Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui S. S., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, atsakovo Alytaus miesto savivaldybės atstovui Mariui Jasaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Miesto policijos nuovados tyrėjo 2011 m. birželio 27 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtina, kad 2011 m. birželio 11 d. apie 7 val. 20 min., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , automobilių stovėjimo aikštelėje ant pareiškėjui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) , užvirto medis (b.l. 4-6, 27, 30-32, 90- 95). Nutarime nurodyta, kad apžiūrint išvirtusį medį nebuvo nustatyta duomenų, kad jis virto dėl kito asmens (asmenų) veiksmų. Taip pat nurodė, kad nėra surinkta duomenų, įrodančių, jog buvo įvykdyta veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. (turto sunaikinimas ar sugadinimas), kadangi žala atsirado dėl išvirtusio medžio, augusio Alytaus miesto teritorijoje. 2011 m. birželio 14 d. pareiškėjas kreipėsi į UAB „Verlita“ dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. UAB „Verlita“ ekspertas Gediminas Kašėta (kilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos atestato Nr. A000557), apžiūrėjęs automobilį, 2011 m. birželio 14 d. Transporto priemonės RENAULT MEGANE SCENIC vertinimo ataskaitos Nr. AVER-42 (b.l. 8-25) išvadose nurodė, jog transporto priemonės rinkos vertė prieš sužalojimą: 5000 Lt; transporto priemonės atkuriamoji vertė, keičiant senas detales naujomis- originaliomis detalėmis įvertinus nusidėvėjimą: 4947 Lt; apgadintos transporto priemonės likutinė vertė: 1700 Lt; sužalotos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš sužalojimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas (b.l.12-25).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Alytaus miesto savivaldybės, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio (2010 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XI-783 redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) 1 dalį ir 32 straipsnio (2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 redakcija, galiojusi bylai aktualiu laikotarpiu) 2 dalies 17 punktą želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Minėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas (byloje aktuali 2011 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1327 redakcija), kurio 10 straipsnio 1 dalyje išvardinti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos. Šios teisės normos aiškinimas leidžia teigti ir apie savivaldybės pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta Alytaus miesto savivaldybės administracija buvo atsakinga už medžio (paprastojo klevo), augusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , priežiūros organizavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio mėn. 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932-11). Taigi minėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų pagrindu tvirtintina, kad Alytaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini) ) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Taigi pareiškėjas byloje turi įrodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Alytaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Vykdydama minėtų įstatymų numatytus reikalavimus Alytaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T-5 patvirtino Alytaus miesto kraštovaizdžio tvarkymo specialųjį planą (b.l.77-83). Kaip nurodo atsakovas, rengiant šį planą buvo inventorizuoti visi Alytaus miesto bendrojo naudojimo teritorijose augantys želdiniai, nustatyta jų būklė, numatytos ūkinės jų tvarkymo priemonės. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 22 d. sprendimu Nr. T-92 patvirtinta Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo 2008-2012 metų programa (b.l.125-143). Alytaus miesto savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 22 d. sudarė sutartį su Vytauto Didžiojo universitetu dėl Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių būklės stebėsenos 2009-2013 programos parengimo ir vykdymo (b.l.144,145). Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-108 patvirtintos Alytaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės (b.l.114-124). Užtikrinant ir vykdant želdinių apsaugą, priežiūrą, kirtimą ir pertvarkymą Alytaus mieste, savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. DV-330 sudaryta ir patvirtinta Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija bei 2008 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. DV-382 patvirtinti šios komisijos veiklos nuostatai (b.l. 77-83, 105-147).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir pats atsakovas Alytaus miesto savivaldybė pripažino, kad nuvirtęs medis (paprastasis klevas) yra inventorizuotas ir priklauso savivaldybei (b.l. 78-81, 90-95), todėl akivaizdu, kad atsakovas buvo atsakingas už medžio, augusio prie namo, esančio duomenys neskelbtini , priežiūros organizavimą. Minėta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio mėn. 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932-11). Šios nuostatos įtvirtintos ir Alytaus miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių 34-43 punktuose. Taigi minėtų teisės aktų ir konkrečių jų nuostatų pagrindu tvirtintina, kad Alytaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje (duomenys neskelbtini ) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Gi kaip matyti iš bylos medžiagos, 2006 m. klevo paprastojo, kuris nuvirto ant pareiškėjo automobilio, būklė buvo gera (b.l.78-83), tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie jo būklę 2011 m., ir nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog jis žodžiu kreipėsi į atsakovą dėl minėto medžio kirtimo, patvirtintų liudytojos R. M. parodymais, t.y. pareiškėjas paprašė, kad ji parodytų atvykusiai komisijai medžius, kuriuos reikėtų nupjauti. Atvykusiai komisijai ji parodė medžius, kuriuos reikėtų nupjauti, tačiau jie (komisija) teigė, kad medis yra geros būklės, kuris po mėnesio nuvirto (ABTĮ 57 str. 1 d.,4 d., 72 str.)(b.l.94,151,159,160). Taigi minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Alytaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augantis medis (klevas paprastasis) nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui ir pripažintina, kad savivaldybė neveikė taip, kaip pagal minėtus įstatymus ir poįstatyminius aktus privalėjo veikti.

Atsakovo argumentas, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, todėl atsakovas nėra atsakingas už pareiškėjo patirtą žalą (CK 6.253 str. 1 d.), yra nepagrįstas. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, jog įvykio rytą 2011 m. birželio 11 d. buvo gražus oras, nebuvo jokio vėjelio, meteorologinės sąlygos buvo geros (b.l. 90-95). Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2011 m. gruodžio 23 d. rašte Nr.(8.42)-B8-1867 informavo teismą, jog Alytuje vėjo greičio matavimai nevykdomi bei pateikė informaciją apie didžiausią vėjo greitį Alytui artimiausių meteorologijos stočių duomenis 2011 m. birželio 11 d. ryte: Varėnoje 6 val.- 6 m/s; 9 val.- 5 m/s; Lazdijuose: 6 val. 6 m/s; 9 val. 7 m/s (b.l. 99). Kitų duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl minėtos dienos orų sąlygų, atsakovas nepateikė (ABTĮ 57 str. 1 d.). Pagal Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus tai nėra laikytina nenugalima jėga ir nepanaikina atsakovo atsakomybės.

Atsakovo neveikimas, žala, priežastinis ryšys tarp neveikimo ir žalos, t.y. sąlygos civilinei atsakomybei kilti, šioje byloje yra įrodytos (CK 6.271 str.), todėl pagal transporto priemonės vertinimo ataskaitą (b.l. 12-25) automobilio (duomenys neskelbtini) , vertei iki apgadinimo esant 5000 Lt, minusavus transporto priemonės likutinę vertę 1700 Lt, pareiškėjui padaryta žala sudaro 3300 Lt (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009).

Taigi, išsamiai ir objektyviai ištyrus bei įvertinus bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundas tenkintinas ir iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės priteistina 3300 Lt žalai atlyginti pareiškėjui S. S..

Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas teismo posėdžio metu prašė priteisti turėtas išlaidas (b.l.162).

Prašymai dėl proceso šalies išlaidų atlyginimo, vadovaujantis ABTĮ 45 str. 1 d., teismui pateikiami raštu su išlaidu apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nepateikti šias išlaidas pagrindžiantys įrodymai (ABTĮ 44 ir 45 straipsniai). Tačiau tokį prašymą pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, gali raštu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir toks prašymas bus teismo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka priimant nutartį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo Alytaus miesto savivaldybės (kodas 188706935) 3300 Lt žalai atlyginti pareiškėjui S. S (a. k. (duomenys neskelbtini) ).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.