- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-231-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Žironas (pirm.), Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- UAB „Serneta“
- Ieškovas
- UAB ,,Algerta“
- Trečiasis asmuo
- BUAB ,,Tradicija“, UAB ,,Olisartas“
- Advokatai
- Raimondas Lignugaris
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Henricho Jaglinskio
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Raimondui Lignugariui
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Algerta“ ieškinį atsakovui UAB ,,Serneta“ dėl be pagrindo įgyto turto vertės atlyginimo. Tretieji asmenys byloje BUAB ,,Tradicija“ ir UAB ,,Olisartas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Algerta“ pareiškė teisme ieškinį atsakovui UAB „Serneta“. Prašė priteisti iš atsakovo 92 949 Lt be pagrindo įgyto turto vertės atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-05-14 su generaliniu rangovu UAB „Tradicija“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo į generalinio rangovo nurodytą objektą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikti ir sumontuoti izoliacines plokštes. Plokštės buvo pristatytos, priimtos, dalis jų sumontuota, buvo sumokėtas avansas, 2004-07-20 pasirašytas atliktų darbų aktas dėl dalies plokščių sumontavimo darbų priėmimo. Tačiau generalinis rangovas UAB „Tradicija“ bankrutavo, o atsakovui priklausančiame objekte liko dalis sumontuotų ir nesumontuotų ieškovo nupirktų ir į objektą pristatytų izoliacinių sienų plokščių (su priedais), kurių plotas 742,52 m², vertė 92 949 Lt. Kitas rangovas UAB „Olisartas“ atsakovo pavedimu tame pačiame objekte sumontavo likusias ieškovo pateiktas plokštes, o ieškovui jų vertė liko neatlyginta. Kadangi plokščių grąžinti natūra neįmanoma ieškovas, jo nuomone, turi pagrindą reikalauti plokščių vertės atlyginimo pinigais iš objekto, kuriame jos sumontuotos, savininko, t.y. atsakovo UAB „Serneta“, kaip be pagrindo įgytą turtą.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad turtą įgijo teisėtai, nes pagal su 2004-10-07 statybos rangos sutartį minėtą objektą užbaigė statyti UAB „Olisartas“, už ką atsakovas pastarajam sumokėjo, todėl net ir nustačius, kad užbaigiant objektą buvo panaudotos ieškovo nurodomos medžiagos, ieškovas turėtų pateikti ieškinį UAB „Olisartas“, o ne UAB „Serneta“ kuri yra pilnai atsiskaičiusi už objekte atliktus darbus ir panaudotas medžiagas. Atsakovas taip pat nurodė, kad pagal CK 6.650 str. 4 d. užsakovas ir subrangovas neturi teisės vienas kitam reikšti reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė iš atsakovo ieškovui 92 949 Lt nepagrįsto praturtėjimo, bylinėjimosi išlaidas ir procesines palūkanas. Teismas rėmėsi ieškovo UAB „Algerta“ lėšomis atlikta ekspertize, kuria nustatyta, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), yra sumontuota 1 540,03 m² lenkų firmos „Kingspan“ gamybos daugiasluoksnių sieninių plokščių MMMF 125 mm, kurias UAB „Algerta“ pirko iš UAB „Kingspan“. Pažymėjo, kad BUAB „Tradicija“ neginčijo plokščių pristatymo į objektą aplinkybės ir kad šią aplinkybę patvirtina BUAB „Tradicija“ atsakovui UAB „Serneta“ 2004-07-27 adresuotas raštas Nr. 476. Atsakovas, nurodė teismas, iš esmės neginčijo, jog objekte užbaigęs darbus kitas pasamdytas asmuo - UAB „Olisartas“ galėjo panaudoti ieškovo pristatytas plokštes.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Serneta“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo sprendimą ir nauju sprendimu ieškinį atmesti.
Skunde nurodo, kad tik CPK 185 str. ir 218 str. tvarka atliktos ekspertizės aktas gali būti įrodinėjimo priemonė, todėl teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateikta ekspertize, kurią atliko UAB „Kauno komprojektas“.
Apelianto teigimu teismo motyvas, kad BUAB „Tradicija“ neginčijo plokščių pristatymo į objektą aplinkybės prieštarauja bylos medžiagai, nes Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje bankroto byloje, 2005-04-25 nutartyje nustatyta, jog „UAB „Algerta“ reikalavimas dėl atsakovui UAB „Tradicija“ pateiktų ir nesumontuotų izoliacinių plokščių netenkintinas, kaip nepagrįstas įrodymais. Nutartis yra galiojanti.
Skunde nurodoma, kad teismas atsakovo pateiktus įrodymus dėl atsiskaitymo su UAB ,,Olisartas“ už atliktus darbus pagal 2004-10-07 sutartį pripažindamas netinkamais dėl to, kad didžioji dalis atsiskaitymų vyko pagal 2004-10-22 sutartį, pažeidė įstatymų nustatytą įrodymų tyrimo tvarką, nes tokią išvadą padarė nesusipažinęs su 2004-10-22 sutartimi, kuri yra susitarimas dėl kreditavimo sutarties Nr. 1540411010837-5 sąlygų pakeitimo ir papildymo.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog LR CK 6.237 str., 6.242 str. taikymo prielaidos yra tai, kad asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo ir įgyto turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Turtas, kurio įgijimas grįstas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), laikomas įgytas teisėtai ir jo negalima išreikalauti nei ieškovo patikslintu, nei teismo sprendime nurodytu pagrindu. UAB „Serneta“ su ieškovu nebuvo sudariusi jokių rangos ar subrangos sutarčių. UAB „Serneta“ statybos rangos sutartis dėl ieškinyje nurodyto objekto statybos buvo sudariusi su UAB „Tradicija“ir UAB „Olisartas“. Apeliantas pažymi, kad pagal CK 6.650 str. 4 d. užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų. Nurodo, kad darbus užbaigė UAB „Olisartas“, o ieškovas neįrodė, jog UAB „Olisartas“ sumontuotos plokštės, už kurias sumokėjo atsakovas, priklauso ieškovui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Algerta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad UAB „Kauno komprojektas“ atlikta ekspertizė yra rašytinis įrodymas, kuris bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčytas. Ieškovas atkreipia dėmesį, jog BUAB „Tradicija“ bankroto byloje ginčijo aplinkybę, kad izoliacines plokštes bendrovė priėmė iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovo plokščių sumontavimo atsakovui priklausančiame objekte fakto. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo plokštes į objektą pateikė UAB „Olisartas“ arba kad UAB „Serneta“ už nurodytas plokštes sumokėjo trečiajam asmeniui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (LR CPK 320 str. 1 d. ir 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Algerta“ 2004-05-14 su generaliniu rangovu UAB „Tradicija“ sudaryta sutartimi įsipareigojo į atsakovui UAB „Serneta“ priklausantį objektą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikti ir sumontuoti 1540,03 m² izoliacinių plokščių. 2004-07-20 pasirašytas atliktų darbų aktas dėl 797,5 m² plokščių sumontavimo. Kita sutarties dalis liko neįvykdyta, nes 2004-08-31 UAB „Tradicija“ iškelta bankroto byla ir darbai bei sutartis buvo nutraukti. UAB „Serneta“ 2004-10-07 pasirašė sutartį su rangovu UAB „Olisartas“, kuris ir užbaigė visus statybos darbus paminėtame objekte.
Ieškovo teigimu atsakovui UAB „Serneta“ priklausančiame objekte (duomenys neskelbtini) liko dalis – 742,52 m² ieškovo pateiktų sumontuotų ir nesumontuotų plokščių (su aksesuarais, transporto ir kitomis išlaidomis), kurių vertę - 92 949 Lt - jis prašo priteisti iš atsakovo kaip be pagrindo įgyto turto vertės atlyginimą (LR CK 6.237 str. 3 d., 6.239 str.).
Atsakovas, prašydamas ieškinį atmesti, atsikerta tuo, kad jokio turto be pagrindo neįgijo, nes už visas medžiagas ir darbus objekte sumokėjo UAB „Tradicija“ ir UAB „Olisartas“. Atsakovas nurodo, kad jokių sutartinių santykių su UAB „Algerta“ neturėjo, o pagal LR CK 6.650 str. 4 d. užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.
UAB „Algerta“ ieškinio reikalavimą grindžia LR CK 6.237 str. 3 d. - prašo iš atsakovo UAB „Serneta“ priteisti be pagrindo įgyto turto vertę. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. LR CK 6.237 str. 3 d. (kaip ir kitos LR CK šeštosios knygos III dalies XX skyriaus normos) taikomas esant atitinkamoms teisinėms prielaidoms. Viena tokių teisės doktrinoje įtvirtintų prielaidų yra aplinkybė, kad įgyto turto (jo vertės) negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais. Nagrinėjamu atveju statant objektą (duomenys neskelbtini), UAB „Serneta“ (atsakovas), kaip užsakovas 2003-11-14 sudarė statybos rangos sutartį su rangovu UAB „Tradicija“, kuri 2004-05-14, jau kaip generalinis rangovas sudarė sutartį su rangovu UAB „Algerta“ (ieškovas). Todėl visų trijų juridinių asmenų civiliniai teisiniai santykiai, liečiantys objekto (duomenys neskelbtini) statybą, tame tarpe ir UAB „Algerta“ bei UAB „Serneta“ netiesioginiai tarpusavio santykiai (nors tarpusavio tiesioginių sutarčių šios bendrovės ir nėra sudariusios) yra reguliuojami LR CK šeštosios knygos IV dalies XXXIII skyriaus normomis. CK 6.650 str. 4 d. nustatyta, kad užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jei ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Nei 2003-11-14 sutartyje tarp UAB „Serneta“ ir UAB „Tradicija“, nei 2004-05-14 sutartyje tarp UAB „Tradicija“ ir UAB „Algerta“ dėl jokių išimčių šiuo klausimu nesusitarta. Šio civilinio teisinio santykio dalyviai taip pat nėra sudarę reikalavimo perleidimo ar kitokių sutarčių, įgalinančių subrangovą reikšti tiesioginį reikalavimą užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2006). Byloje reikšminga tai, kad ieškovas UAB „Algerta“, gindamas savo teisę, pradžioje paisė CK 6.650 str. 4 d. įtvirtinto draudimo ir UAB „Tradicija“ iškeltoje bankroto byloje pareiškė kreditorinį reikalavimą apimantį ir bendrovei UAB „Tradicija“ pateiktų bei nesumontuotų izoliacinių plokščių vertę. Kauno apygardos teismas 2005-04-25 nutartimi šioje dalyje prašymą atmetė ir kreditorinio reikalavimo, kaip nepagrįsto įrodymais, nepatvirtino. Ieškovo atstovo teiginys, kad Kauno apygardos teismas paminėto kreditorinio reikalavimo nepatvirtino tik todėl, kad UAB „Tradicija“ nėra priėmusi numatytų sumontuoti plokščių ir tai yra pagrindas kreiptis dėl to paties dalyko pareiškiant reikalavimą kitoje civilinėje byloje kitam atsakovui (tiesiogiai statybos užsakovui), nepagrįstas. Kauno apygardos teismas 2005-04-25 nutartimi UAB „Algerta“ reikalavimo dalis atmesta kaip neįrodyta pažymint, kad kreditorius nepateikė teismui papildomų įrodymų, nors bylos nagrinėjimo eigoje jam tokia galimybė buvo suteikta. Ieškovas, nors į bankroto bylą ir buvo pateikęs plokščių pristatymo aktą, teismo išvados neskundė, papildomų įrodymų nepateikė. Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.), todėl ieškovas turėjo visas teisines galimybes UAB „Tradicija“ iškeltoje bankroto byloje ginti savo teisę įrodinėdamas jam svarbias aplinkybes remdamasis Civilinio kodekso normomis ir sutarčių nuostatomis, reglamentuojančiomis medžiagų pristatymą, sandėliavimą, atliktų darbų priėmimą, atsakomybės tarp rangovo ir užsakovo paskirstymą ir kt. Bet kokiu atveju iš rangos sutarčių kilę civiliniai teisiniai santykiai turi būti sprendžiami taikant būtent šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas. Kuomet vienam tokio civilinio teisinio santykio dalyviui iškeliama bankroto byla, aptariami tarpusavio reikalavimai gali būti sprendžiami bankroto byloje, arba kitoje civilinėje byloje, jei reikalavimą pareiškia bankrutuojanti bendrovė. Kad ginčas turi būti sprendžiamas būtent tokiu būdu patvirtina ir ieškovo atstovo paaiškinimai, jog dalis izoliacinių plokščių, kurių vertę prašoma priteisti šioje byloje, buvo sumontuota, bei trečiojo asmens UAB „Tradicija“ šioje byloje pateiktas atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad ieškovas UAB „Algerta“ atliko rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju BUAB „Tradicija“, manydama, jog nuostoliai atsirado dėl atsakovo UAB „Serneta“ veiksmų, kaip generalinis rangovas turi atitinkamą reikalavimo teisę į užsakovą.
Svarstant ieškovo pareikštą ieškinį reikalinga aptarti ir kitą jo nurodytą juridinį pagrindą – LR CK 6.239 str.. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu be pagrindo įgijęs turtą asmuo šį turtą neatlygintinai perduoda trečiajam asmeniui, tai pareiga jį grąžinti pereina trečiajam asmeniui. Vadinasi ieškovas reikalavimą reiškia ne tiesiogiai atsakovui UAB „Serneta“ kaip asmeniui, be pagrindo įgijusiam turtą, o kaip trečiajam asmeniui, kuriam buvo perduotas jau anksčiau kito asmens be pagrindo įgytas turtas. Nagrinėjamoje byloje tokiu asmeniu gali būti tik BUAB „Tradicija“. Tačiau su BUAB „Tradicija“ ieškovą sieja rangos sutartiniai santykiai, kurie, kaip jau minėta, turi būti sprendžiami taikant būtent šiuos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, kad BUAB „Tradicija“ ir UAB „Serneta“ negali būti pripažinti solidariais skolininkais (LR CK 6.6 str.), todėl nagrinėjamu atveju ieškovas neturi galimybės (įvertindamas bendrovių turtinę padėtį, išieškojimo galimybes ar kitokias reikšmingas aplinkybes) pasirinkti, kuriam iš jų pareikšti reikalavimą. Ieškovo atstovo paaiškinimai apie atsakovo ir UAB „Olisartas“ veiksmų žinomai nesąžiningą bei neteisėtą pobūdį, nekeičia teisinės situacijos, nes tokiu atveju gali būti taikomos atitinkamai kitos, tame tarpe ir ne civilinės teisės normos.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui t.y. asmeniui kuris pagal ieškinį neatsako. Tai yra pagrindas atmesti ieškinį. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą išsamiai ištyrė aplinkybes, liečiančias izoliacinių plokščių pristatymą į objektą, tačiau neaptarė atsakovo atsikirtimų dėl LR CK 6.650 str. 4 d. taikymo. Tačiau pareiškus ieškinį netinkamam atsakovui teismo nustatytos izoliacinių plokščių pristatymo į statybos objektą aplinkybės nėra pagrindas patenkinti ieškinį. Tokiu būdu apylinkės teismas materialinės teisės normas pritaikė netinkamai ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (LR CPK 330 str.). Sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Tenkinant apeliacinį skundą atsakovui (apeliantui) iš ieškovo priteisiamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nusprendė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo UAB ,,Algerta“ ieškinį atmesti.
Iš ieškovo UAB ,,Algerta“ atsakovui UAB „Serneta“ priteisti 2788 Lt bylinėjimosi išlaidų.