- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- 2YT-2253-761/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00250-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., A. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., A. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir valdo.
2. Pareiškime nurodoma, kad 2001 m. rugpjūčio 14 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 87-8877 buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo J. K. nuosavybės teisėmis valdytą Tauragės apskrities Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą kartu su bendrasavininkais J. K., L. K., J. G., A. K.. 2000 m. vasario 25 d. vienas iš bendrasavininkų J. K. mirė. Po brolio mirties visi bendrasavininkai sutarė, kad broliui J. atitenkanti žemės dalis lieka pareiškėjui, nes jis rūpinosi brolio laidotuvėmis, kapo priežiūra, taip pat iki šios dienos už mirusiam broliui priklausantį žemės sklypą moka žemės mokestį, deklaruoja žemę, ją dirba ir prižiūri. Tačiau per 6 mėnesius į notarų biurą dėl brolio turto paveldėjimo jis nesikreipė.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys J. G. ir A. K. atsiliepimuose su pareiškėjo pareiškimu sutiko.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog teismui pripažinus, kad pareiškėjas po J. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, neprieštarautų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, jog Nacionalinė žemės tarnyba, iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. K. palikimo perėjimą valstybei. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš pareiškėjo A. K. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo brolis J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)). J. K. mirė nevedęs, vaikų neturėjo. Tauragės apskrities viršininko administracijos 2001 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 87-887790 buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo J. K. nuosavybės teisėmis valdytą Tauragės apskrities Šilalės rajono (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą kartu su bendrasavininkais J. K., L. K., J. G., A. K.. Po brolio J. K. mirties, jam atitekusia žemės sklypo dalimi, rūpinosi, ją dirbo, mokėjo mokesčius pareiškėjas.
6. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas A. K. bei jo brolis A. K. bei seserys L. K., J. G. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Suinteresuoti asmenys J. G. ir A. K. atsiliepimuose nurodė, jog su A. K. pareiškimu sutinka.
7. Pagal tuo metu galiojusio 1978 m. kovo 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 587 straipsnio 3 dalies (1964 m. liepos 7 d. redakcija) nuostatą, palikimą mirusiojo įpėdiniai galėjo priimti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau pareiškėjas tokio pareiškimo nepadavė. To paties CK 587 straipsnio 2 dalyje (1964 m. liepos 7 d. redakcija) yra numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku
8. Aukščiau išdėstyta įrodo, jog pareiškėjas po brolio mirties priėmė ir valdė J. K. priklausiusį turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad A. K. po brolio J. K. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po J. K. mirties jo brolis A. K. rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, todėl laikytina, jog pareiškėjas priėmė po palikėjo J. K. mirties palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
9. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).
10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl J. K. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po brolio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)), jo palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl J. K. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.