Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-03 · Byla Nr. N-575-1901-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-03
Bylos Nr.
N-575-1901-11
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00999-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1901/2011Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00999-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.2; 45.4.5; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. M. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2, 3 dalyse, 124² straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad R. M. 2010 m. liepos 30 d., apie 21 val., kelio Elektrėnai – Pastrėvys – Strėvininkai 1 kilometre, neužsidėjęs saugos šalmo vairuodamas nustatyta tvarka neįregistruotą motociklą „Suzuki“, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti motociklą, ir iš chuliganiškų paskatų, padidinęs važiavimo greitį, važiuodamas keliu nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kirsdamas eismo juostas skiriančią siaurą ištisinę liniją išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei trauktis nuo kelio važiuojamosios dalies, tokiais savo veiksmais keldamas pavojų eismo ,kitų žmonių ir savo saugumui. Manevruodamas kelyje nerodė įspėjamųjų posūkio signalų. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 8, 9, 14, 17, 20, 87, 125 ir 238 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu už ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2, 3 dalyse, 124² straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą R. M. skyrė 5 000 litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Teismas konstatavo, kad padarytus pažeidimus, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimai, transporto priemonės pridavimo-priėmimo aktas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę sunkina tai, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą: skirti 1 000 litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Nurodo, kad pažeidimą padarė dėl savo veiksmų neapgalvojimo ir pernelyg didelio pasitikėjimo savimi. Pabrėžia, jog jo veika nesukėlė jokių žalingų pasekmių tretiesiems asmenims ar jų turtui. Akcentuoja, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, padaręs pažeidimus padėjo pareigūnams juos išaiškinti. Atkreipia dėmesį, jog skirdamas baudą, teismas turėjo atsižvelgti į sunkią apelianto materialinę padėtį (šiuo metu jis niekur nedirba, todėl 1 000 litų bauda būtų protinga ir teisinga). Be to, pažymi, jog teismas neatsižvelgė į apelianto paaiškinimus, kad jo atžvilgiu pareigūnai naudojo neteisėtus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu nutarimu R. M. už ATPK ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2, 3 dalyse, 124² straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą buvo paskirta 5 000 litų bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantas prašo sumažinti paskirtą piniginę baudą iki 1 000 litų.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, jog dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, tačiau pažymėtina, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008). Iš bylos medžiagos matyti, jog R. M. pirminiame paaiškinime (b. l. 17) nenurodė, kad dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, todėl tai, kad apie savo nuoširdų gailestį R. M. nurodė apeliaciniame skunde, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis yra bedarbis, todėl jo turtinė padėtis yra labai sunki. Tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir nevertintinos kaip pagrindas, leidžiantis neskirti R. M. įstatymo numatytos nuobaudos. Į šias aplinkybes, kaip apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, turi būti atsižvelgiama skiriant pažeidėjui nuobaudą sankcijos ribose.

Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliantas taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai jį pasiviję nustūmė į griovį, spardė, panaudojo elektrošoką, surakino antrankiais. Pažymėtina, kad ATPK 297 straipsnio 1 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nesprendžia policijos pareigūnų veiksmų, nesusijusių su administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, teisėtumo. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dėl R. M. minimų neva neteisėtų pareigūnų veiksmų būtų paduotas skundas tarnybinio pavaldumo ar kitokia tvarka. Dėl šių priežasčių apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis, R. M. turi teisę per keturiasdešimt dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jam paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apelianto turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas