Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-6-497/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
1S-6-497/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Audrius Cininas
Nuteistasis
J. G.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-6-497/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Mačionytės ir Vitalijos Norkūnaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. G. gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 59-181, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. rugsėjo 2 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 1 d. Pusę bausmės nuteistasis atliko 2018 m. gruodžio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 1 d. – 4 metai 5 mėnesiai.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-181 (toliau – Komisijos nutarimas) atsisakyta taikyti nuteistajam J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijos nutarimą apskundė teismui.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

5. Skundu aukštesniajam teismui nuteistojo J. G. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį, tenkinti jo skundą ir taikyti J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad:

5.1. Pagal nuteistojo pateiktą reikšmingą informaciją yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Lietuvos kriminalinės policijos biure dėl galimai neteisėtų pataisos namų pareigūnų veiksmų, todėl neatmestina prielaida, kad keršydama už tokį pranešimą, Komisija dirbtinai riboja nuteistojo galimybes patekti anksčiau laiko į laisvę.

5.2. Teismas neatsižvelgė, kad nuteistasis beveik pilnai įvykdė 2018 m. balandžio 5 d. Komisijos suformuluotas rekomendacijas. Jis nelankė tik vienos rekomendacijos – AA grupės užsiėmimų. Tačiau rekomendacijų apskritai nėra privalu įvykdyti, todėl Komisija negalėjo tuo pasirėmusi atmesti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo.

5.3. Teismas neįvertino ir kaip Komisija akcentavo kelias detales, taip sumenkindamas bendrą pozityvų (teigiamą) vaizdą apie nuteistąjį bei formaliai pasirėmė OASys metodika, kuri yra tik rekomendacinio pobūdžio. Bet net ir šioje metodikoje nuteistajam nustatyta tik 46 balų pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri nėra didelė.

5.4. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių dėl galimybės nuteistajam vykdyti intensyvią priežiūrą. Taip pat teismas neatsižvelgė į nuteistojo turimas teigiamas savybes, palaikomus socialinius ryšius, kuriuos nustatė ir Komisija 2018 m. spalio 3 d. nutarime, tačiau analizavo tik jo neigiamas savybes.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

7. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. gruodžio 31 d. gautas nuteistojo J. G. prašymas leisti jam dalyvauti teismo posėdyje, kuriame jis galės detaliau paaiškinti, kodėl Komisija neobjektyviai svarsto jo lygtinio paleidimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. G. gynėjo skundas atmetamas.

8. Kai skundas dėl apylinkės teismo nutarties, susijusios su nuosprendžio vykdymu, paduotas paties nuteistojo, o ne prokuroro ar institucijos, siekiančios pabloginti nuteistojo padėtį, skundui nagrinėti teismas neprivalo rengti žodinio teismo posėdžio (Baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 6 d.). Taigi, minėta įstatymo nuostata numato teismo teisę nuspręsti rengti konkrečiu atveju teismo posėdį ar ne. Kadangi nuteistojo gynėjas prie skundo apygardos teismui jokių naujų objektyvių duomenų nepateikė, naujų aplinkybių, nagrinėjant skundą neiškilo, todėl apygardos teismas, pasinaudodamas teismui suteikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatyta teise, nuteistojo prašymo sudaryti jam galimybę dalyvauti teismo posėdyje netenkina ir jo skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

9. Aukštesnysis teismas, dar kartą patikrinęs J. G. asmens byloje esančius duomenis, išanalizavęs jo gynėjo skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo. Nuteistojo gynėjas skundą dėl teismo nutarties iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir skundą dėl Komisijos nutarimo. Tačiau aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo nuteistojo gynėjo skunde nurodomas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šiuo konkrečiu atveju pagrindo tokiai išvadai padaryti neturėjo nei Komisija, nei apylinkės teismas, jo neturi ir aukštesnysis teismas.

11. Kolegija visiškai sutinka su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad nuteistojo asmens bylos duomenys tvirtina, kad J. G. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo elgesio ir mąstymo pokytį – jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, du kartus skatintas, nors turi ir galiojančią nuobaudą, dalyvauja įvairiose programose, išreiškia siekį dirbti ir išėjus į laisvę, reiškia norą keistis, būti pilnaverčiu visuomenės nariu, supranta poreikį puoselėti visuomenėje pripažintas vertybes, pripažįsta kaltę, turi pozityvias nuostatos, teigiamus ateities lūkesčius – visa tai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes liudija ne tik jo pareigos tinkamai atlikti bausmę vykdymą, bet ir pastangas susikurti sąlygas sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Tačiau šios pastangos, kolegijos vertinimu, visgi nėra pakankamos.

12. Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad J. G. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 46 balai, o ne žema. 11 balų pakartotinio J. G. nusikalstamo elgesio rizikos bendro balo sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę mažinti, tačiau nuo ankstesnio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo šis balas nepasikeitė ir bendras balas nerodo, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ir yra žema. Todėl būtent šiuo aspektu yra svarbi aplinkybė, kad nuteistais atsižvelgia į ne visas Komisijos rekomendacijas, kuri pagrįstai buvo akcentuojama ne tik Komisijos, bet ir teismo. Be to, vienas iš kintančių kriminogeninių veiksnių – dideli finansiniai įsipareigojimai. Tačiau nuteistasis nedirba (nuteistasis nenurodė, dėl kokių priežasčių negali dirbti pataisos namuose) ir skolos sumažinti nesiekia, nors kaip pats puikiai supranta, ką nurodo ir jo gynėjas skunde, nemokant skolų, mokesčiai antstoliams tik didės. Visa tai rodo, kad nuteistasis, net ir žinodamas, kad gali sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, visų nuo jo priklausančių priemonių tai įgyvendinti nesiima ir nerodo dedąs pakankamai pastangų. Kolegijos vertinimu, svarbi ir ta aplinkybė, kad nuteistasis 2017 m. gruodžio 6 d. buvo sugražintas į pataisos namus iš Vilniaus pusiaukelės namų dėl tvarkos pažeidimo, vėliau 2018 m. spalio 8 d. dar kartą gavo nuobaudą dėl režimo reikalavimų nesilaikymo, kas rodo, kad nuteistasis šiuo metu vis dar nelinkęs laikytis nustatytos tvarkos.

13. Kolegija daro išvadą, jog nuteistojo išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad J. G. dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę, juolab kad jis dar ne visiškai atitinka ir formaliuosius (būtinuosius) kriterijus, o atliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė. Visa tai kolegijai sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas ir būdamas intensyvioje priežiūroje, laisvėje veikti teisėtu būdu. J. G. nepakankamos pastangos keistis leidžia daryti išvadą, kad jo lygtinis paleidimas šiuo metu dar būtų per ankstyvas. Taigi šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad J. G. elgesys ir mąstymas įtikinančiai rodo, kad jis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

14. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas įvertino tai, jog ne visiškas ankstesnių rekomendacijų įvykdymas buvo vienas iš argumentų, kodėl Komisija nusprendė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau tai nebuvo lemiamas argumentas atmetant jo prašymą. Taip pat teismas įvertino ir neprivalomą Komisijos rekomendacijų pobūdį, teisingai pažymėdamas, kad jų vykdymas ar nevykdymas parodo paties nuteistojo požiūrį, motyvaciją siekti lygtinio paleidimo. Taip pat nesutiktina, kad Komisija ir teismas vertino tik kelias nereikšmingas detales ir sumenkino bendrą pozityvų vaizdą apie J. G., nes tiek iš Komisijos nutarimo, tiek iš skundžiamos nutarties matyti, kad buvo vertinama visuma aplinkybių – kaip J. G. vykdė ankstesniu nutarimu nustatytas rekomendacijas, jo kriminalinę praeitį, požiūrį į alkoholį ir narkotines/psichotropines medžiagas, bendravimą su kitais asmenimis, savo elgesio vertinimą, ateities planus, elgesį bausmės atlikimo metu, dalyvavimą įvairiose programose, skolų antstoliams dengimą, pakartotinio nusikalstamumo riziką ir kt. Taigi buvo vertinamos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės ir remiantis aplinkybių visuma, o ne keliomis nereikšmingomis detalėmis, buvo priimtas Komisijos nutarimas atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir pataisos įstaigos bei nutartis atmesti skundą dėl šio nutarimo. Nuteistasis taip pat neteisus, kad teismas net nevertino galimybės nuteistajam vykdyti intensyvią prižiūrą, nes ši galimybė skundžiamoje nutartyje yra įvertinta, tačiau teismas nuteistojo pasiryžimu laikytis intensyvios priežiūros sąlygų suabejojo, ir tai padarė, kolegijos vertinimu, pagrįstai, nes nuteistajam anksčiau jau yra buvęs panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, o atlikdamas šią konkrečią laisvės atėmimo bausmę, jis du kartus nesilaikė režimo reikalavimų.

15. Kolegija taip pat neturi pagrindo išvadai, kad Komisija dirbtinai riboja nuteistojo galimybę į laisvę patekti anksčiau laiko, nes visos pirmiau minėtos aplinkybės rodo, kad Komisija turėjo pakankamą pagrindą atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir jos nutarimas yra pagrįstas.

16. Taigi skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės kolegijai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinai paleidus J. G., nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl J. G. skundą atmeta, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį palieka galioti nepakeistą, nes ji yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo J. G. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Audrius CininasTeisėjos Jurgita MačionytėVitalija Norkūnaitė