- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 1-136-572/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01488-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Kuzmienė
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kaltinamasis
- J. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Kuzmienė, sekretoriaujant Vaidai Šarakojytei, dalyvaujant prokurorei L. L., nukentėjusiajai V. J., gynėjui advokatui Jonui G. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirb. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. J. 2011-12-25 ir 2011-12-26 mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, artimoje aplinkoje, matant nepilnametei dukrai A. J. gim. (duomenys neskelbtini), o būtent 2011-12-25 apie 22 val., (duomenys neskelbtini) savo namuose, prikibo prie žmonos V. J., jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, stumdamas pargriovė ant lovos ir rankomis smaugė jos kaklą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-12-26 apie 14 val., savo namuose, prikibo prie žmonos V. J., jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, stumdamas pargriovė ant lovos ir rankomis smaugė jos kaklą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje ir abiejose šlaunyse.
Kaltinamasis kaltu iš dalies prisipažino ir paaiškino kad 2011-12-25 vakare kalbėjo telefonu su draugu, o žmona apkaltino jį kalbantis su meiluže ir kirto per veidą bei įspyrė į lytinius organus. Po to žmona jį stūmė, o jis ją gražiai pastūmė ir ji atsisėdo ant lovos. Stumdamas savo ranką laikė ant krūtinės netoli kaklo, tačiau tikrai nesmaugė. Tuo metu kambaryje buvo ir viską matė dukros I., kuriai 19 metų ir A., kuriai 3 metai. Vyresnė dukra dar padėjo mamai jį mušti. Gruodžio 26 d. vėl kilo konfliktas, žmona ir vyresnioji dukra vėl šoko muštis. Žmonos nesmaugė ir šio konflikto metu, tik susistumdė. Po to buvo iškviesta policija ir jį išsivežė. Gruodžio 25 d. buvo truputį išgėręs, bet nesijautė girtas. Gruodžio 26 d. negėrė ir tai nustatyta tikrinant girtumą.
Nukentėjusioji V. J. parodė, kad konfliktas kilo dėl vyro turimos meilužės. Ji su vyresniąja dukra išklausė visą vyro pokalbį , o šiam iš garažo grįžus į namus, pasakė, kad viską žino ir pradėjo kartoti vyro telefonu pasakytus žodžius. Taip pat ji norėjo paimti vyro telefoną. Prasidėjo barniai ir ji iš įkarščio sudavė vyrui. Tada ją vyras stūmė ir pradėjo smaugti. Dukra I., ją gindama, stojo tarp jos ir vyro ir bandė išskirti. Vyrui ją smaugiant vienu metu net pritrūko oro, nuo vyro suduodamų smūgių pargriuvo ant lovos. Tą vakarą vyrą pavyko nuraminti. Atsikėlęs gruodžio 26 d. ryte buvo ramus, vaikščiojo nuleidęs galvą iki gavo išgerti. Išgėręs vėl pradėjo kabinėtis, rėkti, kad jis buvo apšmeižtas. Vėl prasidėjo muštynės, ji buvo smaugiama, o dukra ją gynė. Besitęsiant konfliktui, dukra iškvietė policiją ir vyras pabėgo. Atvykęs policijos darbuotojai ant kaklo matė smaugimo žymes. Vyrą policijai pavyko surasti ir išvežti tik tada, kai jis grįžęs namo užmigo.
Liudytoja I. J. parodė, kad gruodžio 25 vakare ji kartu su mama girdėjo tėčio pokalbį su meiluže ir apie tai pasakė tėčiui. Tėtis supyko ir pradėjo stumdyti mamą, bandė ją smaugti. Ji mamą gynė. Gindama mamą vieną kartą sudavė tėčiui. Šį įvykį matė jos 3 metų sesutė. Atsikėlęs kitą rytą, iki neišgėrė, tėtė buvo ramus. Kai tik gavo išgerti, vėl pradėjo kabinėtis prie mamos, iš pradžių trankė kumščiu į stalą, į sienas, o po to vėl pradėjo mušti ir smaugti mamą. Tėtis mamą stumdė, grasino nužudyti. Ji mamą gynė ir antrą dieną. Supykusi dėl tokio tėvo elgesio, ji iškvietė policiją. Prieš atvykstant policijai, tėtis pabėgo. Ant mamos kaklo matėsi smaugimo žymės, ant kojų ir rankų atsirado mėlynės.
Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina kokie sužalojimai ir kokiose kūno vietose buvo vizualiai nustatyti nukentėjusiajai V. J.. (b.l. 3-5).
Šalies argumentai
V. J. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydama, jog vyras J. J. namuose jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. (b.l.6).
Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b.l.7-11).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1015/11 (06) matyti, kad V. J. nustatyta poodinės kraujosruvos kaklo kairėje pusėje ir abiejose šlaunyse padaryta kieto buko daikto poveikyje, sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 9b.l.13-14).
Asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 5433 patvirtina, kad kaltinamajam įvykio dieną nustatytas 0,09 prom. girtumas. (b.l.23).
Motyvuojamoji dalis
Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. J. tyčia pargriovęs ant lovos ir smaugdamas rankomis kaklą nukentėjusiosios V. J. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, gyvena kartu, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje ir tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių minėtų pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies požymiai, nes ši veika, padaryta aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, turi visuomeninę reikšmę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. 2 d. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirba, baustas administracine tvarka. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, tai, kad nusikaltimas padarytas mažametės dukros akivaizdoje. Įvertinus visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe, teismas mano, jog padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo J. J. tikrosios vertybinės orientacijos. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam gali būti paskirta laisvės apribojimo bausmė. Viešieji darbai kaltinamajam neskirtini, nes jis dirba. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė. Kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios (BK 72¹str.), nes būtina laikinai apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Įpareigoti J. J. neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti J. J. 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.
Vadovaujantis BK 67, 72¹ straipsniais J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu uždrausti prisiartinti prie nukentėjusiosios V. J. ir įpareigoti jį per šį laikotarpį gyventi skyrium nuo V. J..
Remiantis BK 66 str. įskaityti į paskirtos bausmės atlikimo laiką J. J. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-12-26 iki 2011-12-28. (2 dienas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.