Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. eA-1916-1062/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
eA-1916-1062/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01056-2020-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
V. P. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Administracinė byla Nr. eA-1916-1062/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01056-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. P. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 21R-134 (AG-864/04-2019) (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti pareiškėjui 139 Eur turtinės bei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. sausio 3 d. jam buvo išduotas siuntimas pas radiologą tyrimui atlikti. Tyrimas buvo atliktas 2018 m. sausio 8 d., jis turėjo būti kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (toliau – ir PSDF), ši aplinkybė pripažįstama ir Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 4K-8247.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuvykus į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Affidea Lietuva“, jam buvo atliktas tyrimas, už kurį pareikalauta sumokėti 139 Eur. Bendrovės darbuotoja patikino, kad pinigai bus grąžinti klinikai gavus VLK mokėjimą. Kadangi pareiškėjas nurodytos sumos negavo, jis kreipėsi dėl pinigų grąžinimo, tačiau VLK 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 4K-8247 tik nurodė, kad pareiškėjas laiku nepasidomėjo teisėmis į PSDF lėšomis kompensuojamą tyrimą. Pareiškėjas šį raštą apskundė LAGK, kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu Sprendimu grąžino pareiškėjui skundą nurodydama, kad jam buvo išsiųstas LAGK sprendimas, kurio, pareiškėjo teigimu, jis negavo. Negavus sprendimo, kuriuo buvo nurodyta pašalinti skundo trūkumus, nebuvo galimybės toliau ginti pažeistų teisių.

Atsiliepimas

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VLK, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu LAGK, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėjas per 2019 m. gruodžio 17 d. sprendime nustatytą 14 dienų terminą nepašalino skundo trūkumų, nusprendė nepriimti pareiškėjo skundo ir grąžino jį pareiškėjui. Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra motyvuotas ir teisiškai pagrįstas, jame išdėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas. Nurodė, kad LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl trūkumų šalinimo buvo išsiųstas pareiškėjui jo nurodytu adresu, t. y. tinkamai įteiktas. Per nustatytą terminą pareiškėjas trūkumų nepašalino. Todėl Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas remiantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi. Pareiškėjo argumentas, kad jis minėto sprendimo negavo, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ar objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Nustatyti termino praleidimo priežastis nėra galimybių, o ir pareiškėjas neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą.

6. Atsakovas dėl reikalavimo atlyginti žalą nurodė, kad nesutinka, jog yra pagrindas nagrinėti reikalavimą atlyginti žalą, kai LAGK nepriėmė nagrinėti pareiškėjo skundo. Paaiškino, jog VLK tinkamai atsakė į pareiškėjo skundus ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo prašymai dėl jam suteiktos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teisėtumo buvo išsamiai išnagrinėti pagal kompetenciją Kauno teritorinėje ligonių kasoje (toliau – ir Kauno TLK) ir pareiškėjui pateikti atsakymai.

7. Nurodė, kad Kauno TLK nustatė, jog pareiškėjas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi neturėdamas siuntimo (tokiu atveju jam negalėjo būti teikiama kompensuojamoji paslauga) ir pasirinko paslaugą gauti ne eilės tvarka – pasinaudojo teise už suteiktą asmens sveikatos priežiūros paslaugą sumokėti savo lėšomis. Sutikimas savo lėšomis sumokėti už tyrimą medicininiuose dokumentuose yra patvirtintas pareiškėjo parašu. Todėl konstatuota, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatas. VLK, išnagrinėjusi raštus dėl 2018 m. sausio 5 d. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, 2018 m. lapkričio 30 d. raštu paaiškino, kad pareiškėjo skundus dėl suteiktos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teisėtumo pagal kompetenciją išnagrinėjo Kauno TLK, kartu buvo nurodytos aktualių teisės aktų nuostatos. Į pareiškėjo 2018 m. gruodžio 12 d. raštą VLK atsakė, kad prašymas nenagrinėjamas, nes tuo pačiu klausimu atsakymas jau buvo pateiktas ankstesniuose raštuose, o pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Pareiškėjas 2019 m. spalio 22 d. dar kartą pateikė skundą. VLK 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 4K-8247 konstatavo, kad pareiškėjo prašymas yra pakartotinis, ir nustačiusi, jog atsakymai į analogiškus prašymus jau yra pateikti, o naujų aplinkybių pareiškėjas nepateikė, skundo nenagrinėjo.

8. Atsakovas teigė, kad skunde tik deklaratyviai nurodoma, jog pareiškėjo apmokėta asmens sveikatos priežiūros paslauga jam turėjo būti suteikta PSDF biudžeto lėšomis, todėl jam turi būti atlyginta žala. Skunde nurodyta, kad pareiškėjui „neginčijamai priklauso ligonių kasų apmokami tyrimai“. Tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių paaiškinimų, aplinkybių ar teisės aktų nuostatų skunde nenurodyta. Priešingai negu teigiama skunde, VLK 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 4K-8247 nėra pripažinusi, kad pareiškėjui kokia nors asmens sveikatos priežiūros paslauga turėjo būti kompensuota PSDF biudžeto lėšomis. Taip pat minėtame rašte nėra nurodyta, kad pareiškėjas nepagrįstai sumokėjo už asmens sveikatos priežiūros paslaugą. VLK rašte apgailestauja dėl to, kad pareiškėjas laiku nepasidomėjo pacientų teisėmis gauti kompensuojamąsias asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir informuoja, jog neturi teisinio pagrindo priimti kitą sprendimą, nei tą, kuris jau buvo priimtas išnagrinėjus ankstesnius jo prašymus, t. y. kompensuoti suteiktos paslaugos išlaidas. Tarp pareiškėjo išlaidų ir VLK veiksmų (2019 m. lapkričio 25 d. rašto) nėra priežastinio ryšio, pareiškėjo išlaidos yra susijusios su jo paties veiksmais, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

II.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Šalies argumentai

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 22 d. pateikė skundą VLK, nurodydamas, jog anksčiau yra kreipęsis į VLK dėl 139 Eur grąžinimo už atliktą tyrimą, tačiau jo skundas nebuvo tenkintas. VLK 2019 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 4K-8247 „Dėl jūsų pakartotinio prašymo“ nurodė, kad analogiškus raštus dėl tyrimo kompensavimo VLK specialistai jau yra išnagrinėję ir pateikę atsakymus, o naujų aplinkybių pareiškėjas nepateikė. Rašte apgailestaujama, jog laiku nebuvo pasidomėta pacientų teisėmis į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamą tyrimą. VLK ragina pacientus prieš patvirtinant sutikimą mokėti savo lėšomis įsitikinti, ar tikrai pacientas privalo už tokį tyrimą mokėti. Šiuo atveju VLK neturėjo pagrindo pareiškėjui kompensuoti už atliktą tyrimą PSDF biudžeto lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas 2019 m. gruodžio 12 d. pateikė skundą LAGK, kuri 2019 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. AG-864-04/2019 nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą nuo sprendimo gavimo dienos pateikti patikslintą skundą – skunde nurodyti konkretų skundžiamą administracinį aktą ar veiksmą ir suformuoti reikalavimą pagal LAGK kompetenciją.

12. LAGK 2020 m. vasario 18 d. sprendimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsniu, atsisakė priimti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. skundą ir jį grąžino pareiškėjui. Sprendime nurodė, jog LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas jo nurodytu adresu, o terminas patikslinti skundą yra pasibaigęs.

13. Teismas aptarė ginčui aktualias Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas. Įvertinęs, kad LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. AG-864-04/2019 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, jog pareiškėjas privalėjo per nustatytą terminą šalinti skundo trūkumus. LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas dėl trūkumų šalinimo buvo išsiųstas pareiškėjui jo nurodytu adresu, t. y. tinkamai įteiktas. Teismas pareiškėjo argumentą, jog jis minėto sprendimo negavo, vertino kaip nepagrįstą jokiais įrodymais ar objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Nustatyti termino praleidimo priežastis nėra galimybių, o ir pareiškėjas neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjas nešalino skundo trūkumų per nustatytą terminą, o LAGK, išlaukusi itin protingą terminą, tik 2020 m. vasario 18 d., t. y. po dviejų mėnesių nuo pirmojo sprendimo priėmimo, vadovaudamasi Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, skundą atsisakė priimti ir grąžino skundą jį padavusiam asmeniui. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtai priimtas, pagrįstas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą nurodė, kad viešajai civilinei atsakomybei kilti yra nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), asmens patirta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.) ir neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 str.). Nesant nors vienos būtinosios sąlygos, nėra pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei.

15. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių atsakovo atstovo, t. y. VLK neteisėtų veiksmų. Teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti reikalavimą panaikinti VLK 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 4K-8247, taigi, vadovaujantis administracinių aktų teisėtumo prezumpcija, laikytina, kad minėtas sprendimas teisėtas. Sprendime nurodoma, kad šiuo atveju VLK neturėjo pagrindo pareiškėjui kompensuoti už atliktą tyrimą PSDF biudžeto lėšomis. Priešingai nei teigiama skunde, VLK 2019 m. lapkričio 25 rašte Nr. 4K-8247 nėra pripažinusi, kad pareiškėjui kokia nors asmens sveikatos priežiūros paslauga turėjo būti kompensuota PSDF biudžeto lėšomis. Taip pat minėtame rašte nėra nurodyta, kad pareiškėjas nepagrįstai sumokėjo už asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Taigi tarp pareiškėjo išlaidų ir VLK veiksmų (2019 m. lapkričio 25 d. rašto) nėra priežastinio ryšio, pareiškėjo išlaidos yra susijusios su jo paties veiksmais, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę žalą (139 Eur) negali būti tenkinamas. Atitinkamai, nesant jokių VLK neteisėtų veiksmų fakto, nėra teisinio pagrindo priteisti ir neturtinės žalos (200 Eur) atlyginimą.

III.

16. Pareiškėjas V. P. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

17. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesprendė ginčo iš esmės ir nepasisakė, ar privati gydymo įstaiga, asmeniui turint siuntimą tyrimui, už kurį apmokama VLK lėšomis, turi teisę reikalauti ir gauti pinigines lėšas, apmokamas paties asmens. Ginčas aktualus ne tik pareiškėjui, bet ir Lietuvos gyventojams, dėl to visos aplinkybės turi būti įvertintos pakartotinai.

18. Pareiškėjas teigia, kad jis per teisės aktuose nustatytą terminą LAGK Kauno apygardos skyriui apskundė VLK 2019 m. lapkričio 25 raštą Nr. 4K-8247, tačiau jo skundas buvo perduotas nagrinėti LAGK. Gavusi pareiškėjo skundą, LAGK sprendimu nustatė terminą trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjas sprendimo negavo. Byloje nėra dokumento, patvirtinančio sprendimo įteikimą pareiškėjui, o LAGK Sprendime nurodyta, kad sprendimas dėl trūkumų šalinimo buvo išsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtina sprendimo įteikimo pareiškėjui fakto. Nežinodamas apie priimtą sprendimą dėl trūkumų šalinimo, pareiškėjas neturėjo galimybės jų pašalinti. Teigia, kad LAGK Sprendime išdėstyti argumentai būtų pagrįsti, jeigu nebūtų pašalinti skundo trūkumai esant įteiktam sprendimui, informuojančiam apie šią pareigą.

19. Pareiškėjas dėl turtinės ir neturtinės žalos nurodo, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra visos Civilinio kodekso sąlygos, kurioms esant kyla civilinė atsakomybė. Pareiškėjas patyrė žalą sumokėdamas už medicininį tyrimą, už kurį turėjo apmokėti VLK, tačiau ji už tyrimą neapmokėjo, nors turint siuntimą, turėjo apmokėti. Tarp VLK veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra akivaizdus priežastinis ryšys, kadangi jeigu VLK būtų apmokėjusi išlaidas už tyrimą, pareiškėjas nebūtų patyręs 139 Eur turtinės žalos.

20. Pareiškėjas teigia, kad visiškai neaišku, kokioms aplinkybėms esant teismas padarė absoliučiai nepagrįstą išvadą, jog VLK neturėjo pagrindo kompensuoti už atliktą tyrimą privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) lėšomis. Išrašas iš UAB „Affidea Lietuva“ internetinio puslapio patvirtina, kad diagnostikos centruose atliekamų brangiųjų tyrimų procedūrų bazinis įkainis yra kompensuojamas PSDF lėšomis.

21. Materialiosios teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Šiuo atveju materialiosios teisės normos teismo sprendime išaiškintos, tačiau netinkamai pritaikytos. Todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti.

Atsiliepimas

22. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog LAGK 2020 m. vasario 18 d. sprendimas nepriimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. skundo yra pagrįstas, atitinkantis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo.

24. Teigia, kad pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyta, jog jis praleido LAGK nustatytą terminą pašalinti skundo trūkumus, nes LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo negavo. Pažymi, kad nei pareiškėjo skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikta jokių įrodymų ar objektyvių faktinių aplinkybių šiam argumentui pagrįsti. Nustatyti termino praleidimo priežastis nėra galimybių. Vadovaujantis šiuo pareiškėjo argumentu, negalima spręsti dėl LAGK 2020 m. vasario 18 d. sprendimo pagrįstumo. Taigi pareiškėjo reikalavimas dėl LAGK 2020 m. vasario 18 d. sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas.

25. Atsakovas dėl reikalavimo atlyginti žalą nurodo, kad VLK yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, įgyvendinanti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. SDĮ nustatytais pagrindais ir sąlygomis privalomasis sveikatos draudimas garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą PSDF biudžeto lėšomis (2 straipsnio 5 dalis). Už apdraustiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoms sumoka teritorinės ligonių kasos, vadovaudamosi sudarytomis sutartimis (SDĮ 26 straipsnis, 33 straipsnio 1 punktas). Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (toliau – ir Tvarka), numatytais atvejais gydymo įstaigos turi teisę teikti mokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Jeigu pacientas neturi teisės aktų nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo arba, turėdamas siuntimą, pageidauja planine tvarka paskirtą tyrimą atlikti be eilės ir sutinka už jį sumokėti, tuomet, vadovaujantis Tvarkos 7.1 ir 7.3 papunkčiais, už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas jis turi sumokėti pats. Vadovaujantis nurodytų teisės aktų nuostatomis, jei pacientas turi teisę gauti PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamą paslaugą, asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo šią paslaugą pacientui suteikti nemokamai. Asmens sveikatos priežiūros įstaigai už šią paslaugą sumoka teritorinė ligonių kasa. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, neteisėtai suteikusi pacientui mokamą paslaugą, privalo pacientui grąžinti iš jo gautas lėšas (Tvarkos 11 punktas). Draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos (SDĮ 41 straipsnis).

26. Kauno TLK, vykdydama SDĮ 41 straipsnyje nustatytą funkciją ir vadovaudamasi Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos teritorinėse ligonių kasose taisyklėmis, patvirtintomis VLK direktoriaus 2017 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1K-96 „Dėl Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos teritorinėse ligonių kasose taisyklių patvirtinimo“, išnagrinėjo pareiškėjo prašymus dėl jam 2018 m. sausio 5 d. suteiktos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teisėtumo. Kauno TLK nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą UAB „Affidea Lietuva“, siuntimo nepateikė ir pasirinko paslaugą gauti ne eilės tvarka. UAB „Affidea Lietuva“ turi pareiškėjo pasirašytą sutikimą sumokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugą savo lėšomis. Kauno TLK konstatavo, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, taip pat Tvarkos nuostatas. Pareiškėjas Kauno TLK sprendimo teismui neskundė. Kauno TLK sprendimo nuorašą VLK pateikė teismui su atsiliepimu į pareiškėjo skundą.

27. Pareiškėjas dėl 2018 m. sausio 5 d. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 19 d. raštais kreipėsi į VLK. VLK 2018 m. lapkričio 30 d. raštu paaiškino, kad jo skundus dėl suteiktos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teisėtumo pagal kompetenciją išnagrinėjo Kauno TLK, kartu pareiškėjui buvo nurodytos aktualių teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. ir 2019 m. spalio 22 d. raštais pakartotinai kreipėsi į VLK. Šiais prašymais pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. VLK konstatavo, kad pareiškėjo prašymai yra analogiški, ir atsakė, kad jie nenagrinėjami, nes į tą patį klausimą jau buvo atsakyta ankstesniuose raštuose (vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu). VLK atsakė į šiuos raštus atitinkamai 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. Pažymi, kad VLK, atsižvelgdama į SDĮ 33 ir 41 straipsniuose nustatytas teritorinių ligonių kasų bei SDĮ 30 straipsnyje numatytas VLK funkcijas, pareiškėjui atsakė pagal kompetenciją ir teisės aktų nuostatų nepažeidė. VLK raštai teismo nėra pripažinti neteisėtais.

28. Pareiškėjo išlaidos dėl suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos UAB „Affidea Lietuva“ (139 Eur) ir neturtinė žala (200 Eur) atsirado ne dėl VLK veiksmų, o dėl to, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje jam buvo pasiūlyta ir, pareiškėjui sutikus, suteikta mokama paslauga. Taigi pareiškėjo išlaidos yra jo paties pasirinkimo gauti paslaugą ne eilės tvarka pasekmė. Pažymi, kad pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo atsakovas turėtų būti subjektas, kuris neva neteisėtai jam suteikė mokamą paslaugą – asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Nagrinėjamu atveju VLK veiksmai yra teisėti ir priežastiniu ryšiu nesusiję su pareiškėjo išlaidomis, todėl nėra civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Nesant VLK neteisėtų veiksmų fakto, nėra teisinio pagrindo priteisti ir neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

29. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad neaišku, kodėl teismas nusprendė, jog VLK neturėjo pagrindo kompensuoti atlikto tyrimo išlaidų PSDF biudžeto lėšomis. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas prašo priteisti žalos atlyginimą, sprendime pasisakė dėl civilinės atsakomybės sąlygų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį buvimo. Kaip teisingai konstatuota sprendimo motyvuojamojoje dalyje, VLK 2019 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. 4K-8247 (vienintelis pareiškėjo pateiktas dokumentas reikalavimui pagrįsti), vadovaujantis administracinių aktų teisėtumo prezumpcija, laikytinas teisėtu sprendimu. Įvertinęs VLK 2019 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. 4K-8247 turinį, teismas sprendė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, šiuo raštu VLK nėra pripažinusi, jog pareiškėjui kokia nors asmens sveikatos priežiūros paslauga turėjo būti kompensuota PSDF biudžeto lėšomis. Taip pat minėtame rašte nėra nurodyta, kad pareiškėjas nepagrįstai sumokėjo už asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Taigi teismas įvertino aktualų teisinį reglamentavimą, išanalizavo pagrindinius teisinius ginčo aspektus, pasisakė dėl jų vertinimo, išdėstė, kokiais įrodymais remdamasis pripažįsta bylos aplinkybes nustatytomis, todėl tinkamai motyvavo sprendimo išvadas.

30. Siekdamas pagrįsti reikalavimą priteisti žalos atlyginimą, pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB ,,Affidea Lietuva“ interneto puslapio išrašą, kuris patvirtina, kad įstaigoje atliekamų brangiųjų tyrimų ir procedūrų bazinis įkainis yra kompensuojamas PSDF biudžeto lėšomis. Atsakovas pažymi, kad UAB ,,Affidea Lietuva“ interneto puslapio išraše yra pateikta bendroji informacija apie diagnostikos centruose teikiamų paslaugų apmokėjimą, t. y. paslauga gali būti apmokėta iš PSDF biudžeto lėšų arba už ją savarankiškai sumokėti gali pats pacientas. Nurodytame išraše paslaugų apmokėjimo tvarka nėra detalizuota ir iš šios informacijos negalima spręsti apie PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. UAB ,,Affidea Lietuva“ interneto puslapyje paspaudus pareiškėjo išraše matomą nuorodą į diagnostikos centruose teikiamų paslaugų kainas, lankytojas supažindinamas su kainynais, kurių pastabose nurodyta, jog „skubos tvarka atliekami tyrimai nėra kompensuojami PSDF biudžeto lėšomis“. UAB ,,Affidea Lietuva“ viešai skelbia Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos nuostatas atitinkančią informaciją, kad ne eilės tvarka norintiems gauti paslaugas pacientams šios paslaugos yra mokamos (PSDF biudžeto lėšomis nekompensuojamos). Matyti, kad pareiškėjas skunduose ne tik iškraipė VLK 2019 m. lapkričio 25 d. rašto Nr. 4K-8247 turinį, bet ir klaidingai interpretavo asmens sveikatos priežiūros įstaigos viešai skelbiamą informaciją. Be to, UAB ,,Affidea Lietuva“ interneto svetainės išrašas yra padarytas 2020 m. gegužės 18 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 metams nuo neva neteisėtai apmokėtos paslaugos gavimo. Atsižvelgus į tai, nurodyto išrašo informacija nepagrindžia pareiškėjo nuomonės, kad jam 2018 m. sausio 5 d. suteikta paslauga turėjo būti apmokėta PSDF biudžeto lėšomis.

31. Pareiškėjas kitų jo poziciją pagrindžiančių aplinkybių ir įrodymų nepateikė. Apeliaciniame skunde ir skunde yra tik deklaratyviai teigiama, kad pareiškėjui suteikta asmens sveikatos priežiūros paslauga turėjo būti apmokėta PSDF biudžeto lėšomis, neva todėl jam turi būti atlyginta žala. VLK buvo pateikusi papildomą pareiškėjo poziciją paneigiantį dokumentą – Kauno TLK raštą, kuris yra oficialus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas. Šis sprendimas yra galiojantis ir teismui apskųstas nebuvo. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad VLK neteisėti veiksmai šioje byloje nenustatyti, tarp pareiškėjo išlaidų ir VLK veiksmų nėra jokio priežastinio ryšio, o pareiškėjo išlaidos yra susijusios su jo paties veiksmais, yra teisingos. Įvertinus bylos medžiagą, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo argumentus, akivaizdu, kad reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LAGK sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti skundą dėl to, kad per nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, teisėtumo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nustatęs, kad LAGK Sprendimu pagrįstai pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kadangi jis per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų. Nenustatęs VLK neteisėtų veiksmų, teismas netenkino ir pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

34. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesprendė ginčo iš esmės ir nepasisakė, ar privati gydymo įstaiga, asmeniui turint siuntimą tyrimui, už kurį apmokama VLK lėšomis, turi teisę reikalauti ir gauti pinigines lėšas, apmokamas paties asmens. Pareiškėjui neaišku, kuo remdamasis teismas sprendė, kad VLK neturėjo pagrindo kompensuoti už atliktą tyrimą PSDF lėšomis. Ginčas aktualus ne tik pareiškėjui, bet ir Lietuvos gyventojams, dėl to visos aplinkybės turi būti įvertintos pakartotinai. Teismas nepagrįstai nenustatė VLK neteisėtų veiksmų, kadangi, pareiškėjo teigimu, šiuo atveju yra visos CK nustatytos sąlygos civilinei atsakomybei kilti.

35. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2018 m. sausio 3 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos išdavė siuntimą atlikti kairio čiurnos sąnario BMR tyrimą ir įvertinti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas užsiregistravo tyrimą atlikti UAB „Affidea Lietuva“, kuris jam buvo atliktas 2018 m. sausio 5 d., už kurį pareiškėjas sumokėjo 139 Eur.

38. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 7 d. (pakartotinai) kreipėsi į Kauno TLK su prašymu paaiškinti, ar UAB „Affidea Lietuva“ teisėtai iš jo buvo paimtas mokestis už MRT tyrimą.

39. Kauno TLK, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, 2018 m. rugsėjo mėn. rašte nurodė, kad pareiškėjui, jo sutikimu, MRT tyrimas buvo atliktas skubos tvarka, jis žodžiu buvo informuotas, kad skubos tvarka atliekami tyrimai (su siuntimu ar be siuntimo) PSDF biudžeto lėšomis nėra kompensuojami. Pareiškėjas pasinaudojo teise atlikti tyrimą skubos tvarka savo lėšomis, tai patvirtino pasirašydamas paciento klausimyne-sutikime MRT tyrimui atlikti bei sumokėjo už tyrimą 139 Eur. Kauno TLK nustatė, kad UAB „Affidea Lietuva“, atlikdama pareiškėjui MRT tyrimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo bei Tvarkos nuostatomis. Tačiau nustatė, kad UAB „Affidea Lietuva“ nesivadovavo direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. patvirtintomis MRT paslaugų, kurios nekompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, kainomis, kurių 30 punkte nustatyta, jog speciali MRT tyrimo kaina pensininkams, iš dalies darbingiems asmenims ir kt. yra 125 Eur, kai nustatyta kaina yra 139 Eur. Kauno TLK, įvertinusi nustatytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, nutarė tenkinti pareiškėjo prašymo dalį ir pasiūlė UAB „Affidea Lietuva“ perskaičiuoti V. P. P. atlikto MRT tyrimo kainą, pritaikyti specialią nustatytą kainą, grąžinti 14 Eur skirtumą pareiškėjui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos. Taip pat įpareigojo UAB „Affidea Lietuva“ tikslinti SVEIDROJE V. P. P. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, įrašant teisingą (duomenys neskelbtini) kodą. Išaiškino pareiškėjui šio sprendimo apskundimo tvarką ir terminus. Byloje duomenų, kad pareiškėjas ginčijo šį Kauno TLK sprendimą, nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.

40. Pareiškėjas, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų, 2018 m.–2019 m. su prašymais ir skundais ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl UAB „Affidea Lietuva“ už tyrimą sumokėtų 139 Eur, kurie buvo persiųsti nagrinėti VLK, kuriuos išnagrinėjus pareiškėjui buvo pateikti atsakymai. Pažymėtina, kad VLK 2019 m. lapkričio 25 d. atsakyme į pareiškėjo 2019 m. spalio 22 d. ir 2019 m. spalio 23 d. prašymus, nurodė, kad analogiškus pareiškėjo 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 12 d. raštus dėl MRT tyrimo kompensavimo, VLK specialistai nuodugniai išnagrinėjo ir pateikė atsakymus 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 20 d. ir 2019 m. sausio 30 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių aplinkybių dėl MRT tyrimo kompensavimo. Nurodė, kad tenka tik apgailestauti, jog laiku nebuvo pasidomėta pacientų teisėmis į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamą tyrimą. VLK nuolat ragina pacientus, prieš patvirtinant sutikimą mokėti savo lėšomis, įsitikinti, ar tikrai privaloma už tokį tyrimą mokėti. Tai pareiškėjas galėjo padaryti susisiekęs su TLK pagal savo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju VLK tiesiog neturi teisinio pagrindo kompensuoti pareiškėjui už atliktą tyrimą PSDF biudžeto lėšomis.

41. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 12 d. su skundu kreipėsi į LAGK Kauno apygardos skyrių, prašydamas tinkamai nubausti už jam padarytą žalą (139 Eur) ir atlyginti 200 Eur moralinę žalą, nes teko važiuoti į Vilnių. LAGK Kauno apygardos skyrius 2019 m. gruodžio 16 d. raštu pareiškėjo skundą persiuntė LAGK, kuri 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. AG-864/04-2019 nustatė pareiškėjui 14 dienų terminą nuo sprendimo gavimo dienos pateikti LAGK patikslintą skundą, kuriame nurodyti konkretų skundžiamą administracinį aktą (sprendimą, atsakymą) ar veiksmą (neveikimą) ir suformuluoti reikalavimą pagal administracinių ginčų komisijos kompetenciją. LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo kopiją išsiuntė pareiškėjui jo skunde nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini).

42. LAGK, nustačiusi, kad pareiškėjas nepateikė patikslinto skundo, o 14 dienų terminas pateikti patikslintą skundą yra pasibaigęs, 2020 m. vasario 18 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 12 d. skundą, sprendimo kopiją tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjui adresu: (duomenys neskelbtini).

43. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti LAGK 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 21R-134(AG-864/04-2019) ir LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. AG-864/04-2019 bei VLK 2019 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 4K-8247. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš VLK 139 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

44. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 18 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl LAGK 2020 m. vasario 18 d. sprendimo panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo reikalavimą panaikinti VLK 2019 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. 4K-8247 bei LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. AG-864/04-2019 atsisakė priimti.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neišreikalavo įrodymų, padarė išvadas, iš esmės remdamasis atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais paaiškinimais, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

46. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti ABTĮ 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. <...>. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu: 1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų; 2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotas pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui.

47. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus, jis negavo, dėl to nepašalino LAGK sprendime nurodytų trūkumų.

48. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių argumentų, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundo LAGK turinį, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad LAGK, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pagrįstai 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus. Šį sprendimą, kaip matyti iš LAGK pateiktos bylos, LAGK tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjui jo skunde nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), o kadangi pareiškėjas per 14 dienų nuo LAGK sprendimo gavimo nepašalino skundo trūkumų, 2020 m. vasario 18 d. Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas išsiųstas jo skunde nurodytu adresu, sprendė, jog jis pareiškėjui įteiktas tinkamai, o pareiškėjo argumentus, kad jis minėto sprendimo negavo, vertino kaip nepagrįstus jokiais įrodymais ir objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pažymi, kad LAGK byloje yra 2019 m. gruodžio 17 d. lydraštis, iš kurio matyti, jog pareiškėjui adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo kopija, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šio sprendimo įteikimą pareiškėjui. LAGK teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kokia siunta (registruota ar paprasta) pareiškėjui buvo išsiųsta LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo pašalinti skundo trūkumus kopija, o pareiškėjui teigiant, kad jis sprendimo negavo, pirmosios instancijos teismas, nesant byloje įrodymų, patvirtinančių minėto sprendimo įteikimą pareiškėjui, taip pat neišreikalavus su sprendimo įteikimu susijusių papildomų įrodymų iš LAGK, nepagrįstai sprendė, jog LAGK 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimas pareiškėjui įteiktas tinkamai. Tik išreikalavus papildomus įrodymus, susijusius su LAGK sprendimo išsiuntimu pareiškėjui, bus galima daryti išvadas dėl jo tinkamo įteikimo pareiškėjui.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

52. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą atmetė nenustatęs VLK neteisėtų veiksmų. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog pareiškėjo reikalavimą panaikinti VLK 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 4K-8247 atsisakyta priimti, be to, šiame sprendime VLK nėra pripažinusi, kad pareiškėjui kokia nors asmens sveikatos priežiūros paslauga turėjo būti kompensuota PSDF biudžeto lėšomis bei, kad pareiškėjas nepagrįstai sumokėjo už asmens sveikatos priežiūros paslaugą. Teismas sprendė, kad tarp pareiškėjo išlaidų ir VLK veiksmų (2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo) nėra priežastinio ryšio, pareiškėjo išlaidos yra susijusios su jo paties veiksmais, todėl reikalavimas priteisti turtinę žalą (139 Eur) negali būti tenkinamas. Nesant jokių VLK neteisėtų veiksmų fakto, nėra teisinio pagrindo priteisti ir neturtinės žalos (200 Eur) atlyginimą.

53. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, kaip nurodyta Kauno TLK 2018 m. rugsėjo mėn. rašte atsakant į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, pareiškėjui, jo sutikimu, MRT tyrimas buvo atliktas skubos tvarka, jis žodžiu buvo informuotas, kad skubos tvarka atliekami tyrimai (su siuntimu ar be siuntimo) PSDF biudžeto lėšomis nėra kompensuojami. Pareiškėjas pasinaudojo teise atlikti tyrimą skubos tvarka savo lėšomis, tai patvirtino pasirašydamas paciento klausimyne-sutikime MRT tyrimui atlikti. Tačiau byloje nėra jokių, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas prašo priteisti jam 139 Eur turtinės žalos atlyginimą, t. y. už jam atliktą MRT tyrimą sumokėtą sumą, tačiau Kauno TLK minėtame 2018 m. rugsėjo mėn. rašte nurodė, jog UAB „Affidea Lietuva“ nesivadovavo direktoriaus 2017 m. gruodžio 22 d. patvirtintomis MRT paslaugų, kurios nekompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, kainomis, kurių 30 punkte nustatyta, jog speciali MRT tyrimo kaina pensininkams, iš dalies darbingiems asmenims ir kt. yra 125 Eur, todėl nutarė tenkinti pareiškėjo prašymo dalį ir pasiūlė UAB „Affidea Lietuva“ perskaičiuoti V. P. P. atlikto MRT tyrimo kainą, pritaikyti specialią nustatytą kainą, grąžinti 14 Eur skirtumą pareiškėjui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, ar UAB „Affidea Lietuva“ perskaičiavo pareiškėjui atlikto tyrimo kainą ir grąžino 14 Eur skirtumą.

54. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą teigia, jog Kauno TLK nustatė, kad pareiškėjas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi neturėdamas siuntimo (tokiu atveju jam negalėjo būti teikiama kompensuojamoji paslauga) ir pasirinko paslaugą gauti ne eilės tvarka – pasinaudojo teise už suteiktą asmens sveikatos priežiūros paslaugą sumokėti savo lėšomis, sutikimas savo lėšomis sumokėti už tyrimą medicininiuose dokumentuose yra patvirtintas pareiškėjo parašu. Tačiau, priešingai nei teigia atsakovas, byloje yra pateikta siuntimo atlikti MRT tyrimą kopija, ir nėra byloje įrodymo apie tai, kad sutikimas savo lėšomis sumokėti už tyrimą medicininiuose dokumentuose yra patvirtintas pareiškėjo parašu; nėra ir kitų įrodymų, kurie leistų teigti, kad pareiškėjas žinojo mokamų paslaugų teikimo tvarką.

55. Pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat neišreikalavo ginčui teisingai ir objektyviai išnagrinėti reikalingų įrodymų.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje nurodytos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo, yra teisiškai svarbios ir reikšmingos teisingam ginčo išsprendimui. Šioms bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti ir įvertinti papildomus įrodymus, išnagrinėti kilusiam ginčui reikšmingas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių šioje byloje pasisakyti dėl ginčo esmės. Be to, nagrinėjamu atveju naujo sprendimo priėmimas apeliacinėje instancijoje ribotų šalių teisę į apeliaciją, būtų pažeisti apeliacijos tikslai bent vieną kartą patikrinti teismo sprendimo teisėtumą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.)

57. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė