Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-3916-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-10
Bylos Nr.
A6.-3916-271/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03161-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
S. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-3916-271/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03161-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. J., dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei Vaidai Matulionei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo

S. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),

bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

S. J. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimu buvo prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas, kad Bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui (įsiskolinimas valstybės biudžetui 66.526,03 Eur), 2018-05-01 - 2019-04-18 laikotarpiu Bendrovei vykdant atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, taip pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM teises, t.y. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

VMI pareiškime nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, (toliau – Bendrovė) į.k. (duomenys neskelbtini), yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019-07-03 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 66.526,03 Eur, iš jų: 121,00 EUR nekilnojamojo turto mokesčio (nuo 2019-02-16), 5,40 EUR gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 66399,63 EUR PVM (nuo 2018-10-16, deklaruota už 2018 m. gegužės mėn. 1-7 d.). Mokestinės nepriemokos išieškojimas pradėtas vykdyti 2018-10-29 pateikus nurodymą Nr. (23.31-08) 467-179143 nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. Nurodymu nepriemoka neišieškota. VMI prie FM 2019-02-01 priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-16857 išieškoti 66399,63 EUR mokestinę nepriemoką iš turto. Sprendimas perduotas vykdyti antstolei N. J.. Antstolė skolos neišieškojo. Padidėjus mokestinei nepriemokai VMI prie FM 2019-02-25 pateikė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-29895 nurašyti mokestinę nepriemoką iš sąskaitos (sąskaitų).

Siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2019-04-25 pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas baigtas 2019-05-23. Tikrinta: mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, įvykdymas už laikotarpį nuo 2018-05-01 iki 2019-04-18. Įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas.

VMI prie FM turimais duomenimis, Bendrovė turi atsiskaitomąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2014-09-23) AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) (EUR, USD, atidaryta 2015-12-21) AB Šiaulių bankas; paskolinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2015-12-19) AB Šiaulių bankas; kitos paskirties sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta 2015-12-19) AB Šiaulių bankas. AB SEB bankas 2010-04-19 atidaryta sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) uždaryta 2019-02-25.

AB SEB bankas pateiktų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašų duomenimis lėšų likutis 2018-05-01 buvo 0,01 EUR, judėjimas nevyko, likutis 2019-04-18 sudarė 0,01 EUR. AB Šiaulių bankas pateikto sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis lėšų likutis 2018-05-01 buvo 0,00 EUR, nuo 2018-05-01 iki 2019-04-18 gauta vienkartinė (2018-07-23) 125228,27 EUR įplauka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018-07-23 grąžinta 114394,39 EUR paskola bankui, sumokėtos 10833,88 EUR palūkanos, likutis 2019-04-18 sudarė 0,00 EUR.

Pateiktos kasos knygos duomenimis, lėšų likutis 2019-04-18 sudarė 10029,17 EUR, nuo 2018-05-01 iki 2019-04-18 gauta vienkartinė (2018-12-10) 1000,00 EUR įplauka, 2018-06-25 išleista 267,44 EUR, lėšų likutis 2018-05-01 buvo 10761,73 EUR.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. J. į teismo posėdžius, apie kurių vietą ir laiką pasirašytinai buvo informuotas, neatvyko, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, tačiau pateikė rašytinius paaiškinimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla išnagrinėta S. J. nedalyvaujant (LR ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Rašytiniame paaiškinime S. J. nusižengimo nepripažino ir prašė nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną. Nurodė, kad nesutinka su VMI nurodomais argumentais, nes neatliko jokių veiksmų, kurie pažeistų Civiliniame kodekse įtvirtintą atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Nuo 2019 m. liepos mėnesio nebėra Bendrovės direktorius ir nebeturi jokių Bendrovės dokumentų, kuriais galėtų pagrįsti aplinkybę, kad neatliko jokių veiksmų, sudarančių pagrindą kilti administracinei atsakomybei jo atžvilgiu. Atitinkamai mano, kad yra būtina į bylą įtraukti Bendrovę bei Banką ir/arba iš jų išreikalauti dokumentus pagrindžiančius, kokiu pagrindu 2018 m. liepos 23 d. Bendrovė gavo 125 228,27 EUR ir kokiu pagrindu Bankas tą pačią dieną nuo Bendrovės sąskaitos nurašė 125 228,27 EUR sumą. Nurodė, jog neatliko jokių veiksmų, kuriais pažeistų VMI interesus. Visos lėšos esančios Banko sąskaitoje, buvo įkeistos Bankui, kuriam Bendrovė buvo skolinga, todėl pinigai iškart tą pačią akimirką buvo nuskaityti ir jis, kaip tuometinis Bendrovės vadovas, negalėjo daryti jokios įtakos pinigų nurašymui, todėl akivaizdu, jog dėl VMI nurodomų piniginių operacijų nėra jo kaltės ir administracinė atsakomybė negali būti taikoma. Taip pat, pažymėjo, jog su Banku pasirašyti susitarimai ir sutartys buvo sudaryti jam nesant Bendrovės direktoriumi, todėl jis objektyviai niekada negalėjo daryti įtakos tam, jog Bendrovės gautos lėšos nebūtų nurašytos. Jam nėra tiksliai žinoma, kokiu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimą, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laidavusi už Bendrovės prievoles Bankui, todėl jo supratimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiog įvykdė prievolę Bankui pagal laidavimo sutartį, tačiau tą atliko ne mokėdama tiesiogiai Bankui, o į Bendrovės sąskaitą Banke, nuo kurios Bankas iš karto lėšas nurašė, todėl jis negalėjo daryti jokios įtakos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą mokėjimą atliktų kitaip. Be to, 2018 m. liepos 23 d. Bendrovė neturėjo prievolės VMI, todėl jis objektyviai niekaip negalėjo suvokti, kad minėtoms operacijomis VMI interesai galėtų būti kaip nors pažeisti, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra jo, kaip vadovo, kaltės ir jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė (b.l. 22).

Su papildomu rašytiniu paaiškinimu, gautu 2019-08-30, S. J. pateikė AB Šiaulių bankas raštą, kuriame nurodoma, kad atsakydamas į S. J. prašymą nurodyti, kokiu pagrindu į UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą 2018-07-23 buvo įmokėta 125 228,27 EUR ir po to šios lėšos buvo nurašytos, bankas informuoja, kad 2017-12-08 Bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria buvo perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini)", juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolos. Banke prie vieno iš skolininkų, šiuo atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo atidaryta atskira banko sąskaita reikalavimo teisių pirkėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“, pervestoms lėšoms kaupti iki pilno atsiskaitymo pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Paskutinį mokėjimą pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko 2018-07-12, tačiau lėšos Banke techniškai buvo paskirstytos 2018-07-23. Kadangi prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaryta sąskaita lėšoms pagal reikalavimo perleidimo sutartį kaupti, o reikalavimas perleistas tiek į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek į UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2019-07-23 Bankas paskirstė lėšas pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir dalį lėšų, gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir skirtų atsiskaityti pagal reikalavimo perleidimo sutartį, perkeldamas iš prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos lėšoms pagal reikalavimo perleidimo sutartį kaupti į UAB „(duomenys neskelbtini)" sandorio (kreditavimo sutarties) aptarnavimo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, jame taip pat nurodyta, kad lėšos yra gautos „Pagal reikalavimo perleidimo sutartį už 2017.12.08". Atsižvelgiant į išdėstytą, minėtas 125 228,27 EUR mokėjimas buvo atliktas mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir skirtas prievolės Bankui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį įvykdymui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėto mokėjimo neatliko ir šio mokėjimo gavėjas yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o Bankas (b.l. 37).

VMI įgaliotoji atstovė Vaida Matulionė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgdami į AB Šiaulių bankas rašte pateiktą informaciją, jog 125 228,27 EUR mokėjimas buvo skirtas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tiesiogiai bankui, prašo S. J. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvada dėl veikos kvalifikavimo

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šių nuostatų nesilaikymas vykdant mokėjimus laikomas kreditoriaus teisių pažeidimu.

Iš 2019 m. gegužės 28 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222) FR1042-1991 matyti, jog nuo 2019-04-25 iki 2019-05-23 buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) operatyvus patikrinimas, tikrinant mokesčių mokėtojo pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą, įvykdymą nuo 2018-05-01 iki 2019-04-18 d. 2019-04-18 duomenimis, bendrovės mokestinę nepriemoką sudarė 66522,39 Eur: iš jų 121,00 Eur nekilnojamo turto mokesčio (nuo 2019-02-16) , 1,76 Eur GPM delspinigių, 66399,63 Eur PVM (nuo 2018-10-16, deklaruota už gegužės 1-7 d.). Mokestinės nepriemokos išieškojimas pradėtas vykdyti 2018-10-29 pateikus nurodymą Nr. (23,31-08) 467-179143 nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų. Nepriemoka nurodymu neišieškota. VMI prie FM 2019-02-01 priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-16857 išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto. Antstoliui nepavyko išieškoti nepriemokos iš turto. Bendrovės sąskaitų ir lėšų judėjimo jose patikrinimo metu nustatyta, kad 2018-07-23 Bendrovės banko sąskaitose, esančiose AB Šiaulių bankas, buvo gauta vienkartinė 125228,27 Eur įplauka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018-07-23 grąžinta 114394,39 Eur paskola bankui, sumokėtos 10833,88 Eur palūkanos, ir 2019-04-18 likutis sąskaitoje buvo 0 Eur. Kitose Bendrovės sąskaitose likučiai buvo nuliniai, lėšų judėjimas tikrinamu laikotarpiu nevyko. Kasos knygos duomenimis, likutis kasoje 2018-05-01 buvo 10761,73 Eur. Buhalterinės sąskaitos „256 Atskaitingi asmenys“ žiniaraščio duomenimis, 2018-05-01 likutis sudarė -51292,54 Eur (bendrovės skola atskaitingiems asmenims). Prekybos skolų vertė 4452,20 Eur. Pateikto apskaitos registro 2019-04-18 duomenimis, mokėtinos skolos ir įsipareigojimai sudaro 632633,51 Eur, iš jų 114780,93 Eur – ilgalaikės finansinės skolos kredito institucijoms, 408182,00 Eur trumpalaikės finansinės skolos, skolos tiekėjams 19447,43 Eur. Bendrovė 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pateikusi, o 2017 m. balanso duomenimis Bendrovės turto vertė 412694 Eur. Iš jų 386086 Eur ilgalaikis turtas, 26608 Eur trumpalaikis turtas; nuosavas kapitalas -223901 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 613914 Eur. 2017 m. Pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, pardavimo pajamos 377 Eur, pardavimo savikaina 628 Eur, bendrosios ir administracinės sąnaudos 15555 Eur, kitos veiklos rezultatai – 124 Eur, palūkanų ir kitos panašios pajamos 6 Eur, palūkanų ir kitos panašios sąnaudos 17 Eur, nuostolis 17941 Eur. 2019-05-23 VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra duomenimis, Bendrovė neturi nei nekilnojamo turto, nei transporto priemonių (b.l. 5-6).

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad VMI pareiškimo dėl administracinės teisenos pradėjimo surašymo dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 66526,63 Eur mokestinę nepriemoką: iš jų: 121,00 EUR nekilnojamojo turto mokesčio (nuo 2019-02-16), 5,40 EUR gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 66399,63 EUR PVM (nuo 2018-10-16, deklaruota už 2018 m. gegužės mėn. 1-7 d.) (b.l. 3, 7). Kadangi nei iš Bendrovės piniginių lėšų sąskaitose, nei iš turto šios nepriemokos išieškoti nepavyko, o iš operatyvaus VMI patikrinimo rezultatų akivaizdu, jog Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų patenkinti visų savo kreditorių, tarp jų – ir VMI, reikalavimus, atitinkamai bendrovės atsiskaitymams buvo pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnyje numatytą tvarką.

VMI į teismą su prašymu pradėti S. J. atžvilgiu administracinę teiseną kreipėsi nustačiusi, jog 2018-07-23 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmokėta 125228,27 Eur suma, iš šių lėšų buvo atsiskaityta su banku (b.l.9), tačiau ne su VMI, tokiu būdu pažeidžiant VMI, kaip kreditorės, interesus ir CK 6.930¹ straipsnyje numatytą mokėjimų eiliškumą. Šiuo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo S. J.. VĮ Registrų centras duomenimis, jo paskyrimo (išrinkimo) data 2018-04-18, nors registruotas vadovu 2018-08-29 d. Įgaliojimų pabaiga – 2019-07-01 d. (b.l. 24).

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota visa jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo (iki 2017-01-01 - administracinio teisės pažeidimo) sudėtis. Tik įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tada, kai jo veiksmuose yra nustatomi visi konkretaus teisės pažeidimo sudėties elementai.

Nusižengimas, kuriuo kaltinamas S. J., iš esmės yra tyčinis. Tai yra bendrovės vadovas, žinodamas apie įsiskolinimą aukštesnės eilės kreditoriams, ir faktą, jog bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, sąmoningai nesilaiko CK 6.930¹ straipsnyje numatyto mokėjimų eiliškumo, pirmiausiai atsiskaitydamas su kreditoriais iš žemiau esančių eilių.

S. J. neigė savo kaltę nurodydamas, kad nors minėta 125228,27 Eur suma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo gauta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, ir tą pačią dieną lėšos paskirstytos AB Šiaulių bankui, tačiau realiai šiuose mokėjimuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo, nes iš tiesų šie pinigai buvo gauti ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir skirti ne Bendrovei, o tiesiogiai bankui, ir ne Bendrovė tą dieną atliko mokėjimą bankui, o pats bankas perskirstė lėšas. AB „Šiaulių bankas“ teismui patvirtino, jog nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingos bankui, tačiau tarp banko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reikalavimo teisių pirkėjas) 2017-12-08 buvo sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis dėl minėtų bendrovių skolų. Pagal šią sutartį skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo atidaryta atskira banko sąskaita reikalavimo teisių pirkėjo pervestoms lėšoms kaupti, kol bus galima pilnai atsiskaityti pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Minėtoje sąskaitoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukaupus reikalingą sumą, pats bankas atsižvelgdamas, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra dėl dviejų bendrovių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ) skolų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje esančias lėšas paskirstė, dalį šių lėšų (o būtent 125228,27 Eur) perkeldamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio (kreditavimo sutarties) aptarnavimo sąskaitą (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną minėtas lėšas nurašydamas. Iš banko paaiškinimo seka, kad 125228,27 Eur mokėjimas iš tiesų buvo atliktas mokėtojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir skirtas šios bendrovės prievolės bankui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį įvykdymui, šių lėšų savininkas buvo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ , o galutinis ir tiesioginis gavėjas AB Šiaulių bankas.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad nors minėtų finansinių operacijų atlikimo metu buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos, o pavedimų dienai S. J. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau minėtas lėšas į skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko pats bankas savo iniciatyva UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje gautas lėšas reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu perskirstė, dalį jų perkeldamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorio (kreditavimo sutarties) aptarnavimo sąskaitą (duomenys neskelbtini), o iš jos - nurašydamas sau. Tokiu būdu atliekant minėtas operacijas realiai veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB Šiaulių bankas, tačiau ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, atitinkamai pastarosios tuometinis vadovas S. J. negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant jo veiksmuose šio nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti S. J. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal LR ANK 120 straipsnio 1 dalį teiseną, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski