- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-575-528-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. dėl to, kad pagal 2008 m. rugsėjo 16 d. VDI Vilniaus skyriuje gautą J. L. (J. L.) ir A. S. pranešimą apie pastarųjų darbą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Angel Stone“ (toliau – ir UAB „Angel Stone“) atliekamo tyrimo metu nustatė, jog A. M., būdama UAB „Angel Stone“, esančios Goštauto gatvėje 8-0113, Vilniuje, komercijos direktore (darbdavio įgaliotu asmeniu), pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas, kadangi, esant darbo sutarties požymiams, leido J. L. ir A. S. dirbti nesudarius darbo sutarties. J. L. ir A. S. savo 2008 m. rugsėjo 23 d. paaiškinimuose, adresuotuose VDI Vilniaus skyriui, paaiškino, kad UAB „Angel Stone“ pradėjo dirbti nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. ir dirbo iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. statybos objekte „Gudelių šilas“ armuotojais, buvo sutartas darbo užmokestis už 1 (vieną) kvadratinį metrą (m²) armavimo 20 (dvidešimt) litų, nustatytas darbo laikas nuo 09 val. 00 min. iki 18 val. 00 min. Taip pat J. L. buvo išduotas darbuotojo darbo pažymėjimas Nr. 0041. Administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuota, kad, vadovaujantis tyrimo metu surinktais duomenimis, galima teigti, jog J. L. ir A. S. dirbo nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Angel Stone“ statybos objekte „Gudelių šilas“, esančiame Gudelių gatvėje, esant darbo sutarties požymiams (buvo sutarta dėl pareigų, aptartas darbo užmokestis, nustatytas darbo laikas), nesudarius darbo sutarties. Taip buvo pažeisti Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
II.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. kovo 5 d. nutarimu pripažino A. M. kalta padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 6000 (šešių tūkstančių) litų baudą.
Pirmosios instancijos teismas iš liudytojų J. L. ir A. S. parodymų nustatė, kad minėti asmenys tris dienas, t. y. nuo 2008 m. rugpjūčio 4 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d., dirbo UAB „Angel Stone“ armuotojais, susitarę dėl darbo sąlygų – darbo laiko, apmokėjimo už darbą, darbo vietos. Be to, J. L. pateikė UAB „Angel Stone“ jam išduotą darbo pažymėjimą (b. l. 7).
UAB „Hanner“ pateikė teismui statybos rangos sutartis, sudarytas dėl „Gudelių šilo“ penktojo namo fasado armavimo, tarp jų – su UAB „Viktosta“ sudarytą 2008 m. vasario 1 d. statybos rangos sutartį (b. l. 76-83), su UAB „Angel Stone“ sudarytą 2008 m. balandžio 18 d. statybos rangos sutartį (b. l. 19-39) ir jos 2008 m. liepos 28 d. papildymą Nr. 1 (b. l. 74-75), iš kurių matyti, kad UAB „Angel Stone“ pavedama atlikti UAB „Viktosta“ dėl nepakankamų turimų pajėgumų neatliktų/neužbaigtų penktojo namo fasado plytelių klijavimo darbų užbaigimą, įvertinant visus reikiamus darbus, medžiagas bei kitus technologinius procesus, kurie yra būtini šiam darbui atlikti/užbaigti. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad A. M. argumentas, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti asmenys iš principo negalėjo dirbti jos vadovaujamoje bendrovėje darbo, dėl kurio bendrovė nebūtų pasirašiusi sutarties su UAB „Hanner“, yra nepagrįstas.
Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, teismas konstatavo, kad A. M. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo įrodyta, ir skyrė jai minimalią administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
III.
Apeliaciniu skundu A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis priimtas objektyviai neįvertinus visų bylos aplinkybių. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2008 m. vasario 1 d. statybos rangos sutartimi UAB „Angel Stone“ pavedama atlikti UAB „Viktosta“ dėl nepakankamų turimų pajėgumų neatliktų/neužbaigtų penktojo namo fasado plytelių klijavimo darbų (akmens masės plytelių 30x30 klijavimas), užbaigimą, įvertinant visus reikiamus darbus, medžiagas bei kitus technologinius procesus, kurie yra būtini šiam darbui atlikti/užbaigti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad J. L. ir A. S. atliko armavimo darbus, o ne fasado plytelių klijavimo, akmens masės plytelių klijavimo darbus. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojo UAB „Angel Stone“ darbų vykdytojo J. S. parodymus, jog J. L. ir A. S. nusamdė UAB „Viktosta“ direktorius. Apelianto manymu, iš bylos aplinkybių darytina išvada, kad būtent UAB „Viktosta“ buvo aktualu sienas armuoti ir tokiu būdu pastato fasadą paruošti sekančiam etapui – plytelių klijavimui, kurį pagal sutartį ir turėjo atlikti UAB „Angel Stone“ darbuotojai. Apelianto teigimu, teismas turėjo apklausti UAB „Viktosta“ direktorių liudytoju, išsiaiškinti, kieno medžiagomis buvo atliekami armavimo darbai, kadangi UAB „Angel Stone“ medžiagomis, skirtomis armavimo darbams, nedisponuoja. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas, konstatuodamas armavimo darbų priėmimą, rėmėsi tik suinteresuotų bylos baigtimi darbininkų J. L. ir A. S. parodymais, o tai kelia abejones, ar toks darbų priėmimo faktas egzistavo. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. L. ir A. S. buvo išduoti darbo pažymėjimai. Teigia, kad teismas, priimdamas nutarimą, nesilaikė principo, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius su A. M. apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad, teismui įvertinus visus byloje esančius įrodymus, buvo padaryta teisinga išvada, jog A. M., būdama UAB „Angel Stone“ komercijos direktore, jos vadovaujamoje bendrovėje leido nelegaliai dirbti J. L. ir A. S..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas esant nurodytoms sąlygoms yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtas normas patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Byloje neabejotinai nustatyta, kad J. L. ir A. S. faktiškai dirbo UAB „Angel Stone“, iš jų darbo įmonė gavo naudos, bet faktiniai darbo santykiai įstatymo nustatytu būdu nebuvo įforminti. Liudytojas J. L. parodė (b. l. 54), kad dėl darbo sąlygų, apmokėjimo tarėsi su A. M., kad ji jam sakiusi, jog sumokėti negali, nes su ja taip pat kažkas neatsiskaitė, A. M. jam išdavė pažymėjimą. Analogiškus parodymus davė ir A. S. (b.l. 55). Šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Aplinkybė, ar UAB „Angel Stone“ kaip įmonė aplamai atlieka armavimo darbus, šioje byloje neturi reikšmės.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.