- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-965-302/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma”
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“
- Kategorijos
- 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma” apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija“, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Ukmergės rajono savivaldybės taryba, dėl turto perdavimo – priėmimo akto pripažinimo iš dalies niekiniu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ukmergės šiluma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas 2001 m. sausio 2 d. turto perdavimo- priėmimo aktą dalyje nuo 529 punkto iki 548 punkto pripažinti niekiniu.
Ieškovas nurodė, kad 2000 m. spalio 25 d. Ukmergės rajono valdyba sprendimu Nr. 203 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės atstovavimo 2000 m. spalio 30 d. šaukiamame SP UAB „Ukmergės šiluma“ visuotiniame akcininkų susirinkime“ buvo nutarė pritarti nutarimo projektui dėl sutikimo nuomoti bendrovės ilgalaikį turtą. Šio sprendimo 3-ame priede buvo konkretizuota, kokio turto nuomai pritariama, t.y. bendrovės ilgalaikio turto, susijusio su šilumos, garų, karšto vandens gamyba, perdavimu bei realizavimu. 2000 m. spalio 30 d. SP UAB „Ukmergės šiluma“ visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė pritarti minėto bendrovės ilgalaikio turto perdavimu bei realizavimu, nuomai investitorių į rajono šilumos ūkių konkurso laimėtojai UAB „Energijos taupymo centras“. 2000 m. gruodžio 20 d. SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartimi buvo nutarta, kad investuoto funkcijas Ukmergėje vykdys UAB „Energijos taupymo centras“ dukterinė įmonė UAB „Ukmergės energija“. Šioje sutartyje taip pat buvo numatyta, kad šilumos ūkį sudarančio turto perdavimui bus sudaryta turto nuomos sutartis. 2000 m. gruodžio mėnesį tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Ukmergės energija“ buvo pasirašyta Turto nuomos sutartis Nr. 1, jos sudarymo pagrindas buvo 2000-12-20 šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartis. Šią sutartį pasirašė ieškovo direktorius Juozas Kupčinskas, kuris nuo 2000 m. sausio 3 d. tapo atsakovo UAB „Ukmergės energija“ direktoriumi. UAB „Ukmergės šiluma“ įstatai, galioję ginčijamo akto priėmimo metu, nesuteikė administracijos vadovui jokių teisių priimti savarankiškus sprendimus dėl bendrovės turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo, kad tokios teisės nenumatytos ir direktoriaus pareiginiuose nuostatuose. Direktorius J. Kupčinskas 2001 m. sausio 2 d. turto perdavimo-priėmimo aktu atsakovui UAB „Ukmergės energija“ perdavė ne tik bendrovės turtą, susijusį su šilumos, garų, karšto vandens gamyba, perdavimu bei realizavimu, bet ir poilsiavietę, esančią Baruvkos vs., Ukmergės r., su visais priklausiniais ir inventoriumi bei neteisėtai perleido UAB „Ukmergės energija“ valdymui, ieškovui nuomos teise priklausantį 1,45 ha žemės sklypą, kuriame yra minėta poilsiavietė. Joks žemės sandoris su atsakovu UAB „Ukmergės energija“ niekada nebuvo sudarytas, dėl žemės subnuomos ar kitokio perdavimo valdymui susitarta nebuvo. 2001 m. sausio 2 d. turto perdavimo-priėmimo aktas dalyje nuo 529 punkto iki 548 punkto yra niekinis ir negalioja, kadangi buvo pažeistos 1994-07-05 d. LR Akcinių bendrovių įstatymo 29 str. 10 d. ir 18 str. 6 d. imperatyvios teisės normos, kurių nesilaikymas sąlygoja sandorio negaliojimą. Bendrovės vadovas neturi teisės atlikti veiksmų, kurių atlikimas yra kitų bendrovės organų kompetencija, taigi nors šiuo atveju visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, atsižvelgiant į poilsiavietės vertę, nereikėjo, tačiau dėl turto, mažesnio nei 1/20 dalis įstatinio kapitalo disponavimo, sprendimą turėjo priimti bendrovės valdyba, o ne bendrovės direktorius.
Atsakovas UAB „Ukmergės energija“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2000 m. spalio 30 d. vykusiame SP UAB „Ukmergės šiluma“ visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės ilgalaikio turto nuomos, kad buvo nutarta išnuomoti bendrovės ilgalaikį turtą, susijusį su šilumos, garų, karšto vandens gamyba, perdavimu ir realizavimu nuomai UAB „Energijos taupymo centras“. Akcininkų atstovams šiame susirinkime buvo išdalinti bendrovės ilgalaikio turto sąrašų nuorašai, kuriuose buvo nurodytos ir ieškovo ginčijamos 2001-01-02 turto perdavimo- priėmimo akto 529-548 pozicijos - poilsiavietė, esanti Baruvkos vs., Ukmergės r. Susirinkimo metu nė vienas akcininkų atstovas nekėlė klausimo dėl šios poilsiavietės nuomos, kadangi jau daugelį metų poilsiavietė naudojama šilumos tiekimo įmonės SP UAB „Ukmergės šiluma“ darbuotojų poilsiui bei darbingumo atstatymui. Prie 2000 m. spalio 30 d. vykusio SP UAB „Ukmergės šiluma“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 2, nebuvo pridėtas joks priedas, kuriame būtų buvę nurodyta, kad dalis ilgalaikio turto- poilsiavietė, nėra išnuomojama šilumos ūkio nuomininkui UAB „Energijos taupymo centras“. Tuometinis ieškovo direktorius J. Kupčinskas sudarydamas 2001-01-02 turto nuomos sutartį Nr. 1 ir turto perdavimo- priėmimo aktą veikė ne savarankiškai, o 2000-10-30 visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytose ribose, t.y. direktorius veikė savo įgaliojimų ribose ir jokių neteisėtų sandorių nesudarė, t.y. neveikė prieš įmonės interesus. Atsakovas nurodė, kad minėta turto nuomos sutartis bei turto perdavimo- priėmimo aktas yra prieinama visiems susirinkime dalyvavusiems atstovams, rajono merui bei kitiems atsakingiems darbuotojams, kad jie žinojo koks ilgalaikis turtas yra išnuomotas, kad per praėjusius 8-erius metus niekas niekada nekėlė klausimo, kad dalis ilgalaikio turto yra išnuomota neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog į bylą nepateikta įrodymų, jog sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl pripažinti jį negaliojančiu pagal 1964m. Civilinio kodekso 47 straipsnį nėra pagrindo. Teismas padarė išvadą, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, jog buvęs SP UAB „Ukmergės šiluma“ direktorius J.Kupčinskas, perduodamas ginčo turtą pažeidė 1994-07-05 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-528 18 straipsnio 6 dalį, nes priėmė sprendimą, prieštaraujantį bendrovės įstatams, t.y. disponavo turtu, neturėdamas tam jokios teisės, kadangi sprendimą priėmė ne bendrovės direktorius, o bendrovės valdyba (b.l. 15).
Teismas konstatavo, kad apie turto perdavimo-priėmimo aktą buvo žinoma ir jis buvo svarstomas konkurso organizavimo ir vertinimo Komisijos, savivaldybės tarybos komitetų, savivaldybės tarybos. Be to, šalių parašais patvirtintos sutarties sąlygos neprieštaravo jokioms įstatymų normoms, šių sąlygų šalys neginčijo, todėl jos šalims, po sutarties pasirašymo, tapo privalomomis, įgijo įstatymo galią. Teismas padarė išvadą, jog Turto nuomos sutarties Nr. 1 (b.l. 33) 4.9 p., kuriame numatyta, jog „gavęs Nuomotojo sutikimą, Nuomininkas turi teisę grąžinti Turtą Nuomotojui, o Nuomotojas įsipareigoja per 10 dienų priimti bet kurią išnuomoto Turto dalį, jeigu šis Turtas tampa Nuomininkui nereikalingas“, patvirtina tą aplinkybę, kad buvo perduotas turtas, susijęs ne tik su šilumos ūkio modernizavimu ir renovacija, bet ir kitas turtas.
Teismas sprendė, jog po Turto nuomos sutarties sudarymo praėjus beveik 2 metams, buvo padaryti Turto nuomos sutarties papildymai ir pakeitimai tačiau jokių pakeitimų dėl ginčo turto padaryta nebuvo, pati nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo vykdoma 7 metus, todėl ieškovas neteko teisės sandorį nuginčyti, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 1.79 str. 1 d.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB “Ukmergės šiluma” apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Teismas, padarydamas išvadą, jog imperatyvios įstatymo normos pažeistos nebuvo, nes, pasak jo, ginčo turto nuomai buvo pritarta SP UAB „Ukmergės šiluma“ valdybos 2000-09-28 posėdyje, neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal ieškovo įstatus, galiojusius ginčo akto priėmimo metu nei administracijos vadovui, nei bendrovės valdybai nebuvo suteikta jokių teisių priimti savarankiškus sprendimus dėl bendrovės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Be to, šiame posėdyje buvo priimtas strateginis, jokios teisinės galios neturintis sprendimas, nes tik po mėnesio – 2000-10-25, šį klausimą pradėjo svarstyti bendrovės akcininkas – Ukmergės rajono savivaldybė. Tik nuo 2000-10-30, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė pritarti bendrovės ilgalaikio turto nuomai, atsirado teisinis pagrindas kalbėti apie nuomos santykių atsiradimą tarp ginčo šalių.
Teismas netinkamai ir plečiamai aiškino 2000-12-20 SP UAB “Ukmergės šiluma”, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties svarstymo Ukmergės rajono taryboje klausimą, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog buvo pritarta tik bendrovės ilgalaikio turto, susijusio su šilumos, garų, karšto vandens gamyba, perdavimu ir realizavimu nuomai.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo priimtas atskiras bendrovės akcininkų nutarimas išnuomoti ginčo poilsiavietę, kuri reikalinga kitai bendrovės įstatuose numatytai poilsio organizavimo veiklai vykdyti ir pajamoms gauti.
Teismas netinkamai aiškino Turto nuomos sutarties Nr. 1 4.9 p., nes atsakovas turtą ne tik išsinuomojo, bet įsipareigojo renovuoti.
Teismo motyvai yra prieštaringi, nes teismas konstatuoja, jog buvo patvirtintas išnuomojamo turto sąrašas ir imperatyvios normos nebuvo pažeistos, ir tuo pačiu vadovaujasi CK 1.79 str., numatančiu, jog sandorį patvirtinusi šalis netenka teisės jo ginčyti.
Teismo išvada, kad ieškovų prašomas pripažinti niekiniu sandoris yra nuginčijamas, yra niekuo nemotyvuota, be to, prieštaraujanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Miesto energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teismas visiškai teisingai ir pagrįstai siekė nustatyti ar yra imperatyvių teisės normų pažeidimo faktas. Ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais laisva valia patvirtino sandorį, taip prarasdamas teisę jį ginčyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kas 2000 m. spalio 25 d. Ukmergės rajono valdyba sprendimu Nr. 203 „Dėl Ukmergės rajono savivaldybės atstovavimo 2000 m. spalio 30 d. ir priedu Nr. 3 pritarė bendrovės ilgalaikio turto, susijusio su šilumos, garų, karšto vandens gamyba, perdavimu bei realizavimu, nuomai (T 1, b.l. 13-14). 2000 m. spalio 30 d. SP UAB „Ukmergės šiluma“ visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė minėto bendrovės ilgalaikio turto perdavimu bei realizavimu, nuomai investitorių į rajono šilumos ūkių konkurso laimėtojai UAB „Energijos taupymo centras“ (T 1, b.l. 9-12). 2000 m. gruodžio 20 d. SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ sudarė sutartį, kurioje buvo numatyta, kad šilumos ūkį sudarančio turto perdavimui bus sudaryta turto nuomos sutartis (T 1, b.l. 20-32). 2001 m. sausio 2 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Ukmergės energija“ buvo pasirašyta Turto nuomos sutartis Nr. 1 (T 1, b.l. 33-38), kurios 2.1 p. buvo nurodyta išnuomotas turtas pagal Priedą Nr. 1 „Turto sąrašas“ (T 1 , b.l. 39-55).
Ieškovas prašė teismo minėtą turto perdavimo-priėmimo aktą dalyje pripažinti niekiniu Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 d. pagrindu, t.y. sandoris prieštarauja imperatyvioms Akcinių bendrovių įstatymo 29 straipsnio 10 straipsnio, 18 straipsnio 6 d. nuostatoms (įst.red. nuo 2000-03-16).
Pirmos instancijos teismas nustatęs, kad sandoris, kurį ieškovas prašo pripažinti niekiniu, sudarytas 2001 m. sausio 2 d., nagrinėjant ieškovo reikalavimą taikė Civilinio kodekso 47 straipsnio 1 d. (įst.red. iki 2001-07-01) nuostatas, nes tai atitinka Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000-07-18 įstatymo 9 straipsnio reikalavimus.
Nors pirmos instancijos teismas prašomą pripažinti niekiniu sandorį nagrinėjo kaip nuginčijimą sandorį, t.y. negaliojantį sandorį, kuris neatitinka imperatyvių teisės normų reikalavimų, tačiau dėl to naikinti teismo sprendimą ar jį keisti nėra pagrindo.
Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis negalioja pagal įstatymo nurodymą, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Tuo tarpu nuginčijamam sandoriui pripažinti negaliojančiu yra būtinas teismo sprendimas. Taigi nuginčijamo sandorio galiojimas priklauso nuo sandorį sudariusių asmenų valios. Nors nuginčijami sandoriai taip pat gali pažeisti teisę, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys (Civilinio kodekso 1.79 straipsnis), jie taip pat gali neginčyti sandorio.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimą, aiškinimo ir taikymo praktiką niekinio sandorio negaliojimo faktą teismas gali konstatuoti savo iniciatyva, t. y. nesant pareikšto reikalavimo dėl tam tikro sandorio pripažinimo negaliojančiu, tik tada, kai aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, yra akivaizdi (pavyzdžiui, akivaizdu, kad sandoris prieštarauja imperatyviajai įstatymo normai arba viešajai tvarkai ar gerai moralei). Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių jo negaliojimą, ir tirti su tuo susijusius įrodymus tik tada, kai yra pareikštas ieškinio ar priešieškinio forma šalies reikalavimas pripažinti tokį sandorį negaliojančiu (nutartį Nr. 3k-3-62/2003, priimta civilinėje byloje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“, UAB „Auksaakė“; nutartis Nr. 3k-3-150/2004, priimta civilinėje byloje 312-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija v. UAB „Skraida; kt.).
Ieškovas nors sandorį prašė pripažinti niekiniu, tačiau pateikė faktines sandorio neatitikimo imperatyvioms įstatymo normoms aplinkybes, todėl teismas pagrįstai nagrinėjo ieškovo ieškinį.
Civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Ieškovas teigia, kad turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo metu bendrovės direktorius viršijo savo įgalinimus ir perdavė nuomai bendrovės turtą, kurio bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo priėmęs nutarimo jį išnuomoti, kartu su kitu turtu, susijusiu su šilumos, garų, karšto vandens gamyba, perdavimu bei realizavimu. Poilsiavietė su priklausiniais ir inventoriumi negali būti priskirta prie nutarto išnuomoti turto kategorijos.
Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo teisės pasirinktas būdas per sandorio pripažinimą niekiniu negali būti apgintos, nes šis sandoris negali būti pripažintas akivaizdžiai niekiniu ir pirmos instancijos teismas pagrįstai jį nagrinėjo kaip negaliojantį sandorį. Prašomas pripažinti niekiniu sandoris – priėmimo-perdavimo aktas dalyje dėl poilsiavietės su priklausiniais ir inventoriumi pagal nuomos sutartį gali sukelti ir sukėlė teisines pasekmes. Šis turtas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip atsakovo nuomojamas turtas nuo 2001-03-29, t.y. atsakovo teisėtas valdymas daikto per nuomą buvo išviešintas.
Pagal Civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalį šalys negali patvirtinti niekinio sandorio, ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti. Tai reiškia, kad sandoriai, prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento, todėl negali sukelti jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. 3k-3-416/2005, priimta civilinėje byloje UAB „Sigma Telas“ ir kt. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, UAB „Fima“).
Nagrinėjamu atveju sandoris buvo patvirtintas ieškovo, nes ieškovas septynerius metus sutiko, kad atsakovas nuomodamas poilsiavietę su priklausiniais ir inventoriumi, ja naudotųsi ir dėl tokio naudojimo nereiškė jokių pretenzijų, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad šalis patvirtinusi sandorį pagal Civilinio kodekso 1.79 straipsnio 1 d. nuostatas netenka teisės jo ginčyti. Teismas nustatęs tokią aplinkybę pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo.
Nors kiti skundo argumentai negali turėti įtakos dėl apelianto reikalavimo panaikinti sprendimą ir ieškinį patenkinti, tačiau kolegija dėl jų pasisako, nes kai kurie sprendime konstatuoti faktai gali turėti įtakos tolimesniems šalių teisės ir pareigoms.
Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas neteisingai interpretavo, kad ieškovo bedrovės valdyba 2000-09-28 valdybos posėdyje pritarė ginčo turto nuomai, nes iš byloje esančio šio valdybos posėdžio protokolo tokių išvadų daryti negalima. Valdyba 5 punktu svarstė klausimą dėl ieškovo turto nuomos ir pritarė ilgalaikio turto nuomai investicijų konkurso laimėtojui Panevėžio ETC. Ilgalaikis turtas nebuvo detalizuotas ir nebuvo svarstyta, kokio konkretaus turto nuomai pritarė, o taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiame nutarimo punkte kalbama apie nuomotoją ne atsakovą, o visai kitą nuomotoją. Todėl kolegija sutikdamas su minėtu skundo argumentu šį teismo sprendimo motyvą laiko nepagrįstu ir jį iš sprendimo šalina.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo konstatavo faktą, jog atsakovas už poilsiavietę moka nuomos mokestį, nes leistinų įrodymų apie tokio mokesčio ar nuomos mokesčio už poilsiavietę mokėjimą šalys neteikė ir teismas tokių įrodymų netyrė, todėl šis sprendimo motyvas iš sprendimo eliminuojamas. Nuomos mokesčio mokėjimo faktas tarp juridinių asmenų neleistinas liudytojų parodymais, todėl liudytojo J.Kupčinsko parodymais dėl mokesčio mokėjimo fakto teismas negalėjo vadovautis.
Kiti skundo argumentai dėl nuomojamo turto sąrašo pateikimo savivaldybės tarybai, nustačius Civilinio kodekso 1.79 straipsnio 2 d. nustatytas aplinkybes, neturi teisinės reikšmės pareikšto reikalavimo sprendimui.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas iš esmės nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, išskyrus dėl paminėtų aukščiau. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais kolegija
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.