Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-29 · Civilinė byla Nr. 2A-238-275/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-29
Bylos Nr.
2A-238-275/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
D., D. V., E. V.
Atsakovas
K. V., K.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-238-275/2010

Teisėja Inga Štuopienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 29 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Margaritai Armalienei,dalyvaujant ieškovėms D. V. ir E. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovių D. V. ir E. V. patikslintą ieškinį atsakovui K. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė D. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. V. nepilnamečių dukrų E. V. ir S. V. išlaikymui po 500 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukterų pilnametystės, išlaikymui priteistų piniginių lėšų ar turto tvarkytoja paskirti ieškovę D. V., taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 1992 m. buvo sudaryta santuoka. Jos metu 1992-10-18 gimė dukra E. V. ir 1997-09-18 dukra S. V. 2000-10-24 santuoka buvo nutraukta. 2000-11-28 Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo K. V. ieškovės naudai priteisti alimentai dukrų išlaikymui – vienas trečdalis visų rūšių pajamų, bet nemažiau kaip 1 MGL dydžio kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį. 2008 m. balandžio mėnesį ieškovė neteko darbo ir šeimos materialinė padėtis iš esmės pablogėjo. 2008 m. lapkričio mėn. ieškovė pradėjo savarankišką veiklą, įsigijusi verslo liudijimą, tačiau tai šeimos materialinės padėties ženkliai nepagerino. Nuo 2009-01-16 ieškovė užsiregistravo teritorinėje darbo biržoje. Šiuo metu trijų asmenų šeima gyvena iš darbo biržos skiriamos pašalpos, kuri 2009 m. sausio mėn. sudarė 200 Lt, nuo vasario iki balandžio mėnesio sudaro 690 Lt kas mėnesį, o kitus 3 mėnesius – po 580 Lt. 2003-11-13 ieškovei buvo suteikta lengvatinė 76 000 Lt paskola būstui įsigyti, kuri panaudota pirkti butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame bute ieškovė gyvena su dukromis. Lengvata, valstybei dengiant skolos dalį, galiojo 5 metus ir nuo 2009 m. gruodžio mėnesio ieškovė turės visą mėnesio paskolos įmoką, kuri su paskolos draudimo įmoka sudarys apie 700 Lt, mokėti pati. Namų ūkio išlaikymas kas mėnesį, įskaičiuojant paskolos įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas, sudaro apie 1 400 Lt, o dukrų išlaikymo poreikiai didėja joms augant, todėl atsakovo šiuo metu teikiamo išlaikymo po 130 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai nepakanka, norint užtikrinti jų tinkamą maitinimą, apsirengimą, dalyvavimą papildomose ugdymo priemonėse. Vyresnioji dukra E. V. mokosi 10 klasėje, ruošiasi profiliavimo egzaminams, papildomai lanko lietuvių kalbos koorepetitoriaus pamokas. Abi dukros nešioja akinius, ligų atveju joms reikalingi vaistai ir vitaminai. Periodiškai reikia mokėti už mokyklines priemones, vaikai dalyvauja kultūriniuose renginiuose, išvykose, vaikams reikalingi dienpinigiai. Visa tai yra būtinos papildomos išlaidos, be kurių sudėtinga užtikrinti tinkamą vaikų fizinį ir moralinį vystymąsi. Ieškovė nurodo, jog šiuo metu vienam vaikui išlaikyti reikia mažiausiai 1 000 Lt per mėnesį, iš kurių 400 Lt reikalinga maistui bei higienos priemonėms namuose ir mokykloje, 100 Lt komunalinėms paslaugoms (vandeniui, elektrai, šildymui), 200 Lt drabužiams, avalynei, 50 Lt transporto išlaidoms, 150 Lt papildomoms išlaidoms (išvykoms su klase, vadovėliams, sąsiuviniams, kanceliarinėms prekėms, vaistams) ir 100 Lt pramogoms (kišenpinigiams, kinui, koncertams). Be to dėl trumparegystės gydytojai dukroms rekomenduoja vartoti maisto papildus. Tai yra minimalios išlaidos dukroms išlaikyti, kurių ieškovė viena negali padengti, todėl mano, kad būtų protinga, jog tėvas teiktų didesnį išlaikymą. Atsakovo teikiamas išlaikymas aiškiai per mažas ir neatitinka šių dienų situacijos, kai dėl infliacijos brangsta pragyvenimas, auga kainos, o atsakovas net ir priteistą sumą, kuri šiuo metu sudaro vos 282 Lt abiems dukroms, liovėsi mokėti.

E. V. bendraieškove į bylą įtraukta teismo iniciatyva 2009-06-30 nutartimi vadovaujantis CPK 38 str. 2 d. nuostatomis.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-07-23 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pakeitė Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2000-11-28 sprendimu iš K. V. D. V. naudai dukros E. V., gim. 1992-10-18, ir dukros S. V., gim. 1997-09-18, priteistą išlaikymą, kuris buvo priteistas po vieną trečdalį viso tėvo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau vieno minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį. Priteisė iš K. V. nepilnametėms dukroms E. V. ir S. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienai dukrai kiekvieną mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2009-03-04) iki dukrų E. V. ir S. V. pilnametystės. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Spręsdamas dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties ir jos proporcingumo bei šalių galimybių teikti išlaikymą vaikams, teismas atsižvelgė į abiejų vaiko tėvų išlaikytinių skaičių, į 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (Seimo ratifikuota 1995-07-03 įstatymu Nr.I-983) įtvirtintą kiekvieno vaiko teisę turėti pragyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (27 str. 1 d.) ir į tai, kad skiriant išlaikymą dviems ar daugiau vaikų būtina laikytis principo, kad išlaikymo dydis būtų proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti kiekvienam vaikui būtinas vystytis sąlygas. Teismas konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės. Ir ieškovė ir atsakovas turi nekilnojamojo turto, ieškovė gauna nuolatines pajamas, nors ir registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo. Deklaruotos metinės pajamos yra 11 137 Lt. Ieškovės deklaruoto turto vertė yra 150 100 Lt. Ieškovė turi įsipareigojimų pagal kredito sutartį ir moka kredito grąžinimui įmokas. Atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra apie 410 000 Lt. Preziumuojant, kad sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje lygios, atsakovui tenkanti turto dalis yra 205 000 Lt vertės. Atsakovas gauna nuolatines pajamas. Teismui pateikė pažymas, jog jo uždarbis yra minimalus, t.y. 800 per mėnesį, atskaičius mokesčius realiai gauna tik 686 Lt, tačiau iš teismo savo iniciatyva surinktų duomenų už laikotarpį nuo 2008-03-01 iki 2009-03-01 matyti, kad laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2008-03-08 atsakovas buvo vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks 3 metai. Nuo balandžio 15 d. iki birželio 30 d. per du su puse mėnesio jis uždirbo 5 090,92, nuo liepos 1 d. iki liepos 14 d. uždirbo 1 307,69 Lt. Darbovietėje UAB „Baltic expres transportas“ atsakovas per 2008 m. spalio, lapkričio, ir gruodžio mėnesius uždirbo 4 690 Lt. Duomenų apie jo pajamas 2009-01-01 iki 2009-03-01, Sodra neturėjo. Iš atsakovo pateiktos pažymos apie jo pajamas matyti, kad joje duomenys pateikti tik už tris mėnesius, todėl jie neatspindi tikrojo vidutinio pajamų dydžio. Be to, nurodoma, kad gruodžio 8 d. (t.y. už 2008 m. lapkričio mėn.) atsakovui priskaityta 800 Lt, sausio 9 d. (t.y. už 2008 m. gruodžio mėn.) taip pat priskaityta 800 Lt. Tuo tarpu iš teismo iniciatyva gautų duomenų matyti, kad 2008 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. jam buvo priskaityta 4 690 Lt. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovo pateikta pažyma apie jo darbo užmokestį neparodo realių jo darbo užmokesčio pajamų. Jos iš tikrųjų yra kur kas didesnės nei minimalios. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad per 2008 m. 6 mėnesius atsakovas vidutiniškai uždirbdavo 1 848 Lt neatskaičius mokesčių. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi galimybę užsidirbti versdamasis butų remontu, atlikdamas vidaus apdailos darbus, tokiu būdu uždirba nuo 200 iki 500 Lt per mėnesį. Atsakovas taip pat turi įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kadangi kreditas paimtas šeimos poreikiams tenkinti, ir privalo prisidėti prie kredito gražinimo įmokų. Atsakovas privalo išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Teismas sprendė, kad nors ieškovo turtinė padėtis geresnė, tačiau tai nesudaro pagrindo proporcingai jo turtinei padėčiai priteisti didesnį išlaikymą nei kad jį turi teikti ieškovė, dėl tos priežasties, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką antroje santuokoje. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė nurodė, jog vaikų poreikiams patenkinti būtina skirti kiekvienai dukrai po 1 000 Lt per mėnesį. Tačiau ieškovė nepateikė į bylą jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų – mokėjimo kvitų, čekių, mokėjimo nurodymų ir kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent tokio dydžio pinigų suma reikalinga E. ir S. poreikiams patenkinti. Kadangi ieškovė neįrodė, kad dukrų poreikiams patenkinti būtina skirti kiekvienai po 1 000 Lt per mėnesį, todėl teismas sprendė, kad pagrįsta suma minimaliems vaiko poreikiams patenkinti atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką yra 800 Lt per mėnesį. Mažesnė nei 800 Lt suma vaiko išlaikymui gali būti priteisiama tik tuo atveju, jeigu tėvų ar vieno iš tėvų turtinė padėtis yra sunki. Byloje nenustatyta, kad ieškovės ar atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl nėra pagrindo priteisti mažesnį išlaikymo dydį.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas K. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-07-23 sprendimą ir teismo priteistą išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai iki jų pilnametystės sumažinti iki 250 Lt. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas įgijo turto už 205 000 Lt. Namo statyba nėra baigta, jis neįrengtas ir gyventi netinkamas. Įregistravus šį namą, įkeitimas žmonos butui bus panaikintas ir įkeistas namas, tokios yra kreditavimo sutarties sąlygos, todėl turtas realiai priklausys bankui, o ne atsakovui. Atsakovas taip pat nurodo, kad šiuo metu dirba ir jo gaunamos pajamos sudaro 800 Lt per mėnesį. Teismo nurodyta aplinkybė, kad pateikta pažyma nenurodo realių darbo užmokesčio pajamų ir jos yra kur kas didesnės nei minimalios yra nepagrįsta. Iš darbdavio UAB „Baltic expres transportas“ pažymos matyti, kad atsakovo darbo užmokestis nuo 2008 metų gruodžio mėnesio žymiai sumažėjo, tam turėjo įtakos ir šalyje susiklosčiusi ekonominė padėtis. Atsakovo kaltų veiksmų, nulėmusių pajamų sumažėjimą ir turtinės padėties pablogėjimą, nėra. Dėl sveikatos problemų, ką patvirtina byloje pateikta pažyma, atsakovo darbo galimybės yra ribotos ir dirbti sunkaus darbo jis negali, todėl papildomai užsidirbti galimybės yra ribotos. Duomenų, patvirtinančių teismo argumentus, kad atsakovo realiai gaunamos pajamos yra kur kas didesnės nei minimalus darbo užmokestis, nėra, todėl toks teismo argumentas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas įrodymais. Atsakovas pažymi, kad santykiai šeimoje yra blogi ir nuo 2009 metų sausio mėnesio su žmona L. V. kartu negyvena, bendro ūkio neveda, atsakovas išsikraustė iš žmonos buto ir gyvena pas tėvus. Todėl teismo nurodyti argumentai, kad atsakovo turtinė padėtis nepablogėjo yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo gaunamų pajamų neužtenka net minimaliems poreikiams tenkinti, todėl tenka prašyti tėvų paramos. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė, tiek priimant sprendimą dėl išlaikymo dukroms priteisimo, tiek šiuo metu yra registruota darbo biržoje, tuo metu ji nedirbo, šiuo metu, kaip teigė ieškovė teismo posėdyje, ji taip pat nedirba, nors įgijusi verslo liudijimą, bet registruota darbo biržoje. Taigi ieškovė neturėjo ir neturi nuolatinio darbo, ji elgiasi nepakankamai rūpestingai vaikų atžvilgiu. Byloje duomenų, kad ieškovė negali dirbti dėl sveikatos problemų ar kitų priežasčių, nėra. Pajamų negauna tik dėl savo pačios kaltės ir nerūpestingumo. Ji pati privalo ieškoti būdų, kaip prisidėti prie vaikų išlaikymo, o ne perkelti šią pareigą vien tik atsakovui. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodė, kad ligų atveju dukroms reikalingi vaistai ir vitaminai. Byloje duomenų, kad dukros serga ir joms reikalingi vaistai, kad joms nustatyti specialūs poreikiai ar kt., nėra, išskyrus tai, kad reikalingi akiniai, kuriuos perka atsakovas. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės (paskolos ir draudimo mokėjimas, namų ūkio išlaidos ir pan.) negali būti pagrindu padidinti teismo priteistą išlaikymą dukroms, nes tai nesusiję su dukterų poreikiais bei išlaikymu. Teismo priteistas išlaikymo dydis yra per didelis, todėl atsakovas prašo sumažinti jį iki 250 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį. Neteisinga ir negali būti priteista vaikų išlaikymui daugiau, nei objektyviai leidžia atsakovo turtinė padėtis. Be to, neprotinga ir nepagrįsta priteisti daugiau nei mano gaunamas darbo užmokestis. Vaikų išlaikymo dydis turi būti siejamas su protingais poreikiais, o ieškovės nurodytos 150 Lt papildomos išlaidos išvykoms su klase bei 100 Lt išlaidos kiekvieną mėnesį pramogoms, negali būti laikomos protingomis. Ieškovės nurodytos 50 Lt transporto išlaidos taip pat yra nepagrįstos, nes vaikams važiuoti niekur nereikia, jų lankomi būreliai ir papildomi užsiėmimai yra toje pačioje mokykloje, kuri yra šalia namų. Be to, ieškovė nurodo 100 Lt išlaidas komunalinėms paslaugoms, tačiau šios išlaidos nesusijusios su vaikų poreikiais. Ieškovė nurodo, kad kiekvieną mėnesį dukrų išlaikymui skiria po 500 Lt kiekvienai, tačiau tai visiškai paneigia byloje surinkta medžiaga, iš kurios matyti, kad ieškovės gaunamos pajamos yra bedarbio pašalpa, kuri nuo 2009-01-01 iki 2009-06-30 vidutiniškai sudarė 553 Lt, duomenų apie gautas pajamas pagal verslo liudijimą nėra pateikta. Todėl objektyviai ieškovė kiekvienos dukters išlaikymui negalėjo ir negali skirti po 500 Lt kas mėnesį, negali skirti ir 400 Lt kas mėnesį, nes tiek pajamų negauna, todėl dukterų išlaikymą bando perkelti vienam atsakovui. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, ar mokant kiekvienai dukrai kas mėnesį po 400 Lt, lygiaverčiai bus aprūpintas sūnus D., gimęs kitoje santuokoje. CK 3.161 str. 5 d. nustato, kad vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems asmenims, teisės yra lygios, tėvų teisės ir pareigos tokiems vaikams taip pat lygios (CK 3.156 str. 2 d.). Mokėti dukroms po 400 Lt kiekvienai, atsakovui neužtenka gaunamų pajamų, jau nekalbant apie savo šeimos ir sūnaus minimalių poreikių tenkinimą.

Atsiliepimas

Ieškovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-07-23 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (CK 3.201 str. 2 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė į nurodytas nuostatas.

Ieškovė D. V., prašydama padidinti dukroms E. V. ir S. V. išlaikymo dydį nuo 130 Lt iki 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaikų priežiūros išlaidas – dukros mokosi mokykloje, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, ugdymui, vaistams, laisvalaikiui ir poilsiui. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, iš dalies tenkino ieškinį ir padidino E. V. ir S. V. tenkantį išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tačiau atsakovas K. V. su šiuo teismo sprendimu nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje pasikeitė vaikų poreikiai dėl to, kad jiems užaugus iki 12 ir 17 metų, jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms, be to pablogėjo ieškovės finansinė padėtis, ji neteko darbo.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, nes konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (Įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 str. įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovės D. V. turtinė padėtis nėra gera (ji registruota darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpa apie 500 Lt ir pagal verslo liudijimą per mėnesį uždirba apie 1 000 Lt, negrąžinta būsto paskola), tačiau savo lėšomis ji suteikia dukroms gyvenamąjį plotą, perka maistą, drabužius ir kt. Tuo tarpu atsakovas pateikė pažymą, kad gauna 800 Lt darbo užmokesčio per mėnesį, tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ši pažyma neparodo realių jo darbo užmokesčio pajamų. Atsakovui taip pat bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dalis nekilnojamojo turto, kuriuo vertė apie 205 000 Lt. Ieškovė į bylą pateikė būtinų išlaidų minimaliems šalių dukterų poreikiams tenkinti paskaičiavimus. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti įrodymai, juos įvertinus pagal CPK 185 str. ir CK 1.5 str. bei atsižvelgiant į prioritetinį šalių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, yra pakankami išvadai, jog yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 2 d.), ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas.

Kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį šalių dukroms E. V. ir S. V., nes tokiu būdu būtų pažeistos jų teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad mergaitės yra trumparegės, todėl joms reikalingi akiniai bei maisto papildai, o tam reikalingos papildomos išlaidos.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertinant, atsakovas yra darbingo amžiaus ir galintis dirbti, taip pat turi nekilnojamojo turto, kurį realizavęs gali teikti tinkamą išlaikymą visiems savo vaikams, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, kad dukros E. V. ir S. V. negali tikėtis didesnio, nei 250 Lt dydžio išlaikymo dėl sunkios jo turtinės padėties.

Kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad pirmos instancijos teismas objektyviai neįvertino atsakovo padėties, jog jis išlaiko dar vieną vaiką. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią 400 Lt išlaikymo dalį kiekvienam vaikui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaikų poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažintina geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečių vaikų išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą kiekvienam vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečių vaikų išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Ieškovė D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės interesus atstovavo adv. M. B. pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jokių, patirtų išlaidų dydį patvirtinančių, įrodymų, nors pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 8 d. turėjo tai padaryti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo jų priteisti.

Dėl atsakovo K. V. apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo K. V. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 8,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Rasa GudžiūnienėAlgirdas Auruškevičius