Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovui A. T. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę T. Y. Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civiliniu draudimu, (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės Mercedes Benz Sprinter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Wiola W4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7, 13-24). ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) pagal paslaugų teikimo sutartį sudarytą su ieškovu nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir nukentėjusiesiems asmenims išmokėjo 271,18 Eur ir 379,16 Eur draudimo išmokas, iš viso 653,34 Eur. Pagal ieškovo ir ADB „Gjensidige“ (buvusi UAB DK „PZU Lietuva“) filialo 2002 m. kovo 29 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį, ADB „Gjensidige“ įsipareigojo atlikti transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą (sutarties 1.1 punktas). Ieškovas įsipareigojo kompensuoti ADB „Gjensidige“ faktiškai išmokėtas draudimo išmokas tretiesiems asmenims turintiems teisę jas gauti iš ieškovo (sutarties 2.1.3. punktas) (b. l. 8-12). Ieškovas 2018 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymu ADB „Gjensidige“ pervedė 14 284,85 Eur sumą (b. l. 37). Ieškovas siuntė atsakovui pretenzijas dėl 653,34 Eur grąžinimo gera valia (b. l. 38,39), tačiau atsakovas gera valia 653,34 Eur ieškovui nesumokėjo.

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – TPVCAPDĮ 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų įtvirtintas TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalis). Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (Įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Taigi, nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras. Byloje nustatyta, kad atsakovas jam priklausančia transporto priemone neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą nukentėjusiesiems, kurią atlygino ADB „Gjensidige“. Šios aplinkybės atsakovas neginčija, taip pat neginčija ir nuostolių dydžio, atsiliepime nurodė, kad su iešminiu sutinka. Ieškovas, vykdydamas paslaugų teikimo sutarties 2.1.3. punkto nuostatas, kompensavo žalą ADB „Gjensidige“ ir pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnį įgijo teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą iš atsakovo, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteistina 653,34 Eur nuostolių atlyginimo.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos.

Dėl sprendimo išdėstymo

Atsakovas atsiliepime prašė išieškomą sumą leisti mokėti dalimis, mokant kas mėnesį po 60 Eur, kadangi yra nedirbantis (b. l. 48). Prašymą bei turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovas su atsakovo prašymu nesutiko. Atsiliepime į atsakovo prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis itin sunki, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra darbingo amžiaus (jokių įrodymų apie nedarbingumą nepateikta), objektyviai turintis galimybes dirbti, gauti pajamų ir atlyginti padarytą žalą. Pažymėjo, jog ieškovas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekdamas taikiai išspręsti nuostolių atlyginimo klausimą, tačiau atsakovas nereagavo. Mano, kad per 1,2 metų laikotarpį buvo galima atlyginti visą žalą. Visgi atsakovui pateikus įrodymus apie jo itin sunkią, nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio materialinę padėtį, sutiktų leisti atsakovui grąžinti ieškiniu reikalaujamas sumas per 2 mėnesių laikotarpį, kas mėnesį mokant atitinkamo dydžio sumas, su sąlyga, jog atsakovui pavėlavus sumokėti bent vieną įmoką, ieškovas turi turėti teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visas likusias nesumokėtas sumas iš karto.

CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 straipsnyje įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. CPK 284 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo išdėstymas kai ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nagrinėjant teismo sprendimo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo priteistą sumą išdėstyti dalimis po 60 Eur, t. y. beveik 11 mėnesių, dėl sunkios materialinės padėties, kadangi šiuo metu nedirba. Ieškovas su tokiu prašymu nesutinka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas jokių įrodymų apie sunkią materialinę padėtį, kuri būtų ne tik itin sunki, bet ir nuolatinio bei ilgalaikio pobūdžio, nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad nedirba, nenurodė to priežasčių. Todėl esant tokiai situacijai net nėra galimybės įvertinti, ar atsakovo finansinė padėtis iš tikrųjų yra itin sunki, ar jis tik siekia pavilkinti nuostolių išieškojimą. Taip pat nėra galimybės įsitikinti, ar atsakovas turės realią galimybę sumokėti tuos siūlomus 60 eurų per mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad žala susidarė dar 2017 m. (eismo įvykis įvyko 2017 m. rugsėjo 18 d.), ieškovas ne kartą ragino atsakovą žalą atlyginti geranoriškai, tačiau byloje nėra duomenų apie atsakovo bendradarbiavimą su ieškovu dėl nuostolių atlyginimo. Nors atsakovas nurodė, kad sutinka žalą atlyginti dalimis po 60 Eur, tačiau iki šios dienos, t. y. 2019 m. sausio 14 d., byloje nėra duomenų apie nors vienos tokios įmokos sumokėjimą. Todėl vertintina, kad iš esmės atsakovas nepadarė jokių realių žingsnių, kurie patvirtintų jo realius ketinimus atlyginti žalą gera valia ir neįrodė, kad jo finansinė padėtis jam leistų tai padaryti. Pažymėtina, kad atsakovui geranoriškai mokėjus jo nurodytą 60 Eur sumą kas mėnesį nuo žalos atsiradimo dienos, atsakovas visą žalą jau būtų atlyginęs 2018 m. vasarą, t. y. dar iki ieškovo kreipimosi į teismą (ieškovas į tesimą kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 23 d.), o mokėjus nuo gauto raginimo dienos, būtų padengęs jau didesnę dalį žalos.

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, atsakovo elgesį, teismas mano, kad byloje nėra susiklostę išimtinės aplinkybės, kurios būtų pagrindu priteistos sumos išdėstymui. Teismo vertinimu, išdėstant priteistą sumą beveik 1 metų laikotarpiui, būtų pažeistos ieškovo kaip kreditoriaus teisės, iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, kadangi ieškovo galimybės atgauti priteistą sumą nusitęstų net iki 2020 metų pavasario. Teismui patenkinus atsakovo prašymą būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, taip pat pažeisti teisėti kreditoriaus interesai ir teisėtų lūkesčių principas, kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstyta, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais, teisėtų lūkesčių principu, teismas atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą mokant kas mėnesį po 60 Eur atmeta (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Atsakovui išaiškintina, jog tai neužkerta kelio jam vykdymo procese prašyti teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis, taip pat kreiptis į kreditorių ir geranoriškai susitarti su kreditoriumi dėl priteistos sumos išdėstymo dalimis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 653,34 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 34 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį.

Atsakovo prašymą dėl sprendimo išdėstymo dalimis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.