- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-22
- Bylos Nr.
- e2YT-30959-433/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo motina G. Š. (toliau – palikėja) mirė (duomenys neskelbtini) d. Ji buvo našlė, turėjo vienturtį sūnų - pareiškėją R. Š.. Iki mirties ji gyveno pareiškėjo bute ((duomenys neskelbtini), Vilnius), ten registruota jos paskutinė gyvenamoji vieta. Vienintelis palikėjos turtimas turtas buvo žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Prienų r., (duomenys neskelbtini), bei jame esantys statiniai - sodo namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiti kiemo statiniai (šulinys) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja taip pat turėjo asmeninių buities daiktų, kurie po mirties liko Pareiškėjo bute. Testamento Palikėja sudariusi nebuvo. Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir Pareiškėjo vaikai, kurie yra antros eilės įpėdiniai. Nuosavybė į aukščiau nurodytą turtą viešajame registre iki šiol registruota Palikėjos vardu. Pareiškėjas iki motinos mirties turėjo notarine tvarka jos išduotą įgaliojimą valdyti ir tvarkyti visą Palikėjai priklausantį turtą. Pareiškėjas į notarą dėl palikimo nesikreipė, nes turėjo klaidingą suvokimą, kad net ir po motinos mirties, šios dokumento pakanka visiems su nuosavybe susijusiems formalumams sutvarkyti. Tačiau nepaisant to, kad Pareiškėjas praleido terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, jis palikimą priėmė pradedamas faktiškai jį valdyti. Palikėjos turtą Pareiškėjas faktiškai valdė dar iki Palikėjos mirties, pagal motinos išduotą įgaliojimą. Po motinos mirties Pareiškėjo bute liko visi jos asmeniniai daiktai. Pareiškėjas taip pat iki šiol prižiūri motinai priklausiusį sodo namelį, esantį Prienų r., (duomenys neskelbtini), t. y. nuvyksta pažiūrėti ar viskas tvarkoje, sumoka išlaikymui skirtus mokesčius (atliekų tvarkymo mokesčius bei sodų bendrijos nario įmokas). Pareiškėjas mirusios motinos turtu rūpinasi kaip savo, t. y. disponuoja turtu kaip faktinis turto savininkas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra būtinas siekiant Pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teises į motinos paliktą turtą. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.). LR CK 5.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Pareiškėjas, būdamas vieninteliu pirmos eilės įpėdiniu, savo palikimo neatsisakė, iš jo nėra atimta paveldėjimo teisė, tačiau dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes manė, kad palikimo priėmimui jam nereikalinga atlikti jokių papildomų formalumų. Pagal LR CK 5.11 straipsnio nuostatas palikimą galėjo priimti Palikėjos vaikaičiai (Pareiškėjo vaikai), tačiau jie į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tokiu būdu išreikšdami valią nepriimti palikimo ir pritardami, kad jų tėvas (Pareiškėjas) po Palikėjos mirties palikimą priėmė faktiniu valdymu. Ginčo dėl Palikėjos palikimo priėmimo tarp Pareiškėjo ir jo vaikų nėra ir niekada nebuvo.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos G. Š., mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį G. Š. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. Š., kodas (duomenys neskelbtini) sūnus. Šią aplinkybę patvirtina Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro 2021-09-15 pažyma Nr. GR.3A-4379 apie asmens duomenys. G. Š. mirė (duomenys neskelbtini) d. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) d. mirties liudijimas, įrašo Nr. 1137. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-08-30 išrašo nustatyta, kad G. Š. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą; 1) žemės sklypą, esantį Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Pastatą – Sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype adresu Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini); 3) Pastatą – Lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini); 4) Pastatą _ Šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype adresu Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini); 5) Kitus statinius (inžinerinius) _ Kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype adresu Prienų r. sav., V(duomenys neskelbtini). Po G. Š. mirties (duomenys neskelbtini) d. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, ir šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto 11-ojo notarų biuro notarės Danguolės Blauzdžiuvienės 2016 m. rugpjūčio 23 d. liudijimas, notarinio registro Nr. 3516.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad R. Š. po motinos G. Š. mirties per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi R. Š. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad jis, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. Š. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: 1) žemės sklypą, esantį Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Pastatą – Sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype adresu Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini); 3) Pastatą – Lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini); 4) Pastatą _ Šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype adresu Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini); 5) Kitus statinius (inžinerinius) - Kiemo statinius (šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklype adresu Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini).
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš į bylą pateiktų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų, mokėjimo nurodymų, kvitų, nustatyta, kad mokesčius už atliekų išvežimą iš objektų, esančių adresu Prienų r. sav., (duomenys neskelbtini), bei mokesčius Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra aukščiau minėtas nekilnojamasis turtas, nuo 2015 metų moka pareiškėjas R. Š.. Jokių įsiskolinimų už atliekų išvežimą ar įsiskolinimų Sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ nėra. Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po G. Š. mirties.
Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad R. Š. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po motinos G. Š. mirties (duomenys neskelbtini) d., tuo priimdamas jos palikimą (CPK 185 str.).
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. Š. priėmė palikimą po motinos G. Š. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjas įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjui turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.