Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. (toliau – E. K.) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo E. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. E. K. apeliacinis skundas netenkinamas, Institucijos – tenkinamas iš dalies.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Aptartų duomenų visumoje patikrinus E. K. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas vertino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl keisti/naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą E. K. ar Institucijos apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, pagrindo nėra. Nors E. K. neigia vairavęs automobilį „Audi A4 Avant“ jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo metu, teigdamas, kad automobilį analizuojamu atveju vairavo jam iš matymo pažįstamas asmuo T. N., kuris vėliau iš automobilio išlipo ir apeliantas jame liko sėdėti vienas, tačiau ši apelianto, versija, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintų įrodymų visumą, atmestina kaip nepagrįsta.

9. Kaip nustatyta liudytojo policijos pareigūno A. V. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, jis dirbo ikiteisminio tyrimo vietoje, kai Linkuvos gatvėje prie dviejų policijos automobilių sustojo automobilis ,,Audi“. Jam sustojus, automobilio šviesos užgeso, tačiau iš automobilio niekas neišlipo. Pasak liudytojo, jis su kolega E. Ž. matė, kad automobilyje yra užsirakinęs asmuo, kuris teigė, kad automobilio nevairavo, buvo kruvinas, tačiau siūlomos pagalbos atsisakė, prašė palikti jį miegoti. Kas vairavo automobilį, nematė, tačiau prie automobilio priėjo maždaug po 15 sekundžių, jam sustojus. Iš esmės analogiškos vertinamo įvykio faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos ir A. V. bei E. Ž. 2019 m. spalio 6 d. tarnybiniuose pranešimuose. A. V. teigimu, atlikinėjant ikiteisminio tyrimo veiksmus įvykio vietoje, apie 01.40 val. į įvykio vietą atvažiavo automobilis ,,Audi A4 Avant“, sustojęs Linkuvos gatvėje. Automobiliui sustojus, jo vairuotojas, neišlipdamas iš automobilio, iš vairuotojo vietos persėdo ant galinės automobilio sėdynės, iš automobilio niekas neišlipo. Analogiškas aplinkybes savo tarnybiniame pranešime patvirtino ir tyrėjas E. Ž. (b. l. 15, 16). Iš aptarto seka, kad automobilis ,,Audi“, sustojęs Linkuvos gatvėje, visą laiką buvo pareigūnų matymo zonoje, iš automobilio niekas neišlipo, o vairuotojas iš vairuotojo vietos persėdo ant galinės sėdynės, kas iš esmės paneigia tiek E. K., tiek ir T. N. parodymus. Nors apeliaciniame skunde kritiškai vertinami aptartų pareigūnų parodymai, teigiant, jog jie buvo suinteresuoti nubausti E. K., dėl ko, jų parodymai turėtų būti vertinami kaip nepatikimi, tačiau jokio pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi aukštesnysis teismas neįžvelgia. Nei vienas iš pareigūnų iki komentuojamo įvykio E. K. nepažinojo, jokių asmeninių nesutarimų su juo neturėjo, todėl pagrindo melagingai apkalbėti apeliantą neturėjo. Be to, jų parodymai sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklūs, detalūs ir logiški, todėl abejonių jų patikimumu ir objektyvumu teismui nekyla.

10. Tuo tarpu vertinant E. K. ir T. N. parodymus ir sprendžiant jų patikimumo klausimą, svarbu paminėti, kad jų parodymai nebuvo tapatūs, skyrėsi tarpusavyje bei neatitiko ne tik pareigūnų parodymų, bet ir elementarios logikos. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. K. tvirtino, jog T. N. jis buvo vežamas pas gydytojus, nes buvo sužalotas, tuo tarpu T. N. šių aplinkybių nepatvirtino, apskritai nesugebėdamas įvardinti nei kelionės tikslo, nei maršruto. Įvertintina ir tai, kad pareigūnams priėjus prie automobilio ,,Audi“, kur ant galinės automobilio sėdynės buvo rastas sužalotas E. K., medicininės pagalbos šis atsisakė, kas, atsižvelgiant į jo teiginius, jog T. N. jis buvo vežamas į ligoninę, kelia pagrįstų abejonių tikruoju asmenų kelionės tikslu. Darant šią išvadą įvertintina ir tai, kad T. N., jo paties teigimu, E. K. namuose tik vedžiojo elektrą, t. y. su E. K. iš esmės nebuvo pažįstami, tačiau E. K. grįžus į namus apie vidurnaktį, T. N. vis dar buvo jo namuose (kas įvertinus T. N. buvimo E. K. namuose priežastį, kelia pagrįstų abejonių T. N. teiginiais) ir pasisiūlė nuvežti apeliantą į ligoninę jo automobiliu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Kur tuo metu buvo apelianto sutuoktinė, kuri, T. N. teigimu, įleido jį į apelianto namus, kodėl, pamačius sužalotą E. K. ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, nebuvo kviečiama greitoji medicinos pagalba į namus, nei E. K., nei T. N. paaiškinti negalėjo, kas visumoje, aukštesniojo teismo įsitikinimu, verčia pagrįstai abejoti E. K. ir T. N. nuoširdumu bei jų parodymų patikimumu.

11. Atmetant E. K. apeliacinį skundą paminėtina ir tai, kad E. K. praeityje jau buvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo/teisės pažeidimo padarymą – automobilio vairavimą esant neblaiviu, todėl neabejotinai žinojo tokio savo neteisėto elgesio pasekmes ir siekdamas jų išvengti galimai sukūrė versiją apie T. N., kuris, apelianto teigimu, vairavo transporto priemonę komentuojamų administracinių nusižengimų padarymo metu. Įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams patvirtinus, kad iš automobilio ,,Audi“ komentuojamo įvykio metu niekas neišlipo, jiems mačius, kaip būtent E. K. iš vairuotojo vietos persėdo ant galinės automobilio sėdynės, jiems patvirtinus, kad būtent E. K. su savimi turėjo automobilio raktus, T. N. ir apelianto versijoms skiriantis iš esmės, abejoti E. K. kalte jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padaryme, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Jokių pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių duomenų E. K. savo apeliaciniame skunde nepateikė, lakoniškai nurodydamas, jog pareigūnų parodymai nėra patikimi, kas aukščiau aptartų duomenų visumoje nepasitvirtino, dėl ko, E. K. apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutarimo dalį dėl E. K. nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį, paliekant nepakeistą.

12. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nekonfiskuoti automobilio, kuriuo buvo įvykdyti E. K. inkriminuoti administraciniai nusižengimai, prašant šią nutarimo dalį panaikinti ir konfiskuoti automobilį ,,Audi A4“. Tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, tenkinti šį Institucijos prašymą, teisinio pagrindo nėra. Bylos duomenimis, komentuojamo įvykio metu E. K. vairuojamas automobilis, jo paties teigimu, priklausė jam, tačiau 2019 m. lapkričio 5 d. pranešimu E. K. informavo Instituciją, jog minėtą transporto priemonę jis pardavė už 350 eurų autolaužynui, nes automobilis turėjo defektų (b. l. 3). Nors šį faktą patvirtinančių duomenų, kaip tai teisingai pabrėžiama Institucijos apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra, tačiau vien tik tai negali lemti komentuojamo automobilio konfiskavimo analizuojamu atveju.

13. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad jokių duomenų apie minėto automobilio savininką nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra – automobilio dokumentai nepateikti, o byloje esantys duomenys iš VĮ „Regitra“ informacinės sistemos jokių duomenų apie automobilį bei jo savininką nepatvirtina (b. l. 4, 5), kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog automobilį priverstinai nuvežus ir vėliau grąžinus E. K., duomenys apie tikrąjį šios transporto priemonės savininką surinkti taip ir nebuvo, pasitikint vien tik apelianto žodžiu, jog automobilis priklauso jam. Tuo tarpu nenustačius tikrojo automobilio savininko, spręsti jo konfiskavimo klausimą, nėra teisinio pagrindo. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė ir buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik esant tam tikroms sąlygoms, kurias įvertinti nežinant tikrojo automobilio savininko, nėra jokios galimybės. Net ir tikint faktu, jog automobilis E. K. inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo metu priklausė apeliantui, vien tik to, transporto priemonės konfiskavimui nepakaktų. Remiantis E. K. rašytiniu paaiškinimu, automobilį, kai jis buvo gražintas apeliantui, jis pardavė autolaužynui, kas suponuotų išvadą, jog šiuo metu automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Jokių duomenų apie tai, kad grąžinant automobilį E. K. Institucija jį būtų įspėjusi apie šio pareigą išsaugoti transporto priemonę iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, byloje nėra, todėl tvirtinti, jog šiuo atveju automobilis buvo parduotas neteisėtai, nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu jokios ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kai gali būti konfiskuojamas ir kitam asmeniui priklausantis turtas, vertinamu atveju nenustatytos.

14. Vertinant Institucijos apeliacinio skundo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 602 straipsnio 4 dalį, kai įtariama, kad administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, padarytas neblaivaus ar <...> (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), <...>, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė vairuoti transporto priemones sustabdoma tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisėja galutinis sprendimas ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole. Bylos duomenimis nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones E. K. analizuojamu atveju buvo sustabdyta nuo 2019 m. spalio 6 d. tol, kol administracinio nusižengimo byloje įsiteisės galutinis sprendimas (b. l. 17). Remiantis ANK 686 straipsnio 1 dalimi, transporto priemonių vairuotojams, <...>, kurie padarė administracinį nusižengimą būdami neblaivūs ar <...>, specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo asmens specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo arba asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo šio kodekso 602 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas E. K. turi būti skaičiuojamas ne nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kaip tai nurodytas Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje, o nuo 2019 m spalio 6 d., kai ši teisė E. K. teisė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2019 m. spalio 6 d. sprendimu buvo sustabdyta.

15. Esant šioms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo rezoliucinė dalis patikslintina, nurodant, kad teisės vairuoti transporto priemones 3 (trejų) metų atėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 6 d.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 653 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) viršininko V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad E. K. skirto specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trejų) metų laikotarpiui terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 6 d.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.