Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui K. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai. Priimtinas sprendimas už akių.

Uždaroji akcinė bendrovė, kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 str. 1 d., CK 2.82 str. 2 d., LR ABĮ 19 str. 1, 2 d.). Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja LR DK, LR CK, LR Akcinių bendrovių įstatymas ir kitų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Bendrovių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos tiek pareigos, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas (LR ABĮ 20, 34, 37 str.), tiek šios veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus (LR ABĮ 19 str. 8d., CK 2.87 str.). Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą, kartu veikti tokiu būdu, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos.

LR Įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20 Nr. IX-216, galiojantis nuo 2001-07-01) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (t. y. įmonė viešai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės administracijos vadovas, savininkas (savininkai) pateikia teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo dienos buvo ir yra nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžia kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Tokia jų pareiga kildinama taip pat ir iš CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendro pobūdžio pareigos asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų duomenų nustatyta, kad 2017 m. birželio 12 d. Panevėžio apygardos teismas iškėlė (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau UAB) „Acountera“ (b. l. 5-6). 2017 m. rugsėjo 11 d. Panevėžio apygardos teismas patvirtino ieškovės bankroto byloje kreditorinius reikalavimus iš viso 8 647,06 Eur sumai (b. l. 8). 2017 m. birželio 12 d. nutartimi teismas įpareigojo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, tačiau bylos duomenimis atsakovas neperdavė bankroto administratoriui bendrovės turto, buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų.

VĮ „Registrų centro“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) įregistruota 2007 m. spalio 18 d., bendrovės akcininkas ir vadovas – direktorius – K. P. nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12).

Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas (duomenys neskelbtini) bankroto bylą nustatė, kad bendrovė registruotino turto, piniginių lėšų sąskaitose neturi, yra nemoki, finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia nuo 2012 metų, bendrovė atitiko LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžtą įmonės nemokumo būseną. Bankroto byla iškelta pagal VMI prie Finansų ministerijos pareiškimą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, kad žala ieškovei atsirado dėl atsakovo neveikimo, K. P. vadovavimo (duomenys neskelbtini) kreditoriniai įsipareigojimai pasiekė 8 647,06 Eur sumą. Atsakovo atsakomybė grindžiama jo, kaip bendrovės akcininko ir direktoriaus neveikimu – žinant bendrovės finansinę padėtį, nesiėmus jokių aktyvių priemonių dėl tolimesnės bendrovės veiklos gerinimo arba bankroto bylos iškėlimo inicijavimo ir nepateikus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Atsakovui nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojanti (duomenys neskelbtini) patyrė taip pat 4780 Eur nuostolių, nes 2017 m. spalio 9 d. bendrovės kreditorių susirinkime kreditoriai patvirtino 2280 Eur bankroto administratoriaus atlyginimą ir 2500 Eur administravimo išlaidų sąmatą (b. l. 13-16). Tokį atsakovo K. P. neveikimą yra pagrindas pripažinti kaltu bei tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusiu su ieškovės patirta žala 13 427,06 Eur.

Nurodytais motyvais ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistinas 13 427,06 Eur žalos atlyginimas ieškovei.

Prievolė yra piniginio pobūdžio, todėl ieškovės reikalavimu iš atsakovo priteistinos 5 % procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 302,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu ir 1,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinys tenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžeto pajamas.

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei (duomenys neskelbtini), 13 427,06 Eur (trylikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt septynių eurų 06 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. spalio 17 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 302,00 Eur (tris šimtus du eurus) žyminio mokesčio ir 1,10 Eur (vieną eurą 10 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.