio veikla, kuriai turi pažymėjimą ir privalo rūpinti žemės ūkio valda, tikslu, kad augalai netrukdytų žemdirbystei (nepatirtų nuostolių) nusprendė išvalyti teritoriją nuo krūmų. Tam pasamdė O. R., kad šis organizuotų krūmų išpjovimą, kuris samdė darbuotojus – pjovėjus, pagal žodinį susitarimą pagrįstai tikėdamasis, kad bus tinkamai atliktos krūmų/medžių išpjovimo bei išvežimo paslaugos, nepažeidžiant teisės aktų, pačiam krūmų ar medžių pjovime nedalyvaujant ir neprižiūrint proceso, nes gyvena (duomenys neskelbtini) ir nuolat dirba (duomenys neskelbtini), pats neturi jokių įrankių šiems darbams atlikti. Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos surašyti protokolai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, kai viename protokole rašoma „V. Ž. nupjovė“ medžius, kitame protokole, kad nepjovė, įrodymų pavirtinančių faktines aplinkybes nepateikta, painiojamasi kada buvo surašyti protokolai ir kada buvo atlikta valdos patikra. Jis nedavė nurodymo nupjauti žemės ūkio paskirties žemėje 8 vnt. želdinių, niekada tiesiogiai nebuvo susitikęs su krūmų/medžių pjovėjais. Institucija netinkami taikė teisę: 1) dalis pašalintų medžių priklausė (duomenys neskelbtini) m. savivaldybei, kuri atsisakė prižiūrėti apleistą kelią, o vėliau Savivaldybė sprendimu iš viso atsisakė nuosavybės į kelią, kuriame augo medžiai ir kurie trukdė vykdyti žemdirbystę; 2) netinkamai taikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos gražinimo tvarkos aprašo 4 p. reikalavimus“, nes nurodyti konkretūs želdiniai pagal „Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo“ 2 punktą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos sprendimu nėra paskelbti saugotinais dendrologiškai, ekologiškai ar estetiškai vertingais, ar kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingais medžiais ir krūmais, todėl Pareiškėjo valdos krūmai/medžiai nėra priskirtini saugotiniems, kas reiškia, kad leidimas kirtimui nereikalingas; 3) palikus žemės ūkio paskirties žemėje valdoje krūmus/medžius – jie trukdytų žemės ūkio veiklai, kas atitinkamai suponuoja žalą ūkininko ūkiui, kurią turėtų atlyginti savivaldybė/valstybė.
Teisme pareiškėjas V. Ž. prašė skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad surinkta pirminė medžiaga nėra išsami, kadangi padarytose fotonuotraukose neužfiksuoti buvę medžių pažeidimai, nes teisme liudytojai sakė jog buvo pažeisti, jokia žala gamtai nepadaryta, kadangi medžiai buvo pjaunami jam priklausančiame sklype.
Pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas Paulius Vinkleris detalizuodamas skundo argumentus išskyrė tris pagrindines aplinkybes, dėl kurių skundas turi būti patenkintas: 1) V. Ž. prašė tik išvalyti dirbamą žemę nuo trukdančių medžių, nenurodydamas kuriuos; 2) V. Ž. tiesiogiai medžių pjovime nedalyvavo, jis pasitikėjo profesionaliais kirtėjais, todėl atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, gal atsakyti turėtų O. R., T. M.; 3) 2 268,00 Eur padaryta žala aplinkai apskaičiuota nepagrįstai, kadangi tas sklypas yra privatus – V. Ž., saugotinų medžių ten nėra.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija su Pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą nutarimą, kadangi Pareiškėjo kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta. Skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas išsamiai ir nešališkai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į nusižengimą padariusį asmenį, į nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo pobūdį, nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskiriant sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkį.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, iš Pareiškėjo paaiškinimų nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, iš pateikto skundo matyti, kad V. Ž. organizavo 8 vnt. saugotinų želdinių (4 vnt. ąžuolų (atitinkamai 30,5; 31,5; 31; 37 cm); 1 vnt. klevo (35 cm) ir 3 vnt. beržų (atitinkamai 65; 53; 33 cm)) kirtimo darbus, O. R. paprašydamas surasti pjovėjus, kurie galėtų atlikti jo sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) medžių ir krūmų pjovimo darbus (šią paslaugą atliko T. M., vykdantis ūkinę veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)). Savininkas V. Ž. leidimo nepateikė. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017, kad nurodytus darbus gali atlikti pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, gali ir kiti asmenys, tačiau sklypo savininkui ar valdytojui tenka užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas, valdytojas ar jų įgalioti asmenys tik organizuoja saugotinų želdinių kirtimą, pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą, ir tokie darbai atliekami negavus savivaldybės vykdomosios institucijos leidimo, tai organizavęs asmuo yra traukiamas atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, už neteisėtą saugotinų želdinių naikinimą.
Dėl skirtingų protokolų datų ir jų taisymo atkreipė dėmesį į tai, kad vyriausioji specialistė G. M. 2022-12-08 tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2022-11-15 administracinio nusižengimo protokolo Nr. A-AM-AAD-ANR_P-4427- 2022 esminių trūkumų, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti ir kurių negalima ištaisyti ne teismo tvarka nagrinėjant bylą, grąžino administracinio nusižengimo bylą Departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, administracinio nusižengimo papildomų tyrimo veiksmų atlikimui, apie tai 2022-12-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo atidėjimo“ el. paštu (duomenys neskelbtini) informavo Pareiškėją, kad administracinio nusižengimo byla ROIK: 22187580406 nebus pradėta nagrinėti, nes ji grąžinama (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijai administracinio nusižengimo papildomų tyrimo veiksmų atlikimui, 2022-11-15 protokolas Nr. A-AM-AAD-ANR_P-4427-2022 buvo panaikintas. Atlikus papildomus tyrimo veiksmus šioje administracinio nusižengimo byloje, 2023-01-12 Departamento (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas N. A., vadovaudamasis ANK 281 straipsnio 1 dalimi, už Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo (Suvestinė 2021-11-01 - 2023-01-03) 13 straipsnio 1 dalies bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos gražinimo tvarkos aprašo 4 p. reikalavimų pažeidimą, Pareiškėjui 2023 m. sausio 12 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-127-2023, kuris tą pačią dieną buvo išsiųstas Pareiškėjui el. paštu (duomenys neskelbtini)., yra galiojantis.
Dėl netinkamo teisės taikymo, kad dalis pašalintų medžių priklausė (duomenys neskelbtini) savivaldybei, kuri atsisakė prižiūrėti apleistą kelią, o vėliau Savivaldybė savo sprendimu iš viso atsisakė nuosavybės į kelią, kuriame augo medžiai kurie trukdė Pareiškėjui vykdyti žemdirbystę, atkreipė dėmesį į tai, jog remiantis 2022-10-24 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, įrašų apie kelio servitutus nėra. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė būtų atsisakiusi prižiūrėti apleistą kelią ar iš viso atsisakiusi nuosavybės į kelią, administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo (Suvestinė 2021-11- 01 - 2023-01-03) 13 str. 1 d. bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo 4 p. reikalavimais, saugotini medžiai, galimai augę Pareiškėjo skunde minimame apleistame kelyje, be kita ko, gali būti pašalinti tik gavus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius.
Dėl netinkamo taikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2021-11-01 iki 2023- 01-03) 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai privalo saugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos prižiūrėti ir tvarkyti, užtikrinti želdinių gerovę. To paties įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numato, kad „saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau - leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau - sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos gražinimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 4 p. numato, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės vykdomosios institucijos leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau - Leidimas), išduotą pagal Tvarkos 1 priede nustatytą formą ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, tik jei jie atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintiems kriterijams, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems (suvestinė redakcija nuo 2021-12-24). Šio nutarimo priedas nurodo, kad Žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose privačioje žemėje augantys ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kurių kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje yra - 30 cm ir didesnio skersmens (7.2 p. p.). Prie bylos pridėta medžiaga įrodo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės ūkio paskirties žemėje nupjautų 8 vnt. medžių kamienų skersmenys buvo didesni kaip 30 cm 1,3 m aukštyje: ąžuolų (atitinkamai 30,5; 31,5; 31; 37 cm); klevo (35 cm) ir beržų (atitinkamai 65; 53; 33 cm). Vadovaujantis aukščiau nurodytais Kriterijais, šie aštuoni medžiai yra priskiriami saugotiniems ir sklypo savininkas V. Ž. turėjo užtikrinti, kad saugotinų želdinių kirtimo ir kiti darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka. Leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius V. Ž. neišduotas.
Nesutinka su skundo argumentu, kad palikus žemės ūkio paskirties žemės valdoje krūmus/medžius jie trukdytų žemės ūkio veiklai, kas atitinkamai suponuoja žalą ūkininko ūkiui, kurią turėtų atlyti savivaldybė/valstybė. Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau - funkcijos) pablogėjimas. Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką (AAĮ 32 str. 4 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. Dl- 269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodikos (suvestinė redakcija nuo 2021-11-01) (toliau - Metodika) 2 p. „Metodika taikoma visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, padariusiems žalą aplinkai, sunaikinusiems gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant ir saugomas teritorijas, taip pat valstybės ir savivaldybių tarnautojams, neteisėtai išdavusiems leidimus vykdyti atitinkamas veiklas, kuriomis padaroma žala aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus“. Byloje nėra duomenų, kad žalą būtų padariusi ir turėtų atlyginti valstybė ar savivaldybė.
Teisme įgaliota atstovė G. M. siūlė teismui vadovautis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais ir skundo netenkinti, paliekant galioti skundžiamą nutarimą, kadangi V. Ž. skunde, Pareiškėjo ir jo atstovo teisme nurodytos aplinkybės prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms surinktoje pirminėje medžiagoje, teisme apklaustų liudytojų parodymams.
Nagrinėjant skundą teisme Pareiškėjo atstovo ir teismo iniciatyva buvo apklausti liudytojai.
Liudytojas N. A. parodė, kad saugotiniems priskiriami medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, jei jie atitinka Vyriausybės patvirtintiems kriterijams, kurių kamieno skersmuo 1,3 metro aukštyje yra 30 centimetrų ir didesnio skersmens. Tokių medžių ir krūmų kirtimui reikalingas savivaldybės išduotas leidimas. Šiuos kriterijus atitiko aštuoni nupjauti medžiai V. Ž. sklype, kurių kirtimui leidimo jis neturėjo. Žala paskaičiuota už kiekvieną nupjautą saugotiną medį, kuris buvo nupjautas ir nebeatliks savo funkcijų.
Liudytojas Č. K. parodė, kad į įvykio vietą jis vyko kartu su N. A.. Medžių kamienai jau buvo supjaustyti atitinkamais ilgiais, šakos buvo atskirai. Nesimatė, kad tie medžiai buvo nudžiūvę, nulūžę ar kitaip prieš tai pažeisti.
Liudytojas V. Š. parodė, kad yra miškų kontrolės specialistas. Buvo gautas pranešimas iš miškų ūkio priežiūros darbuotojo M. S., kad V. Ž. žemės sklype yra pjaunami medžiai be išduoto leidimo, jam su M. S. atvykus į įvykio vietą medžių kirtimas jau buvo atliktas, naudojant miškotvarkinę programą buvo nustatytos miško ir žemės ūkio ribos, kilus įtarimui, kad tame ne miško sklype galėjo būti iškirsti ir saugotini medžiai, nes buvo nukirsti ąžuolai, beržai, pagal kelmo apimtį buvo galima spręsti koks kamieno storis yra 1,3 metro aukštyje, todėl dalį medžiagos perdavė (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijai.
Liudytojas O. R. parodė, kad gyvena apie kilometrą nuo V. Ž. žemės sklypo, yra nusipirkęs dalį sklypo iš jo. Vieno susitikimo su V. Ž. metu, jis jo paprašė surasti miško kirtėjus, kad galėtų sutvarkyti sklypą, nurodė plotus iš kurių reikės iškirsti medžius, sakė, kad turi leidimą, jis ir surado T. M., kuriam pasakė apie atliktinus darbus ką jam sakė V. Ž.. Jam yra žinoma, kad T. M. pjaunant medžius atvyko aplinkos apsaugos inspektoriai, sustabdė kirtimą, reikalavo leidimo, dėl kurio T. M. kreipėsi į jį, o jis į V. Ž., jam vėliau buvo atsiųstas kažkoks ketinimas kirsti mišką.
Liudytojas T. M. parodė, kad dėl medžių ir krūmų ne miško žemėje pjovimo jis bendravo su O. R., pjovė kartu su broliu. Dirbant atvyko aplinkosaugos darbuotojai, sustabdė kirtimą, kadangi jis neturėjo leidimo. Už darbą mokėjo tas kas prašė dirbti.
Vadovaujantis ANK 641 straipsnio nuostatomis, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
V. Ž. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 281 straipsnio 1 dalį, kur atsakomybė numatyta dėl neteisėto želdinių naikinimo arba neteisėto ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą, šį nusižengimą ginčija nutartyje aptartais argumentais.
ANK 281 straipsnio 1 dalies įstatymo dispozicija yra blanketinė, nagrinėjamo skundo kontekste, nukreipianti į 2007-06-28 (su vėlesniais pakeitimais) Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymą (toliau – Įstatymas), kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba 2021-12-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino „Saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo leidimų išdavimo ir prašymų dėl želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos dydžio perskaičiavimo nagrinėjimo ir sumokėtos želdinių atkuriamosios vertės kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašą“ (toliau – Sprendimas), kurie yra imperatyvūs teisės aktai ir negali būti suprasti bei vertinami kitaip.
Motyvuojamoji dalis
Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta <...Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugomus želdinius (toliau – leidimas) ar vadovaujantis galiojančiu savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo (toliau – sprendimas) ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šalinami Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės atitinkantys saugotini želdiniai, arba pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kai šios institucijos sprendimu yra nustatyti didesni šių želdinių atkuriamosios vertės įkainiai ir kai šalinami jos sprendimu saugotinais paskelbti želdiniai, apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją...>.
Sprendimo II skyriaus 4 punkte nustatyta <...Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint Plungės rajono savivaldybės vykdomosios institucijos leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius (toliau-leidimas), išduotą pagal Tvarkos 1 priede nustatytą formą ir sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją...>.
Priimant Sprendimą be Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo vadovautasi ir 2008-03-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ patvirtintus saugotinų medžių ir krūmų kriterijus, ir (ar) medžiai ir krūmai savivaldybės tarybos sprendimu saugotinais paskelbti dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi medžiai ir krūmai.
Iš duomenų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciniame rašte matyti, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba, žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingų, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingų medžių ir krūmų nėra nustačiusi. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nustatydama saugotinus želdinius – medžius ir krūmus, griežtai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1101 redakcijos) patvirtintais kriterijais, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams. (T. 2., b. l. 34).
Iš surinktų, ištirtų, nutartyje aptartų duomenų matyti, kad V. Ž. ieškodamas kirtėjus, nurodydamas iškirstinų medžių bei krūmų plotus, neturėdamas tam leidimo, organizavo saugotinų želdinių kirtimo darbus savo žemės ūkio paskirties sklype.
Formuojant vieningą praktiką teismams Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas, valdytojas ar jų įgalioti asmenys tik organizuoja saugotinų želdinių kirtimą, pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą, ir tokie darbai atliekami negavus savivaldybės vykdomosios institucijos leidimo, tai organizavęs asmuo yra traukiamas atsakomybėn pagal ANK 281 straipsnio 1 dalį, už neteisėtą saugotinų želdinių naikinimą (byla Nr. E2AT-18-648/2017).
V. Ž. veikoje yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 str. 1 d., požymiai, skundžiamu nutarimu jam administracinė nuobauda paskirta tinkamai.
Skiriama nuobauda turi nubausti kaltininką, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe.
Pareiškėjo skundo patenkinimui pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ANK 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
pareiškėjo V. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), skundo netenkinti ir 2023-02-15 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto G. M. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-463-2023, kurioje V. Ž. nubaustas 130,00 Eur bauda, už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 281 straipsnio 1 dalyje, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų, nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.