Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-158-755/2019

teisėja Ana Karšul Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02061-2017-9

2019 m. vasario 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5262-1055/2018 pagal ieškovo Utenos AVPK ieškinį atsakovui D. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Paaiškina, jog Utenos AVPK, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam policijos pareigūnui D. K. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teise į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

13. Mano, kad į bylą pateikti pareigūno nedarbingumo pažymėjimas, iš kurio galima nustatyti nedarbingumo laikotarpį, bei medicininiai dokumentai, kuriuose užfiksuota gydymo eiga, tiesiogiai susiję su patirtos žalos dydžiu. Pažymi, jog apeliantas pateikė duomenis apie D. K. realiai patirtus nuostolius ir negautas darbines pajamas už 26 dienas (iš jų 15 darbo dienų), kurias pareigūnas dėl ligos negalėjo vykti į darbą ir į kurių atlyginimą turi teisę ieškovas išmokėjęs kompensaciją. Paskaičiavus darbo dienas, pareigūno nedarbingumo laikotarpiu susidaro 761,10 Eur (50,74 x 15 d.d.), mano, kad teismas galėjo sumažinti išmokėtos kompensacijos dydį iki 761,10 Eur.

14. Teigia, jog baudžiamojoje byloje, esant D. S. ir D. K. rašytiniam patvirtinimui, kad pareigūnas neturi jokių pretenzijų, o atsakovas yra sumokėjęs 2500 Eur įvykio metu patirtą žalą, tai nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės ir neatleidžia žalą padariusio asmens nuo atsakomybės atlyginti žalą regreso tvarka. Nurodo, kad regresinį reikalavimą pareiškusi įstaiga gali reikalauti tokio dydžio žalos atlyginimo, kokio galėtų reikalauti nukentėjusysis, taigi, nukentėjusiajam yra atlyginamos jo negautos pajamos, kurias atspindi nedarbingumo pašalpa. Kartu pažymi, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Tvirtina, kad teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir įvertino aplinkybes, padarė akivaizdžių fakto vertinimo klaidų, dėl ko neteisingai pritaikė įstatymą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

18. Sprendžia, jog baudžiamojoje byloje 2016 m. spalio 26 d. atsakovui sumokėjus 2 500 Eur pareigūnui už patirtą žalą, ieškovas išmokėdamas kompensaciją valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui, jokios žalos neatlygino, todėl neturi teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakovo.

19. Atkreipia dėmesį, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog D. K. padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą ir sveikata sutriko trumpiau nei 10 dienų laikotarpiui, ilgas gydymas nesusijęs su atsakovo veiksmais, todėl , atsižvelgus į pareigūno darbo grafiką, dėl atsakovo veiksmų D. K. praleido daugiausiai 3 darbo dienas. Mano, jog atsakovo pareigūnui padaryti sužalojimai neatitinka Pataisos pareigūnų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo 3.2 ir / ar 3.11 punktų sąlygų, todėl ieškovas pareigūnui dėl įvykio neturėjo pareigos išmokėti kompensacijos, dėl ko ieškovas negalėjo įgyti reikalavimo teisės ir į atsakovą.

20. Nurodo, jog negautą daro užmokestį pareigūnui sumokėjo SODRA, todėl ieškovas neturi pagrindo reikalauti kompensacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

22. Nustatyta, kad 2016 m. spalio 23 d. Utenos AVPK Utenos rajono Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas D. K., eidamas tarnybines pareigas – sulaikant D. S. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, buvo sužalotas. Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2016 m. gruodžio 14 d Specializuotosios medicininės ekspertizės pažymoje Nr. 3281 nurodyta, kad D. K. dėl 2016 m. spalio 23 d. įvykio buvo sutrikdyta sveikata, priskiriant prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, bei po sutrikdymo liko sveikatos pakitimai – nuskeltas 27 dantis. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 19 d. išvadoje dėl sprendimo priėmimo pasiūlė Utenos AVPK skirti 6 393,24 Eur šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti Utenos AVPK Utenos rajono Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui D. K. dėl 2016 m. spalio 23 d. įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo. Utenos AVPK 2017 m. kovo 9 d. išmokėjo D. K. 6 393,24 Eur kompensaciją už sveikatos sutrikdymą. 2016 m. gruodžio 6 d. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervedė D. K. 760,07 Eur išmoką. Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-958/2015 D. S. buvo pripažintas kaltu 2016 m. spalio 23 d. nežymiai sutrikdžius D. K. sveikatą.

23. Apeliantas nesutinka su skundžiamu sprendimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti iš atsakovo 761,10 Eur, kaip nukentėjusiojo asmens negautas pajamas bei atsižvelgti ir į tai, jog sužalojus asmenį neturtinė žala visais atvejais yra atlyginama.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo teisines išvadas bei apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą (CPK 185 str.).

25. Sutiktina, kad pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

26. Byloje pateikta Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2016 m. gruodžio 14 d Specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 3281 patvirtina, kad policijos pareigūnui D. K. atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala sveikatai. Šiuo atveju tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui vertinti minėtos ekspertinės pažymos pagrįstumą ir teisėtumą nėra jokio pagrindo, nes nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo iš kalto asmens. Teismui nebuvo pateikti pakankami ir leistini įrodymai, kurie paneigtų ekspertinės pažymos išvadas, o specialisto išvada Nr. G 137/2016(08) iš esmės irgi nepaneigia Centrinės medicinos ekspertizės komisijos padarytų išvadų dėl D. K. sužalojimų (CPK 12 str., 178 str.).

27. Iš pateiktų apelianto procesinių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą kompensaciją apeliantas vertino kaip turtinę žalą, tačiau neįrodinėjo, kad visą ar dalį kompensacijos sudarė neturtinė nukentėjusiojo asmens patirta žala. Teisėjų kolegija pastebi, kad kompensacijos, kaip neturtinės žalos, atlyginimo klausimas iškeltas tik apeliaciniame skunde, o pirmosios instancijos teisme šis aspektas nebuvo vertintas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kolegija konstatuoja, kad nagrinėti klausimą dėl apelianto prašomos priteisti kompensacijos (visos ar dalies) kaip neturtinės žalą, nėra teisinio procesinio pagrindo (CPK 185 str., 306 str. 2 d.).

28. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiajam asmeniui buvo atlyginta ir neturtinė žala, nes proceso metu nebuvo nagrinėtas ir nustatinėjamas neturtinės žalos padarymo faktas, ir, jos nustatymo atveju, dydis. Tai, jog D. K. patyrė ir neturtinę žalą, ieškovas ieškinio pagrindu nenurodė ir to pirmosios instancijos teisme apskritai neįrodinėjo.

29. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 str. 1 d.). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Tai, kad žala gali būti turtinė ir neturtinė (CK 6.249-6.250 straipsniai), kolegija nurodo, jog apelianto dispozicijoje yra teisė keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką ir tokia teise apeliantas gali pasinaudoti (CPK 135 str. 1 d.).

30. Tai, kad nukentėjęs asmuo neturi pretenzijų žalą padariusiam asmeniui, nepaneigia apelianto reikalavimo teisės, tačiau šios teisės pagrįstumą jis turi įrodyti (CPK 12 str.). Kadangi ieškinio pagrindą ir dalyką formuluoja tik pati šalis( šiuo atveju ieškovas) ( CPK 42,141 straipsniai), todėl teismui nebuvo pagrindo nuspręsti tiek dėl turtinės žalos padarymo, tiek ir jos atlyginimo. Dėl šio iš skundžiamo teismo sprendimo šalintina išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo.

31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto prievolė mokėti socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam pareigūnui atsiranda viešosios teisės normų pagrindu ir priduria, kad išmokėjus tokio pobūdžio išmoką apeliantas įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovą. Bylos duomenys patvirtina, kad VSDF valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gruodžio 6 d. sumokėjo policijos pareigūnui D. K. 760,07 Eur išmoką. Duomenų, kad pats apeliantas būtų išmokėjęs pareigūnui socialinio draudimo išmoką, byloje nėra, apeliantas tokių nepateikė.

32. Įvertinus minėtą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo 761,10 Eur dydžio sumą, kaip negautas nukentėjusiojo asmens darbines pajamas, nes iš esmės tokio pat dydžio išmoką išmokėjo VSDF valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o apeliantas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apelianto teisę atstovauti Fondo valdybą reiškiant atgręžtinį reikalavimą atsakovui dėl socialinių išmokų atlyginimo (CK 6.290 str. 3d.; CPK 12 str.).

33. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34. Kadangi apeliacinis skundas nepatenkintas, iš ieškovo priteisiamos atsakovo patirtos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos – už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (j. a. k. 290218260) D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.