- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-679-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03210-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ir atsakovo A. P. (A. P.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1458-1052/2020 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui A. P. delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį dokumentinio proceso tvarka, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 1 800 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad šalys 2018 m. kovo 6 d. sudarė buto prikimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , pagal kurią ieškovas įgijo butą su rūsiu, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad butą atsakovas atlaisvins per 3 darbo dienas nuo visiško atsiskaitymo dienos. Tą pačią dieną atsakovas turėjo atiduoti ir buto su rūsiu raktus, komunalinių paslaugų atsiskaitymo knygeles ir apmokėti visus mokesčius iki buto atlaisvinimo dienos. Atsakovas ieškinio pateikimo dieną yra perdavęs butą ir raktus, tačiau neatlaisvino 6,34 m² rūsio patalpos, taip pat neperdavė patalpos į rūsį ir paties rūsio durų rakto. Sutartyje šalys yra sutarusios už kiekvieną perduoto bet neatlaisvinto daikto dieną mokėti 10 Eur baudą. Ieškovas, pritaikęs 6 mėnesių senaties terminą, prašė iš atsakovo priteisti delspinigius už 180 dienų, iš viso 1 800 Eur, kadangi atsakovas pradelsė įvykdyti prievolę, todėl privalo mokėti ir procesines palūkanas, taip pat atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai – 1 800 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nesutikdamas su priimtu preliminariu sprendimu, nustatytu terminu pateikė teismui savo prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo. Atsakovo atstovė N. P. paaiškino, jog ji neperdavė rūsio kartu su butu dėl to, jog rūsio spyna užsikirto ir neatsirakino. Vėliau ji buvo sakiusi ieškovui, kad pats nulaužtų spyną, žadėjo nupirkti kitą ir leido pasiimti rūsyje sandėliuojamus daiktus. Pati nuimti sugedusios rūsio spynos ir iškraustyti rūsio neturėjo galimybės, nes labai pablogėjo vyro, kurio vardu ji veikė, sveikata. Buto pirkimo sutartyje nurodyta, kad įsipareigojama perduoti atlaisvintą daiktą, t. y. butą su rūsiu, o butas buvo perduotas, tai delspinigių suma turėtų būti perskaičiuojama proporcingai neperduotai daikto daliai, todėl gali būti priteisiama ne didesnė nei 212,40 Eur suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. sausio 7 d. galutiniu sprendimu pakeitė 2019 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą. Priteisė iš atsakovo A. P. (A. P.) ieškovui E. P. 900 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 485,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui A. P. (A. P.) iš ieškovo E. P. 150 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovo E. P. valstybei 43,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad pagal 2018 m. kovo 6 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.9 punktą šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja palaisvinti parduodamą daiktą (butą, rūsį) per 3 darbo dienas nuo galutinio atsiskaitymo dienos. Pagal buto pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.10 punktą pardavėjas įsipareigojo už kiekvieną pavėluotą palaisvinti parduodamą daiktą dieną mokėti pirkėjui 10 Eur delspinigius (el. b. l. 12-22).
7. Tarp šalių nėra ginčo, jog iš atsakovo pirktas butas buvo atlaisvintas per nurodytą terminą, ieškovui buvo perduoti visi dokumentai, susiję su butu, taip pat buvo perduoti ir raktai, tačiau buto perdavimo momentu ieškovui nebuvo perduotas rūsys ir raktai nuo jo. Aplinkybės, kad rūsys buvo iškraustytas ir raktai nuo rūsio perduoti tik po preliminaraus sprendimo priėmimo 2019 m. balandžio 7 d., ieškovas neginčija, tą patvirtina ir 2019 m. balandžio 7 d, vienašališkai atsakovo pasirašytas rūsio perdavimo aktas bei pateiktos rūsio nuotraukos (el. b. l. 45, 48-49). Taigi yra pagrindas spręsti, jog atsakovas per sutartyje nustatytą terminą neperdavęs rūsio, pažeidė buto pirkimo pardavimo sutartyje 8.1.9 punkte nustatytą pareigą ir įgijo pareigą mokėti delspinigius pagal sutarties 8.1.10 punktą.
8. Atsakovo atstovės prašė įvertinti tai, kad buvo neperduotas ne visas daiktas, o tik nedidelė jo dalis. Be to, N. P. nurodė, kad šalys buvo susitarę, jog ieškovas rūsį atlaisvins pats, ir už tai jam atiteks daiktai esantys rūsyje. Ieškovas tokį susitarimą neigė, rašytinių įrodymų, jog toks susitarimas yra pasirašytas į bylą nepateikta. Todėl teismas sprendė, jog sutarties 8.1.9 punkte sutartas daikto atlaisvinimo terminas ir tvarka nebuvo šalių susitarimu pakeista, todėl ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius pagrįstas.
9. Teismas įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, taip pat tai, kad jis veikė per atstovę N. P. (el. b. l. 71-75), taip pat į tai, kad prievolė buvo iš dalies įvykdyta, kreditoriaus ir skolininko elgesį suėjus prievolės įvykdymo terminui, termino įvykdyti prievolę praleidimo trukmę, siekdamas šalių interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas byloje nepatiekė teismui įrodymų, kad dėl prievolės nevykdymo patyrė nuostolių, sprendė, jog yra teisinis pagrindas delspinigius sumažinti iki 900 Eur.
10. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl teismas iš jo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnis).
11. Dėl kitų šalių motyvų ir pateiktų įrodymų (el. b. 146-149) teismas nepasisakė, nes jie nesusiję su ginčo esme.
12. Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintai ieškinio daliai – 485,50 Eur ir iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą atmestai ieškinio daliai – 150 Eur. Atsakovas taip pat naudojosi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokato pagalba, į bylą pateikta pažyma, jog byloje patirta 86,71 Eur išlaidos, todėl proporcingai atmestai ieškinio daliai iš ieškovo valstybei priteisė 43,36 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas E. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 7 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
13.1. Teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė sutartį ir turi pareigą mokėti netesybas, tačiau nevertino atsakovo elgesio po sutarties sudarymo, nepakankamai gilinosi į šalių valią sudaryti sutartį ir neteisingai taikė LR CK 6.189 straipsnio, kuriame nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, nuostatas, taip pažeidžiant sutarties privalomumo ir vykdytinumo principus. Teismas nevertino atsakovo elgesio po sutarties sudarymo, jo galimybių atlaisvinti parduodamą turtą iki sandorio su ieškovu sudarymo, nepagrįstai didelę reikšmę suteikė atsakovo sveikatai, kaip aplinkybei mažintinai netesybų sumą.
13.2. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog esant prašymui mažinti netesybas, kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Ginčo atveju yra įrodyta, kad ieškovas iš atsakovo butą įsigijo banko suteikto kredito pagrindu, kas reiškia, jog už suteiktą kreditą ieškovas moka bankui palūkanas. Banko palūkanų mokėjimas bei teisėti lūkesčiai, kad ginčo sutartimi ieškovas įsigijo butą su rūsiu, o po atsiskaitymo už daiktą, jam atsiras nuosavybės teisė, įskaitant teisę naudotis daiktu, ir sudaro ieškovo nuostolius.
13.3. Teismas taip pat padarė ir procesinę klaidą konstatuodamas, jog ieškovas į teismą kreipėsi tik 2018-02-27 dieną. Kaip matyti iš elektroninės bylos medžiagos, teisme ieškovo ieškinys buvo gautas 2018-02-22 dieną. Šita klaida turėjo įtakos neteisingai priteisint iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. (A. P.) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. galutinį sprendimą ir ieškinį atmesti arba jį pakeisti ir priteisti iš atsakovo 100 Eur delspinigius ieškovui E. P.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas, nuspręsdamas, jog yra teisinis pagrindas delspinigius sumažinti iki 900 Eur, nors siekė šalių interesų pusiausvyros, bet vertindamas buto pirkimo pardavimo sutarties netinkamą vykdymą neproporcingai labiau gynė ieškovo interesus ir neatsižvelgė, kad byloje yra CK 6.258 str. 3 d. numatytos abi sąlygos, suteikiančios teismui teisę mažinti netesybas. Teismas vertino tik sutarties netinkamo vykdymo terminą, bet nevertino sutarties pažeidimo padarinių, t. y. nevertino aplinkybių, kad sutarties 8.1.10 punkte šalys susitarė dėl 10 eurų dydžio delspinigių sumokėjimo, jeigu pardavėjas nepalaisvins viso parduoto daikto - buto ir rūsio, t. y. neįvykdys visos prievolės perduoti daiktą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, kad buvo neperduotas ne visas daiktas, o tik nedidelė dalis, todėl atsakovas pateikė du, proporcingumo principą atitinkančius delspinigių skaičiavimus ir sutiko su 212,40 Eur suma. Taip pat teismas nevertino, kad sutartos netesybos yra neprotingai didelės. 10 Eur už kiekvieną dieną per mėnesį sudaro 300 Eur. Tokia pinigų suma ne tik daugiau negu dvigubai viršija atsakovo pajamas, bet ir leidžia ieškovui piktnaudžiauti savo teise - 11 mėnesių nesikreipti į teismą bei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, siekiant už 11,83 % prievolės neįvykdymą reikalauti 300 Eur per mėnesį, t.y. beveik 8,5 karto didesnių delspinigių.
14.2. Atsakovas teismo prašė delspinigių sumą sumažinti nuo 1800 Eur iki 100 Eur. Įstatymo normų, susijusių su neprotingai didelėmis netesybomis ir ieškovo prisidėjimo prie nuostolių padidėjimo, mažindamas netesybas teismas netaikė, o tik atsižvelgė į tai, kad ieškovas teisę reikalauti, kad būtų atlaisvintas sandėliukas įgijo 2018 m. kovo mėnesį, tačiau į teismą kreipėsi beveik po metų - 2019 m. vasario 22 d. ir tai turėjo įtakos delspinigių sumai.
14.3. Teismas įvertino atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, taip pat, kad jis veikė per atstovę N. P., taip pat į tai, kad prievolė įvykdyta iš dalies, ir atsižvelgdamas į ieškovo elgesį bei tai, jog ieškovas byloje nepateikė teismui įrodymų, kad dėl nedidelės prievolės dalies neįvykdymo patyrė nuostolių, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais apskritai galėjo apeliantą visiškai atleisti nuo atsakomybės ir atmesti ieškinį (CK 6.259 str. 1 d.).
Atsiliepimas
14.4. Ieškovas ir atsakovas nepateikė atsiliepimų į apeliacinius skundus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
4. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. kovo 6 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas įsigijo nuosavybės teise gyvenamąjį butą su rūsiu adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). Pagal buto pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.9 punktą šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja palaisvinti parduodamą daiktą (butą, rūsį) per 3 darbo dienas nuo galutinio atsiskaitymo dienos. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.10 punkto sąlyga pardavėjas įsipareigojo už kiekvieną pavėluotą palaisvinti parduodamą daiktą dieną mokėti pirkėjui 10 Eur delspinigius. Iš 2018 m. kovo 20 dienos pakvitavimo matyti, jog atsakovas pareiškė, jog ieškovas yra pilnai atsiskaitęs ir jam atsakovas jokių materialinių ar kitokio pobūdžio pretenzijų neturi. Tarp šalių nekyla ginčo, kad iš atsakovo pirktas butas buvo atlaisvintas per nurodytą terminą, kad ieškovui buvo perduoti visi dokumentai, susiję su butu, taip pat buvo perduoti ir raktai, tačiau ieškovo teigimu, buto perdavimo momentu jam nebuvo perduotas rūsys ir raktai nuo jo ir tuo pasireiškė atsakovo sutartinių pareigų nevykdymas.
5. Tarp šalių iškilo ginčas dėl netesybų priteisimo. Ieškovas teigia, kad atsakovas neatlaisvino rūsio, neišsivežė daiktų iš jo, neperdavė raktų ieškovui ir nevykdė sutartinės pareigos, todėl privalo mokėti pagal sutarties 8.1.10 punktą delspinigius – 10 Eur baudą už kiekvieną dieną, kuri sudaro 1800 Eur.
6. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 900 Eur delspinigius.
7. Apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovas, tiek ir atsakovas. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuriuo buvo sumažintas prašomo priteisti delspinigių dydis, o atsakovas apeliaciniu skundu ginčija priimtą teismo sprendimą teikdamas, kad teismas turėjo ieškinį atmesti arba priteisti tik 100 Eur delspinigių. Šalių apeliaciniuose skunduose argumentuojama, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino įrodymus, nevertino atsakovo elgesio po sutarties sudarymo, neteisingai pritaikė materialinės teisės normas ir kasacinio teismo praktiką sumažindamas delspinigius. Atsakovo teigimu, tokie teismo priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, nes ir pats ieškovas prisidėjo prie nuostolių padidėjimo, priimant teismo sprendimą nebuvo pakankamai atsižvelgta į atsakovo turinę ir finansinę padėtį.
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl netesybų sumažinimo pagrindo egzistavimo, aktualu atsižvelgti į siekiamus tikslus nustatant netesybas. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus.
9. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas taikyti baudines netesybas - reikalauti ir prievolės įvykdymo, ir netesybų, išskyrus už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
10. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad rūsys ir raktai nuo rūsio ieškovui buvo perduoti tik 2019m. balandžio 7d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas per šalių sudarytos sutarties nustatytą terminą neperdavė rūsio ir pažeidė buto pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytą pareigą, todėl privalo ieškovui mokėti sutartyje numatytus delspinigius. Atsakovas teigia, kad pirkėjas pagal šalių sudarytą sutartį gavo daugiau nei buvo sutarta. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes konstatavo, kad atsakovas atsikirtimų pagrindu tvirtindamas tokias aplinkybes įrodymų nepateikė. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia aplinkybė apylinkės teismo yra pagrįstai konstatuota, nes ji padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ( CPK 178-185 straipsniai).
11. Atsakovo teigimu, ieškovas delspinigių reikalauja nepagrįstai, nes jis nepagrindė ir neįrodė, kad dėl atsakovo atlikto pažeidimo patyrė nuostolius. Ieškovas teigia, kad sutartiniai delspinigiai neturėjo būti mažinami.
12. Apeliacinio teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovas, sutartinių netesybų dydis, ypatingai jeigu yra nepagrįstai neprotingo dydžio, gali būti mažinamas.
13. Teismų praktikoje, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų - netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomu netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).
14. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju, atsakovas ginčijo netesybas ir jų dydį, todėl pagal aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovas turėjo įrodyti prašomo priteisti 1800 Eur netesybų dydžio atitikimą protingumo kriterijui, jo proporcingumą ieškovo patirtų nuostolių dydžiui. Ieškovas tokios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis). Ieškovo tvirtinimu, netesybų dydis buvo įtvirtintas pasirašant sutartį ir atsakovas su tuo sutiko.
15. Apeliacinis teismas pabrėžia, kad teismas nagrinėdamas delspinigių priteisimo klausimą turi teisę vertinti ir paties susitarimo dėl netesybų atitikimo civilinio kodekso reikalavimams.
16. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ir neįrodinėjo, kad patyrė prašomus priteisti netesybų dydžio nuostolius ir, kad toks netesybų dydis yra proporcingas šalių sudarytos sutarties pažeidimui.
17. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes nustatė, kad atsakovas pagal šalių sudarytą sutartį prievolę įvykdė iš dalies ir perdavė atsakovui tik butą, tačiau neįvykdė šalių sudarytos sutarties pilnoje apimtyje. Teismas spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą ir juos mažindamas atsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, kreditoriaus ir skolininko elgesį suėjus prievolės įvykdymo terminui, termino įvykdyti prievolę trukmę bei siekdamas šalių interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo priteisė ieškovui 900 Eur delspinigių. Apeliacinis teismas apylinkės teismo padarytai išvadai pritaria ir pažymi, kad apylinkės teismas mažindamas ieškovo prašomus priteisti delspinigius taikė esminį kriterijų – nuostolių nebuvimą ir pagrįstai atsižvelgdamas į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis) nustatė ieškovui prašomų priteisti delspinigių dydį. Priimtas teismo sprendimas neprieštarauja kasacinio teismo nuosekliai formuojamai praktikai, tokio pobūdžio bylose.
18. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2019 m. vasario 22 d., todėl teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo ieškovui 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (900 Eur), patikslintina, nustatant, kad nuo bylos iškėlimo dienos (2019 m. vasario 22 d.) priteistos iš atsakovo ieškovui 5 proc. palūkanos, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
19. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl apeliantų apeliacinių skundų reikšmingų ginčui spręsti argumentų yra atsakyta nutarties 20-29 punktuose, kita apeliacinių skundų argumentacija galutiniam tarp šalių ginčui spręsti nėra reikšmina, todėl neanalizuotina.
20. Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Priimtas teismo sprendimas yra teisingas, naikinti ar keisti jį apeliantų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliantų apeliaciniai skundai atmestini, o teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
21. Atmetus apeliantų apeliacinius skundus, jiems bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. galutinį sprendimą esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo A. P. (A. P.) ieškovui E. P. priteista 5 proc. metinės palūkanos, už priteistą sumą (900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2019 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.