Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-135-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-07
Bylos Nr.
1A-343-135-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Bronius Zalaga (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vaclovas Iždonas
Nuteistasis
V., V. D.
Civilinis ieškovas
J. B.
Advokatai
Vidas Peikštenis, Edvardas Krūvelis
Kategorijos

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-135/2010

Teisėjas Kęstutis Stulginskas Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.25.4.1., 2.4.7., 2.1.14.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 7 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,teisėjų Vaclovo Iždono, Raimundo Jurgaičio,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Borščienei,nuteistajam V. D., jo gynėjui advokatui Edvardui Krūveliui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. B., jos atstovui advokatui Vidui Peikšteniui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. ir nuteistas 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda. Nuosprendžiu, taikant LR BK 68 str., V. D. uždrausta vienerius metus vairuoti visų rūšių transporto priemones.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš AB ,,(duomenys neskelbtini) “ priteista 1 726,40 (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši litai 40 ct) neturtinės ir 5 507,26 (penki tūkstančiai penki šimtai septyni litai 26 ct) turtinės žalos atlyginimui, taip pat nukentėjusiajai iš AB ,, (duomenys neskelbtini)“ priteista 4 273,60 (keturi tūkstančiai du šimtai septyniasdešimt trys litai 60 ct) neturtinės žalos atlyginimui.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pažeidė kelių eismo saugumo taisykles: 2006 m. gegužės 2 d., apie 14 val. 22 min., Mažeikių m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties miesto kapinėmis, vairavo AB „(duomenys neskelbtini)" filialui Šiaulių elektros tinklams priklausantį automobilį VAZ 21070, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 51, 53, 199 punktų reikalavimus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, sukdamas į kairę nedavė kelio transporto priemonei lenkiančiai pagrindiniame kelyje, ko pasėkoje jį lenkęs automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. B. nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko buvo sužalota J. B., kuriai buvo padaryti galvos sumušimas, kairio spindulinio kaulo lūžis, kairio blauzdikaulio lūžis su poslinkiu, stovis po blauzdikaulio osteosintezės, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais V. D. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Teigia, jog apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo (LR BPK 328 str. 1 d. 2 p.), nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms (LR BPK 328 str. 1 d. 3 p.), baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, kadangi nuosprendžiu nėra atskleista bylos esmė, byloje neišsamiai, nevisapusiškai, neobjektyviai ištirtos faktinės bylos aplinkybės, nėra ištirtų aplinkybių vertinimo bei motyvacijos vienus įrodymus priimant, o kitus atmetant.

Apeliantas nurodo, kad dėl eismo įvykio kalta yra J. B., kadangi ji važiavo viršydama leistiną greitį, nuteistajam rodant kairio posūkio signalą ir jau esant persirikiavus posūkiui į kairę, lenkė nuteistojo automobilį, tuo pažeisdama KET 53, 172, 181 punktų reikalavimus, kas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje, t.y. būtinosios padarinių kilimo sąlygos. Nurodo, kad J. B. privalėjo būti itin atidi ir matydama, kad jo (V. D.) vairuojamas automobilis rodo kairįjį posūkio signalą ir persirikiuoja posūkiui į kairę, privalėjo vykdyti KET 181 p. reikalavimus, t.y. apvažiuoti jo vairuojamą automobilį iš dešinės arba palaukti kol atsilaisvins važiuojamoji juosta.

Apelianto teigimu, teismas ignoravo jo parodymus, jų neanalizavo, nenurodė, kokie apelianto parodymai patvirtino jo kaltę, o kurie ne, nenurodė, kokie apelianto parodymai nesutapo su nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, bylos medžiaga. Nurodo, kad J. B. keitė savo parodymus nurodydama skirtingus greičius, kurie buvo įvykio metu įvykio vietoje, taip pat duodama parodymus, kaip važiavo nuteistasis – ar stabiliai, ar trukčiodamas, taip pat keitė parodymus, kokiu kampu nuteistojo automobilis užsuko prieš nukentėjusiosios automobilį, koks atstumas buvo tarp automobilių darant manevrą. Skunde nurodo, kad J. B. parodymus paneigia jo (nuteistojo), liudytojo M. J. parodymai, specialisto paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, teismas rėmėsi prieštaringais J. B. parodymais nepašalinęs prieštaravimų.

Apelianto teigimu, šiuo atveju kaltą asmenį galima nustatyti tik kai bus nustatyta, ar automobiliui VAZ pradėjus važiuoti kairio posūkio kreive J. B. jau vykdė lenkimo manevrą, ar ne. Nurodo, kad teismas nenustatė, kurioje eismo juostoje įvyko automobilių susidūrimas, t.y. nuosprendyje nenustatyta eismo įvykio vieta, nenustatyta, kokiu greičiu važiavo J. B., kokiam atstumui esant nuo susidūrimo vietos ji sureagavo automobilio stabdymui.

Nesutikdamas su specialisto išvada Nr.11Š-168(07) apeliantas nurodo, kad išvada nepagrįsta, nes joje skaičiavimai ir argumentai yra prieštaringi ir neatitinka eismo įvykio aplinkybių, kadangi joje nurodyta, kad buvo atlikti netikslūs matavimai, kad dėl duomenų trūkumo nebuvo vertinamas VW Golf greitis, o autoįvykį fiksavo asmuo, neturintis tam teisės. Atsižvelgiant į tai ir į BPK 20 str. nustatytus įrodymų vertinimo kriterijus, apelianto nuomone, iš neteisėtu būdu gautų duomenų specialistas E. Grigelis negalėjo pateikti pagrįstų, neabejotinų išvadų. Taip pat nurodo, kad specialistas E. Grigelis, darydamas išvadą, kad nuteistasis, prieš sukdamas į kairę, nedavė kelio ne sankryžoje jį lenkusiam automobiliui VW Golf ir su juo susidūrė, kas buvo techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, nurodė mažiausią galimą J. B. važiavimo greitį – 70 km/h, t.y. skaičiavimui atlikti buvo pasirinkti tik jį (V. D.) kaltinantys bylos duomenys, nors, pasak apelianto, turėjo būti pasirinkti kaltę mažinantys duomenys. Apelianto nuomone, jei būtų pasirinktas didesnis greitis, išvada būtų buvusi kita.

Dėl procesinių pažeidimų, apeliantas nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 305 str. reikalavimus, nes jame nėra įrodymų analizės bei vertinimo ir todėl neaišku, kuriais įrodymais teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi, o kuriuos atmetė. Dėl to, apelianto teigimu, suvaržytos ir jo teisės paduodant apeliacinį skundą, kadangi jis nežino kurie įrodymai lėmė nuosprendžio priėmimą. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas buvo šališkas atmesdamas jo ir jo gynėjo prašymus, o nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos bylos aplinkybės, buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo teisės teikti įrodymus ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apelianto teigimu, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių jis turi būti išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, pagrįstai V. D. pripažino kaltu dėl kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo vairuojant kelių transporto priemonę, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (LR BK 281 str. 1 d.).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neneigia susidūrimo su nukentėjusiosios J. B. automobiliu, tačiau ginčija teismo įrodymų vertinimą ir pateikia savas įrodymų vertinimo versijas, taip pat teigia, kad pirmos instancijos teismas nenustatė svarbių bylos faktinių aplinkybių. Pasak apelianto, nukentėjusiosios J. B. parodymai, kuriais remdamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, yra prieštaringi ir nepatvirtinti kita bylos medžiaga, taip pat nuteistasis nesutinka su byloje pateikta specialisto išvada Nr. 11Š-168(07). Tačiau nurodytus skundo teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys duomenys – iš dalies paties nuteistojo parodymai, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, Eismo įvykio vietos planas, foto lentelės, Specialisto išvada ir kiti byloje esantys įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusioji J. B. nuosekliai tvirtino, kad važiuojant Sedos g. link Tirkšlių, ji nusprendė aplenkti priekyje važiuojantį automobilį, įvažiavo į kairę kelio pusę ir lenkiant tą automobilį ties keliuku į kairę ji pastebėjo, kad lenkiamas automobilis staiga pasuko į kairę priešais jos automobilį. Norėdama išvengti smūgio, ji dar labiau pasuko vairą į kairę, tačiau atstumas tarp automobilių tuo metu buvo labai mažas ir ji pajuto du smūgius į savo automobilį, po ko ji savo automobiliu užvažiavo ant pakelės bordiūro, peršoko per jį ir atsitrenkė į netoliese augantį medį, t.y. nukentėjusioji ir ikiteisminio tyrimo ir bylos teisme nagrinėjimo metu tvirtino, kad nuteistajam darant posūkį į kairę, ji buvo jau pradėjusi lenkimo manevrą ir pilnai išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą (t.1, b.l.92-93, t.2, b.l.84-86). Tai, kad nukentėjusioji skirtingai nurodė, koks atstumas buvo tarp jos ir nuteistojo automobilio jai pradėjus lenkimo manevrą, taip pat skirtingai nurodė nuteistojo automobilio užsukimo kampą prieš jos automobilį, nustatytą galimą važiavimo greitį šiuo atveju esmės nekeičia ir nėra esminis jos parodymų prieštaravimas, dėl kurio teismui kiltų abejonių jos parodymų tikrumu.

Specialisto išvadoje Nr. 11Š-168(07) nurodyta, kad nagrinėjamoje situacijoje, iškilus grėsmei eismo saugumui – automobiliui VAZ 21070 pradėjus važiuoti kairio posūkio kreive, J. B. jau vykdė lenkimo manevrą (t.1, b.l.63). Ir nors apeliantas skunde nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta automobilių susidūrimo vieta, tačiau iš teismui pateikto autoavarijos vietos plano ir nustatytų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad susidūrimas įvyko lenkimo (kairėje) eismo juostoje. Liudytojas V. Š. teismo posėdyje nurodė, kad susidūrimo vietą įvykio schemoje nubraižė jis, kadangi jis tuo metu dirbo kelių patruliu, tačiau tiksliai negalėjo nurodyti pagal kokius požymius – ar pagal purvo, ar stiklo šukes, ar dažus, kadangi į įvykius važiuoja dažnai ir visų prisiminti negali, tačiau užtikrino, kad pats susidūrimo vietos nesugalvojo (t.2, b.l.119-120). Kaip matyti iš įvykio schemos, joje yra V. D. parašas, kas reiškia, kad iš kart po įvykio ir nuteistasis su tokia schema ir įvykio planu sutiko (t.1, b.l.10). Ir nors, nagrinėjant bylą teisme, V. D. teigė, kad nesutiko su nubraižyta schema, tačiau jo nesutikimas byloje nėra užfiksuotas. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija atmeta apelianto teiginį, kad nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta automobilių susidūrimo vieta.

Apeliantas taip pat nesutinka su pateikta specialisto išvadą Nr. 11Š-168(07), kadangi, pasak apelianto, buvo atlikti netikslūs įvykio vietos matavimai, o autoįvykį fiksavo asmuo, neturintis tam teisės. Iš bylos medžiagos matyti, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo iškilęs klausimas, ar tam turintis teisę pareigūnas įvykį užfiksavo nuotraukose, tačiau kolegija pažymi, kad nuotraukos šiuo atveju yra tik papildomi įrodinėjo šaltiniai, o teismo galutinis sprendimas buvo priimtas įvertinant visų byloje surinktų įrodymų visumą. Dėl netiksliu įvykio vietoje atliktų matavimų, kolegija pažymi, kad Specialisto išvadoje Nr. 11Š-168(07) nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie sankryžos užapvalinimo spindulius, dėl ko negalima išmatuoti, kokį atstumą įveikė automobilis VW GOLF slysdamas žole, dėl ko nebuvo galima tiksliai nustatyti VW GOLF greitį prieš pat stabdymą. Išvadoje nurodyta, kad VW GOLF prieš stabdymą važiavo ne mažesniu kaip 70 km/h greičiu. Išvados Nr. 11Š-168(07) 6 punkte nurodyta, kad J. B. važiavimas didesniu nei leistinu greičiu techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, tačiau tai nebuvo pagrindinė sąlyga įvykiui kilti, todėl ir tikslus nukentėjusiosios prieš susidūrimą buvusio greičio nustatymas, priešingai, nei nurodo apeliantas, šiuo atveju nuteistojo veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytą eismo įvykio mechanizmą visiškai patvirtina byloje esantys kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas bei specialisto išvada Nr. 11Š-168(07). Nors nuteistasis su šia specialisto išvada nesutinka dėl joje pateiktų tikėtinų išvadų, tačiau, kolegijos vertinimu, iš esmės ji yra pakankamai tiksli ir atitinka kitus byloje esančius duomenis (iš dalies nuteistojo V. D. parodymus, nukentėjusiosios J. B., kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą bei eismo įvykio vietos planą), todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo šia išvada nesiremti.

Kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo parodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju nuteistasis nebuvo įsitikinęs, kad sukti į kairę bus saugu, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme V. D. nuosekliai tvirtino, kad nematė lenkiančio automobilio, buvo įsitikinęs, kad už jo niekas nevažiuoja, o automobilį matė už 200-300 m.

Taigi, ištyrusi byloje esančius duomenis, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog eismo įvykis kilo būtent dėl to, kad nuteistasis V. D. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimų, t.y. kad sukdamas į kairę V. D. nedavė kelio transporto priemonei, lenkiančiai jį pagrindiniame kelyje ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tarp KET 199 p. pažeidimo, kuriame nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje, ir LR BK 281 str. 1 d. dispozicijoje numatytų padarinių neabejotinai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie nuteistojo neatsargūs veiksmai buvo kilusių pasekmių būtina sąlyga. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t.y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Šiuo atveju, jeigu nuteistasis būtų laikęsis KET 199 punkto reikalavimų (sukdamas į kairę būtų davęs kelią transporto priemonei, lenkiančiai jį pagrindiniame kelyje), t.y. būtų sukęs į kairę prieš tai praleidęs pagrindiniu keliu jį lenkiantį automobilį, būtų nesusidūręs su šiuo automobiliu ir nesužalojęs žmogaus. Vadinasi, V. D. veika buvo eismo įvykio ir jo metu kilusių pasekmių pagrindinė priežastis. Tuo tarpu, vertinant nukentėjusiosios J. B. veiksmus, nors ir nustačius, kad ji viršijo nustatytą leistiną greitį ir tokiu būdu pažeidė KET reikalavimus, akivaizdu, kad dėl šio jos pažeidimo kaltinime nurodytas eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusioji J. B. padarė ir kitus apeliaciniame skunde nurodytus KET pažeidimus, tokius kaip „ jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą“ (181 p.), kadangi byloje nustatyta, kad J. B. lenkė nuteistojo automobilį šiam nepradėjus posūkio į kairę.

Kolegija konstatuoja, kad priimant Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-06-29 apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo padaryta procesinių pažeidimų, suvaržiusių kaltinamojo teises į gynybą ir sąžiningą procesą. Iš bylos medžiagos matyti, kad teisėjas, nagrinėjęs bylą netenkino kaltinamojo ir jo gynėjo prašymo dėl papildomo įvykio kelio matavimo bei papildomų klausimų pateikimo specialistams (t.1, b.l.199), tačiau pakvietė specialistą E. Grigelį į teismo posėdį duoti paaiškinimus (t.2, b.l.8-10), taip pat netenkino prašymo dėl pažymos apie įvykio metu įvykio vietoje buvusį greičio ribojimo ženklą, kadangi tokia pažyma byloje jau buvo (t.2, b.l.121), o visi kiti kaltinamojo ir jo gynėjo advokato teikti prašymai teismo buvo tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kolegija pažymi, kad nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, byloje surinktus įrodymus teismas ištyrė ir įvertino išsamiai ir nešališkai, įvykio aplinkybės ištirtos ir nustatytos teisingai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam taip pat yra teisinga. Iš bylos duomenų matyti, kad V. D. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Apeliantas anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas pagrįstai parinko sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri yra žymiai mažesnė, nei sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies už nesunkų nusikaltimą vidurkis (BK 47 str. 3 d. 2 p.) ir uždraudė vienerius metus vairuoti visų rūšių transporto priemones. t.y. teisę vairuoti mechanines transporto priemones ir tinkamai nustatė šios bausmės trukmę – ketverius metus. Kolegija mano, kad tokia bausmė atitinka LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Apeliacinio teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos gynėjas advokatas pateikė prašymą apmokėti atvykimo į apeliacinio teismo posėdį išlaidas ir advokato atstovavimo išlaidas, pateikė kuro pirkimo čekį 71,34 Lt sumai ir apmokėjimo už advokato atstovavimą pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt sumai.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Ši įstatymo nuostata taikoma ir apeliacinės instancijos procese.

Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą: teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti mažintinos atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai nebuvo susiję su naujomis ar labai sudėtingomis teisinėmis problemomis, apeliantas skunde, kaip ir pirmos instancijos teisme, neigė savo kaltę ir pateikė savo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Įvertintina ir tai, kad tas pats advokatas dalyvavo ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kas, be abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sąnaudas teikiant teisines paslaugas nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, nuteistojo turtinę padėtį. Dėl šių priežasčių nukentėjusiosios J. B. advokato paslaugoms apmokėti iš nuteistojo priteistina 800,00 Lt. Nukentėjusiosios atvykimo į apeliacinės instancijos teismo posėdį išlaidas teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p.), todėl jos taip pat priteistinos iš nuteistojo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., 105 str., 106 str. 2 d.,

nutarė:

atmesti nuteistojo V. D. apeliacinį skundą.

Priteisti iš V. D. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) nukentėjusiajai J. B. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir 71, 34 Lt (septyniasdešimt vieną litą 34 ct) kelionės išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Bronius ZalagaTeisėjai Vaclovas IždonasRaimundas Jurgaitis