Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-311-1082/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-15
Bylos Nr.
1-311-1082/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Civilinis ieškovas
L. K., Panevėžio teritorinės ligonių
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-311-1082/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28994-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.9; 1.1.9.6; 1.2.27.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 15 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei,nukentėjusiajai, civilinei ieškovei L. K.,kaltinamajai R. B. ir jos gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,nedalyvaujant civilinio ieškovo – Panevėžio teritorinės ligonių kasų – atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.56 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą trukdė atlikti tarnybines pareigas ir pasipriešino jas vykdančiai valstybės tarnautojai - pagal pranešimą į jos namus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo atvykusiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei L. K., o būtent nukentėjusiajai sprendžiant dėl R. B. mažamečio vaiko laikino apgyvendinimo, siekiant užtikrinti mažametei saugią aplinką, jos teises ir geriausius interesus, ji būdama agresyviai ir priešiškai nusiteikusi, liepė nukentėjusiajai L. K. dingti iš jos namų ir, eidama pro L. K., šią pastūmė, po to iškėlė L. K. prieš veidą abi rankas, pasakydama: „nori, va dabar aš tave paimsiu ir patampysiu“, po to tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, L. K. bandant paskambinti mobiliojo ryšio telefonu ir išsikviesti policijos pareigūnų pagalbą, pagriebė L. K. už rankų, pastūmė ir sukdama nukentėjusiosios kairės rankos riešą, atėmė L. K. iš rankų mobiliojo ryšio telefoną, padarydama nukentėjusiajai kairio riešo minkštųjų audinių sumušimą ir raiščių patempimą – nežymų sveikatos sutrikdymą bei tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 metų rugpjūčio mėnesį, datos ir laiko neatsimena, gali būti ta pati data, kaip nurodyta kaltinime, ji su sugyventiniu R. F. namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, po ko jie abu susimušė, ji išsikvietė policiją. Namuose buvo 6 metų dukra. Kitų asmenų nebuvo. Dėl vartoto alkoholio pusę dalykų neatsimena, ji pripūtė virš promilės, tai pati nelabai gerai jautėsi. Kai atvyko pareigūnai, ji reagavo ramiai. Atvažiavusi policija iškvietė vaikų teises. Ji suvokė, kad bus blogai, bet užvirė toks pyktis, gal alkoholis suveikė. Po kiek laiko atvyko dvi moterys iš Vaikų teisių. Viena yra ta, kuri sėdi salėje (nurodo į nukentėjusiąją). Tos moterys šiurkščiai bendravo. Vyresnio amžiaus moteris bendravo ypač šiurkščiai: grubūs, užgaulūs žodžiai. Salėje esanti nukentėjusioji irgi kažką pasakė, ką tiksliai – ji nepamena, bet jai nepatiko. Ji dėl alkoholio ne viską atsimena. Pripažįsta, kad liepė toms darbuotojoms dingti iš namų, vijo jas lauk iš savo namų, kad neatimtų vaiko. Pripažįsta ir tai, kad šiek tiek sukdama ranką, paėmė iš nukentėjusiosios telefoną, kad savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikimą. Dėl ko telefoną paėmė iš nukentėjusiosios, ji neįsivaizduoja. Ar nukentėjusioji sušuko ką nors, nepamena. Už kurios rankos ji griebė nukentėjusiajai, nepasakys. Pripažįsta, kad tokiais jos veiksmais skausmas nukentėjusiajai buvo sukeltas ir padarytas sveikatos sutrikdymas. Tą telefoną ji truputi palaikė rankoje ir staigiai atidavė nukentėjusiajai, nes atėjo policijos pareigūnai. Jei būtų neatėję pareigūnai, vis tiek būtų atidavusi telefoną, nes jai svetimo daikto nereikia. Dėl to rankų iškėlimo ir pasakymo, kad „paimsiu, patampysiu“, pastūmimo, ji nepamena, bet galėjo taip būti. Savo elgesį vertina blogai, pripažįsta, kad blogai elgėsi, kad tai neleistina. Ji supranta, kad trukdė vaiko teisių darbuotojoms vykdyti savo, kaip valstybės tarnautojų, funkcijas. Kaltę pripažįsta visiškai, gailisi dėl padaryto. Atsiprašo nukentėjusiosios L. K. ir norėtų su ja susitaikyti, su nukentėjusiąja susitarė ir sutinka jai sumokėti 300 Eur žalos atlyginimo, kuriuos įsipareigoja nukentėjusiajai sumokėti dalimis per tris mėnesius. TLK ieškinį pripažįsta, jį atlygino.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji šioje byloje buvo pareiškusi ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 500 Eur sumoje, tačiau pertraukos metu ji sutarė su kaltinamąja ir savo ieškinį mažina iki 300 Eur. Žalą atlyginti prašo, nes pas moteriškę važiavo ne šiaip sau, ji atliko savo darbines funkcijas, moteriškė jam sukėlė išgąstį, baimę, skausmą, iki šiol nepasilieka įvykio vietoje viena, paranojiškai prašo policijos pareigūnų, kad pasiliktų, palauktų kol kartu išeis, nes kelia baimę. Skausmą jautė ilgą laiką, ne kartą kreipėsi pas gydytoją. Galutinai prašo 300 Eur moralinei žalai atlyginti. Mano, kad tai yra teisinga. Ji su kaltinamąja susitaikė, kaltinamoji jos atsiprašė, ji šiai atleido, sutarta 300 eurų suma ją tenkina, ją kaltinamoji įsipareigojo sumokėti jai per tris mėnesius, mokant po 100 Eur kas mėnesį.

Iš liudytojos L. K. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji 2021-08-23 liudytojo apklausoje parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 12 val. 56 min., iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau - VVTAĮT) Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus koordinatoriaus specialiuoju telefonu per „FleetComplete“ programėlę gauta užduotis nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra neblaivūs tėvai, abu mušasi, yra mažametis vaikas E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Įvykio vietoje laukia pareigūnai. Mama R. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), jai nustatytas 1,90 prom. girtumas, tėvas R. F. (gim. (duomenys neskelbtini)), jam nustatytas 2,44 prom. girtumas. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo mažametės E. B. įstatyminė atstovė R. B. ir policijos pareigūnas. Išsiaiškinta, kad mergaitė nuvesta pas kaimynus į šalia esantį butą, tėvystė mergaitei nenustatyta. Moters sugyventinis R. F. sulaikytas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Laukiant, kol R. B. suras asmenį, kuris laikinai galėtų pasirūpinti mažamete dukra E., R. B. buvo agresyviai ir priešiškai nusiteikusi atvykusių vaiko teisių apsaugos specialisčių atžvilgiu. Moteris neatsakinėjo į užduodamus klausimus, liepė prie jos nelįsti, nesikišti ir dirbti savo darbą. Vienu metu policijos pareigūnas išėjo iš namų iki mašinos. R. B. buvo paklausta, kas galėtų laikinai prižiūrėti jos dukrą, tačiau tada R. B. tapo agresyvi, liepė dingti iš jos namų, nesikišti į ne savo reikalus, kas atvyks prižiūrėti dukros, nenurodė, atsakė, kad: „ne jūsų reikalas“. Jai stovint kambaryje, R. B., praeidama pro šalį, ją pastūmė, o ji paprašė jos nestumdyti. R. B. atsistojo tarpduryje. Jai ir vyr. specialistei L. P. norėjus išeiti iš namų, ji (L. K.) paprašė pasitraukti nuo durų. R. B. priėjo prie jos labai arti, iškėlė savo abi rankas prie veido ir sakė: „nori, va dabar aš tave paimsiu ir patampysiu“. Jos paprašė pasitraukti ir praleisti, tačiau R. B. pašaipiai atsakė: „išsigandot, kai nebėra policijos, pažiūrėsim, kas bus“, neatsitraukė ir toliau stovėjo prie pat. R. B. perspėjo, kad kvies policijos pareigūnus ir sušuko, kad ateitų policijos pareigūnas, tačiau niekas neatėjo. Tada stovėdama pasiėmė savo tarnybinį telefoną, kad paskambinti policijos pareigūnams. Tuo metu R. B. čiupo jai už rankų, stūmė ir bandė atimti tarnybinį telefoną. Jai stengiantis telefono neatiduoti, R. B. suko jai kairės rankos riešą, taip sukeldama skausmą telefoną atėmė. Su vyr. specialiste L. P. prašė telefoną atiduoti ir išleisti jas iš jos namų, tačiau R. B. telefono neatidavė, laikė jį savo rankose ir teigė, kad pamatysit, kas bus. Kolegei bandant telefoną paimti, prašant jį atiduoti, ji (L. K.) prabėgo pro duris, išlėkė į laiptinę ir pradėjo šaukti policijos pareigūnus, kurie užbėgo į viršų ir sulaikė R. B., atidavė tarnybinį telefoną. Po įvykio, 2021-08-18 apie 16 val., dėl kairės rankos riešo skausmo ji kreipėsi į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kur jai buvo padarytas kairės rankos riešo rentgenas. Lūžių nenustatyta. Rekomenduota išgerti vaistus nuo skausmo „Dolmen“, laikyti ranką ramybės būsenoje, apsitvarstyti elastiniu bintu ir kreiptis pas šeimos gydytoją. 2021-08-19 užsiregistravo pas šeimos gydytoją klinikoje UAB (duomenys neskelbtini), nutarta dėl sužalojimų echoskopo neskirti, nes lūžio nematyti, o echoskopui vieta yra tik už mėnesio ar net dviejų. Rekomenduota tris dienas šaldyti, apsibintuoti elastiniu tvarsčiu, tepti „Traumel“ geliu. Nustatytas galimas riešo patempimas, išliekant skausmui rekomenduota pakartotinai kreiptis į gydymo įstaigą. R. B. tokiu savo elgesiu sukėlė jai fizinį skausmą, išgąstį, trukdė jai ir kolegei atlikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Panevėžio mieste vyriausiųjų specialisčių tiesiogines pareigas ir funkcijas bei pavogė jos tarnybinį telefoną, kurį atgavo tik policijos pareigūno dėka (1 t., b.l. 63-70).

Apklausiama 2021-10-26, 2021-11-25, 2022-01-12 L. K. patikslino savo parodymus parodydama, kad į šeimą adresu (duomenys neskelbtini) atvyko truputį po 13 val., kiek tiksliai buvo tuo metu laiko, nepasakys. Pamena, kad butas buvo penktame aukšte, vieno kambario su virtuve. Bute buvo moteris ir vienas policijos pareigūnas. Iš įvykio vietoje buvusio policijos pareigūno paaiškinimo suprato, kad kitas policijos pareigūnas yra su kitu sulaikytu asmeniu – vyriškiu kieme. Policijos pareigūnas pasakė, kad vaiką nusivedė kaimynas. Įvykio vietoje buvusios moters vardo ir pavardės nebepamena, bet ji buvo akivaizdžiai neblaivi ir agresyvi. Nuo moters sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Moteris neatsakinėjo į užduodamus kausimus, liepė nelįsti prie jos, nesikišti. Moteris taip pasakė, nes jos su kolege L. P. uždavė minėtai moteriai klausimą: „kas galėtų laikinai pasirūpinti jos dukra“. Nei ji, nei kolegė L. P. tos moters nelietė, nėjo net artyn jos, tiesiog ji su L. P. buvo užėję į butą, stovėjo netoli buto durų, tarp virtuvės ir kambario. Kol kalbino minėtą moterį, ši vaikščiojo po butą, turėjo su savimi savo mobiliojo ryšio telefoną, kažkam bandė skambinti. Su jomis moteris visai nesikalbėjo, jas ignoravo. Praeidama pro ją bute buvusi moteris ją su pečiu pastūmė, tačiau tas pastūmimas jai fizinio skausmo nesukėlė ir jokių sužalojimų nepadarė. Ji (L. K.) pasitraukė ir paprašė nesistumdyti. Policijos pareigūnas, tai pat sudrausmino moterį, pasakė, kad taip daryti negalima. Policijos pareigūnas pasakė, kad turi nueiti iki kolegos. Kai policijos pareigūnas išėjo iš buto, bute buvusi moteris pasidarė dar labiau agresyvesnė, iš pradžių ši atsistojo buto tarpduryje, tarsi nenorėdama jų su L. P. iš buto išleisti. Ji (L. K.) pasakė: „prašau pasitraukti“. Tada moteris priėjo prie jos ir, pakėlusi savo abi rankas prie jos veido, pasakė: „va dabar tave paimsiu taip ir patampysiu“. Tuomet ji dar kartą gražiai paprašė tos moters, kad pasitrauktų, praleistų, tačiau moteris pasakė: „baisu, nebėra policijos, pasižiūrėsime, kas dabar bus“. Ji tuomet pradėjo rėkti, šaukdama: „policija, policija“, tačiau į jos šauksmą niekas neatsiliepė, policijos pareigūnas nepasirodė. Ji išsitraukė savo tarnybinį telefoną, nes ketino skambinti 112. Viena ranka laikė telefoną, o kitą ranką buvo pridėjusi prie ekrano, o tuo metu ta moteris sugriebė su savo abejomis rankomis jai už abiejų rankų ir taip laikydama jos rankas spaudė ir suko, bandydama iš rankų jai ištraukti telefoną. Telefonas liko jos kairėje rankoje, tuomet moteris, traukdama telefoną, ją pastūmė ir suko kairį riešą. Šis moters veiksmas jai sukėlė stiprų fizinį skausmą, t. y., kai jai spaudė abi rankas ir pirštus, tuomet ji jautė tik momentinį skausmą, bet, kai suko kairį riešą, tuo metu jautė stiprų fizinį skausmą, kuris liko ir po to kurį laiką. Po to kairės rankos sukimo jai buvo paraudęs ir patinęs kairės rankos riešas. Dėl pastūmimo jai fizinis skausmams nebuvo sukeltas, jokie sužalojimai nepadaryti. Moteris ištraukė jai iš rankų telefoną. Ji ir L. P. prašė telefoną atiduoti. Moteris stovėjo buto tarpduryje, tačiau atiduoti telefono moteris nė neketino. Supratusi, kad telefono nepavyks atgauti, ji paprašė, kad jas su L. P., leistų iš buto išeiti, tačiau moteris toliau stovėjo buto tarpduryje ir nė neketino jai atiduoti telefono bei neketino pasitraukti nuo buto įėjimo ir jas su L. P. išleisti iš buto. L. P. bandė iš moters rankų paimti tą jos telefoną, jos abi (ta moteris ir L. P.) buvo ten užsiėmę telefonu ir, atsiradus progai bei laisvam tarpui tarpduryje, ji išbėgo iš buto į laiptinę. Laiptinėje pradėjo šaukti: „kur policija“ ir tuo pačiu pamatė link jų iš laiptinės apačios bėgantį policijos pareigūną. Ji policijos pareigūnui pasakė, kad ją muša, atėmė jos tarnybinį telefoną. Policijos pareigūnas įbėgo į buto vidų, o ji stovėjo laiptinėje. Netrukus iš buto išėjo L. P. ir netrukus po jos išėjo policijos pareigūnas, kuris padavė jai tarnybinį telefoną ir sugrįžo į butą. Kaip moteris smurtavo prieš ją ir jai sukėlė fizinį skausmą, matė tik L. P.. Smurto metu ji ne tik patyrė sužalojimą, fizinį skausmą, bet ir buvo labai išgąsdinta. Po to, kai atgavo telefoną, su L. P. nuėjo į gretimą butą pas tuos kaimynus, kur buvo moters mažametė dukra. Dėl patirtų sužalojimų ir patirto streso kreipėsi į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, tačiau nedarbingumo dėl minėto įvykio neturėjo. Laikosi visų medikų rekomendacijų, nurodymų. Vaistus ir elastinį bintą pirko, tačiau šių daiktų pirkimo čekio neturi. Dėl patirtos kairės rankos traumos- patempimo teko lankytis pas medikus, vartojo vaistus, negalėjo vairuoti bei atlikti kai kurių buities darbų, pilnavertiškai atlikti darbe funkcijų, dėl to pateikė civilinį ieškinį 500 eurų sumai bendrai dėl neturtinės žalos, nes turtinės žalos atskirai nevertina. 2021-08-18 ji patyrė fizinį skausmą, buvo pažeminta, jautėsi nejaukiai ir nesaugiai, buvo išsigandusi, vis dar jaučia kairio riešo skausmą, gaišo laiką kreipdamasi į medikus, iki šiol, kai vyksta į šeimas, vykdydama savo darbo užduotis, jaučiasi nesaugi, jaučia baimę, patiria neigiamas emocijas. Į įvykio vietą 2021-08-18 ji vyko pagal savo pareigybės aprašymo III skyriaus 5 punkto 5.1 papunktį, kur yra parašyta "reagavimas į pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir prašymų nagrinėjimas, vaiko interesų užtikrinimas, vaiko situacijos vertinimas“. Įvykio vietoje buvo pradėtas pildyti „Vaiko laikino apgyvendinimo aktas", tačiau aktas nebuvo pabaigtas pildyti, nes įvyko konfliktas, kurio metu ji nukentėjo. Dokumentas buvo pabaigtas pildyti apgyvendinant vaiką pas budintį globotoją, o kitas dokumentas "Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą" buvo užpildytas grįžus į skyrių, įvykio vietoje buvo tik išklausyta mažamečio vaiko nuomonė, įstatyminės vaiko atstovės (motinos) nuomonės išklausyti nepavyko dėl jos agresyvaus elgesio. Įvykio vietoje jos funkcija buvo užtikrinti mažamečiui vaikui saugią aplinką, jo teises ir geriausius interesus (1 t., b.l. 73-77, 78-80, 83-86).

Iš liudytojos L. P. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.56 val., iš VVTAĮT Vilniaus Vaikų teisių apsaugos skyriaus koordinatoriaus specialiuoju telefonu per „FleetComplete“ programėlę su vyr. specialiste L. K. gavo užduotį nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra neblaivūs tėvai, abu mušasi, yra mažametis vaikas E. B. (gim. (duomenys neskelbtini)). Įvykio vietoje laukia pareigūnai. Mama R. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), jai nustatytas 1,90 prom. girtumas, tėvas R. F. (gim. (duomenys neskelbtini)), jam nustatytas 2,44 prom. girtumas. Ji su L. K. nuvyko nurodytu adresu, namuose buvo mažametės E. B. įstatyminė atstovė R. B. ir policijos pareigūnas. Išsiaiškinta, kad mergaitė nuvesta pas kaimynus į šalia esantį butą Nr. 19, tėvystė mergaitei nenustatyta. Moters sugyventinis R. F. sulaikytas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Buvo laukiama, kol vaiko mama suras asmenį, kuris laikinai galėtų pasirūpinti mažamete dukra. R. B. buvo agresyviai ir priešiškai nusiteikusi jų atžvilgiu. Moteris neatsakinėjo į užduodamus klausimus, liepė prie jos nelįsti, nesikišti ir dirbt savo darbą. Ji skambinėjo telefonu, ieškojo giminaičių, tačiau daugelis neatsiliepė. Kažkam paskambinus, ji pasakė, kad „prisidirbo“. R. B. buvo paklausta, kas galėtų laikinai prižiūrėti jos dukrą, tačiau tada R. B. vis agresyvėjo, liepė dingti iš jos namų, nesikišti į ne savo reikalus, kas atvyks prižiūrėti dukros, nenurodė, atsakė, kad: „ne jūsų reikalas“. Kai išėjo policijos pareigūnas, ji pasikeitė, nebepraleido jų išeiti iš buto. Ji (L. P.) pasakė, kad L. kviestų policiją, nes pareigūnas ką tik buvo išėjęs, o ši turėjo rankoje telefoną. Tada R. B. griebė L. K. už rankų ir iš jos atėmė telefoną. L. K. pašaukus pareigūną balsu, jis sugrįžo ir R. B. sulaikė. Įvykio metu namuose pastebėta netvarka. Kaimynas pas kurį buvo nuvesta mergaitė, nurodė, kad įvykio metu jis pamatė, kad mažametė E. stovi laiptinėje su apatiniais ir marškinėliais, todėl pasikvietė pas save, kad mažametė nešaltų ir nematytų konflikto. Pasak vyro, mergaitė teigė, kad nori valgyti, yra alkana, todėl vyras davė jai valgyti. Vyras nurodė, kad pats nuėjo pas R. B. į namus ir paprašė, kad duotų mergaitei rūbelių, ją aprengė. Įvykio metu ji patyrė šoką, pakilo spaudimas, negalėjo prisiminti atskirų įvykio detalių, o naktį prastai miegojo, kankino mintys apie įvykį. Jos kolegė L. K. kitą dieną darbe jai skundėsi, kad skauda ranką ir, kad dėl skausmo ji kreipėsi į medikus (1 t., b.l. 169-176). Apklausiama papildomai 2022-02-01 L. P. patikslino, kad, kai 2021-08-18, dienos metu, gal apie 12 val., tikslaus laiko nepasakys, su kolege L. K. nuvyko nurodytu adresu, bute buvo vienas policijos pareigūnas ir moteris (vardo ir pavardės bei kitų tos moters duomenų ji nepamena, bet atrodo jos pavardė yra B.). Moteris buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Tuo metu, kai jos užėjo į butą, mažametės mergaitės namuose nebuvo, joms paaiškino, kad mergaitė yra pas kaimynus gretimame bute. Kol bute buvo policijos pareigūnas, moteris elgėsi pakankami ramiai, tačiau policijos pareigūnas išėjo iš buto. Kai ji liko su L. K. ir minėta moterimi, ši tapo agresyvi, pradėjo kabinėtis žodžiais, sakydama" „ko jūs atvažiavote, ką jūs klausinėjate“ ir panašiai, tiksliai pasakytų tos moters žodžių nepamena. Jos pagal savo darbo funkcijas tos moters turėjo ir privalėjo išklausinėti, pas ką galėtų apsistoti jos mažametė dukra, kol ji bus su savo sugyventiniu policijoje, ir apskritai pagal tą situaciją turėjo užtikrinti mergaitės saugumą- saugią aplinką. Kai policijos pareigūnas išėjo iš buto, ji tuo metu stovėjo su L. K. buto kambaryje, o moteris vaikščiojo po kambarį, žiauriai elgėsi su savo katinu. Jos su L. K. ketino išeiti iš buto ir eiti pas kaimynus dėl mergaitės, tačiau tuo metu L. K. kažką dar kalbėjo su ta moterimi, tačiau jų pokalbio turinio tiksliai nepamena. Jos su L. K. stovėjo buto virtuvės ir koridoriaus bei kambario tarpduryje (koridorius ir virtuvė buvo kaip ir viena patalpa), L. K. turėjo rankose telefoną, ji (L. P.) stovėjo už L. K., o moteris atsistojo taip, kad jos negalėtų išeiti iš buto. Kadangi ji neketino stumdytis su ta moterimi, L. K. pasakė, kad kviestų policiją. Tada pamena, kad ta moteris L. K. griebė už abiejų rankų, tiksliai visų aplinkybių dabar nepasakys, bet moteris atėmė iš L. K. mobiliojo ryšio telefoną. Atsimena, kad kažkuriuo momentu moteris sakė: „pasižiūrėsime, kas dabar bus, kai policijos nėra“. Atsimena, kad moteris, atimdama iš L. K. telefoną, ją pastūmė. Tiksliai visų aplinkybių nepamena, bet moteris kažkiek laiko palaikiusi rankose telefoną, jį L. K. gražino. Viskas vyko labai greitai, tai buvo akimirka, atsimena, kad, kai moteris pasitraukė nuo durų, jos su L. K. išėjo iš buto ir pamena, kad kažkuriuo momentu L. K. šaukė: „kur policija“, būdama laiptinėje. Tiksliai nepamena, ar tuo metu L. K. jau turėjo savo telefoną. Galima sakyti, kad vos tik pradėjus L. K. šaukti policiją, laiptinėje pamatė laiptais atbėgantį policijos pareigūną. Atėjęs policijos pareigūnas išsivedė minėtą moterį, o jos su L. K. nuėjo į kaimyninį butą pas mažametę mergaitę. Jos minėtame įvykyje su L. K. atliko savo tiesiogines Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijas. Po visko jai L. K. sakė, kad skauda rankas per riešus. Kai moteris iš L. K. atėmė telefoną, matė, kad pastūmė L. K., bet, ar sudavė smūgius L. K., ji nepamena. L. K. dar ilgai skundėsi rankos riešų (ar riešo, nepamena) skausmu ir tai buvo tikrai ne vieną mėnesį. L. K. rankos labai smulkios (1 t., b.l. 179-182).

Iš liudytojo M. R. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2021-08-18 kartu su kolega M. A. dirbo pagal nustatytą darbą grafiką, dienos metu, kiek buvo valandų, nepasakys, iš budėtojų gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) (tiksliai nepamena, bet butas buvo 4-ame, ar 5-ame aukšte), Panevėžys, dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus tuo adresu buvo neblaivus vyriškis ir moteris, kurie vienas priešais kitą smurtavo, buvo neblaivūs ir reikėjo abu sulaikyti, nes abu buvo smurtautojai. Kadangi šeimoje buvo mažametis vaikas, abu tėvai buvo neblaivūs, iškvietė vaiko teisių atstoves. Moteris buvo labai agresyvi, netgi jų akivaizdoje užpylė, metė su visa dėžute savo vyrui katės kraiką su išmatomis. Vyrą sulaikė ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Automobilyje jis liko su sulaikytu vyriškiu, o kolega M. A. liko su moterimi bute iki atvyks vaiko teisų atstovės. Atvykusios vaiko teisių atstovės užlipo į viršų. Jis kolegą M. A. pakvietė ateiti į tarnybinį automobilį, kad būtų su sulaikytu vyriškiu. Kai M. A. atėjo iki automobilio, jis užlipo į butą, kad sulaikytų moterį. Pamena, jog lipdamas laiptais į viršų išgirdo viršuje kažkokį triukšmą (ar tai buvo 5 -as, ar 4-as aukštas, nepamena), kažkas šaukė (šaukė moteris), tačiau kokius būtent žodžius šaukė, nepamena. Išgirdęs minėtą triukšmą, jis paspartino žingsnį, tai yra pradėjo bėgti laiptais į viršų. Kai atėjo, jam matant, ta moteris - įtariamoji, fizinio smurto prieš vaiko teisių atstoves nenaudojo. Pamena, kad, kai atėjo, viena iš vaiko teisių atstovių sakė, kad rašys pareiškimą dėl moters elgesio, tačiau smulkiau nepaaiškino. Kai atėjo sulaikyti moters, jis nepamena, kad būtų matęs, jog būtų kuri nors viena iš buvusių 2-jų vaiko teisių atstovė sužalota. Paties smurto fakto ir konflikto tarp vaiko teisių atstovės ir sulaikomos moters nematė. Vaiko teisių specialistės ir sulaikoma moteris neaiškino, kodėl tarp jų kilo konfliktas, vaiko teisių specialistės sakė, kad atvyks į policiją rašyti pareiškimo pačios. Kai jis užbėgo laiptais, nepamena, ar vaiko teisių specialistės stovėjo laiptinėje ar bute. Atsimena, tik, kad sulaikoma moteris buvo buto koridoriuje, netoli buto lauko durų. Kur buvo kieno telefonai, jis neatkreipė dėmesio ir pasakyti negali. Sulaikoma moteris nesipriešino (2 t., b.l. 7-10, 11-14, 15-18).

Iš liudytojo M. A. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2021-08-18 pagal numatytą darbo grafiką dirbo kartu su kolega M. R., dienos metu, tiksliai laiko nepamena, iš operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, tai buvo daugiabutis, butas buvo viršutiniame aukšte. Kai užėjo į minėtą butą, bute jau buvo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, taip pat neblaivus vyriškis ir neblaivi moteris, kurie rėkavo, barėsi tarpusavyje barėsi. Tiek vyras, tiek moteris buvo vienas nuo kito nukentėję ir abu smurtavę vienas kito atžvilgiu. Ant abiejų asmenų matėsi smurto žymės, abu pasakojo, kad žodinio konflikto metu vyriškis pasakė, kad buvo neištikimas su savo buvusia, todėl moteris supyko ir su delnu trenkė vyrui per veidą, o po to vyras jai atgal trenkė su kumščiu į veido sritį, moteris dar sudavė vyrui per nugarą vaikiška medine kėdute, vyras rodė kaklą, sakė, kad moteris jį sudraskė, vyras moteriškei į veidą sudavė dar keletą smūgių. Ant vyro ir moters buvo matyti sužalojimai. Apie situaciją pranešta vaikų teisėms, nes įvykio metu namuose buvo ir įvykį matė mažametė mergaitė. Atvykus vaiko teisių atstovėms, 2 moterims, nukentėjusi moteris buvo labai agresyvi su vaiko teisių atstovėmis elgėsi labai ,,naglai". Vaiko teisių atstovės paprašė nukentėjusios smurtautojos pateikti savo dokumentą, o eidama link savo rankinės moteris pastūmė su pečiu vaiko teisų atstovę. Vaiko teisų atstovė nenugriuvo ir į sieną ar kitus bute buvusius daiktus neatsitrenkė, nesusižalojo. Tada jie su M. R. išsivedė nukentėjusį – smurtautoją vyriškį, o vaiko teisių atstoves paliko bendrauti su nukentėjusia- smurtautoja moterimi. Vaiko teisų atstovės kartu su nukentėjusia – smurtautoja moterimi liko bute gal kokioms kelioms minutėms. Jis liko su sulaikytu vyriškiu, o M. R. nuėjo sulaikyti nukentėjusios smurtautojos – moters. Kai M. R. atėjo su sulaikyta moterimi, jie išvyko į policijos komisariatą. Kol jie buvo bute, tai nukentėjusi – smurtautoja, tik pastūmė su pečiu vaiko teisių atstovę, tačiau jokio konflikto daugiau prie jų su M. R., nebuvo, vieni kitų nestumdė, jokių smūgių vieni kitiems nesudavė ir kaip kitaip vieni prieš kitus nesmurtavo (2 t., b.l. 1-4).

Iš liudytojo M. Š. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), penktame aukšte. Iš matymo pažįsta kaimynus, gyvenančius bute adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jų vardų, pavardžių nežino. Tiksliai pamena datą, nes tuomet buvo jo sutuoktinė gimtadienis, tą dieną jis dirbo iš namų, kai išgirdo skambutį į buto duris. Kai atidarė buto duris, pamatė, kad už durų laiptinėje stovi vyriškis- kaimynas iš buto Nr. 17, kuris paprašė paskolinti telefoną, paaiškino, kad susipyko su savo antra puse, neranda savo telefono ir nori išsikviesti taksi. Jis telefono nedavė. Matė, kad yra praviros kaimyno buto durys, bute kambaryje stovėjo kaimynė, o netoli buto durų - pasimetusi kaimynės dukra. Jis pasakė: „negąsdinkite vaiko“, priėjo prie mergaitės ir ją apsikabino, o mergaitė apsikabino jį. Sugrįžęs į butą svarstė, kad gal reikėtų iškviesti policiją, begalvodama, kaip čia geriau pasielgti, grįžo prie savo buto durų, atidarė jas į laiptinę ir ten pamatė ateinančius greitosios medikus. Jis liko bute. Po kiek pasižiūrėjęs per buto lauko durų akutę pamatė, kad medikai išvedė mažametę kaimynės dukrą į laiptinę. Atsidaręs buto duris medikams pasiūlė, kad galbūt mergaitei geriau būtų pabūti pas jį bute, o ne laiptinėje. Medikai sutiko, todėl mergaitę nusivedė į butą. Buto duris paliko atidarytas, kad medikai ar policija bet kada galėtų užeiti į butą. Po kažkurio laiko išėjo į laiptinę pakalbėti su kaimyno antra puse – kaimyne. Šiai paklausus, kur dukra, jis pasakė, kad jo bute. Kaimynė paprašė jo, kad atiduotų vaiką, kai atvyks jos brolis arba mama. Panašiai praėjus pusvalandžiui nuo minėto pokalbio su kaimyne, pas jį į butą atvyko vaiko teisių pareigūnės, kurios prisistatė, parodė savo darbo pažymėjimus. Viena jų buvo vyresnio amžiaus, o kita jaunesnio. Apie ką tiksliai kalbėjo su vaiko teisių pareigūnėmis, nepasakys. Ant vaiko teisių pareigūnių veido ar kitų kūno vietų jokių sužalojimų nepastebėjo, o minėtos moterys nieko nepasakojo (jis to nepamena), kad jas būtų kas sužalojęs. Atsimena, kad abi moterys kažką pasakojo, kalbėjo apie konfliktą su kaimynu ar kaimyne, tačiau vėlgi apie tai, koks tai konfliktas buvo, neužfiksavo. Kas tą dieną įvyko pas kaimynus bute Nr. 17, jis nematė, negirdėjo ir nežino (1 t., b.l. 191-194).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame daugiabučiame penkių aukštų gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Butas nepažymėtas skaičiais ir randasi pro daugiabučio namo rytinėje pusėje esantį įėjimą patekus į namo pirmąją laiptinę, užlipus laiptais, penktajame aukšte, dešinėje pusėje. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 37-44).

Iš apžiūros (Bodycam vaizdo ir garso įrašų) protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai, esantys aplankuose Nr. 9714 ir Nr. AE 72. Aplanke Nr. 9714 esantys vaizdo ir garso įrašai: 2021_0818_120454_014.MP4, 2021_0818_123823_015.MP4, 2021_0818_124324_016.MP4, 2021_0818_124823_018.MP4,2021_0818_125821_019.MP4,2021_0818_130320_020.MP4, 2021_0818_133522_022.MP4, peržiūrėti, tačiau neaprašyti, nes juose nėra ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos. Peržiūrint vaizdo ir garso įrašą 2021_0818_133021_021.MP4 fiksuota, kad kairiame kampe matyti užrašas „PNV_619714 2021/08/18 13:30:01, matyti laiptinė ir girdisi šnopavimas, panašus į garsą žmogaus, kai aukštai lipa laiptais. Tolumoje girdisi moters balsas (L. K.), kuris šaukia „policininkas“. Vaizdas laiptinėje pradeda judėti greitai, galimai asmuo, pas kurį yra vaizdo kamera, lipa greitai laiptais. Girdimas vyro balsas, kuris sako: „kur tuojau, kuriame bute“. Moters balsas (L. K.) tolumoje šaukia: „prašau ateiti“. Vyriškas balsas sako: „ateinu ateinu“. Garso ir vaizdo įraše girdimas moters balsas (L. P.), kuris sako „jinai agresyvi, stumdė atėmė telefoną“, po to, pabaigus šiam balsui kalbėti, pasigirsta kitas moters balsas (L. K.), kuris sako: „stumdė, atėmė iš manęs telefoną ir dar papurtyt grasino ir dabar pasikalbėsim kitą dieną". Vyriškas balsas sako: „gerai vsio“. Tada girdimas moters balsas, kuris sako „tiesiog provokuoja“. Vyriškas balsas sako: „užsirakinkit namus, važiuosit su mum vis tiek“. Moters balsas (R. B.) sako: „nevažiuosiu aš niekur, nevažiuosiu aš niekur“. Vyriškas balsas: „reikės, važiuosit“. Moters balsas (R. B.): „jos puola jos pačios puola, kiek galima“. Vyriškas balsas: „užsirakink namus“. Moteriškas balsas (R. B.): „bet jos puola“. Vyriškas balsas: „užrakink namus“. Moters balsas (R. B.): „o jūs suprantat, ką jūs sakot“. Vyriškas balsas: „reikės su mum važiuot, smurtas artimoj aplinkoj buvo". Moters balsas (R. B.): „kaip man smurtas artimoj, nu palaukit, nu“. Vyriškas balsas: „o ko čia laukt“. Moteriškas balsas (R. B.): „jos pačios puola, ar jos nesupranta, kaip jūs dirbat savo darbą, galit apsirengt“. Vyriškas balsas: „apsirenk“. Moteriškas balsas (R. B.):„nu tai nežiūrėkit ačiū“. Vyriškas balsas: „nežiūriu“. Moteriškas balsas (R. B.): „pačios atstoję provokuoja, nu tai kaip galima (nesuprantamas tekstas), aš nesuprantu, atstoję pačios provokuoja, ne blet aš kalta, atsiprašau, kad keikiuosi“. Vyriškas balsas: „tai dėl ko susipykot jūs“. Moteriškas balsas (R. B.): ,,dėl jo tų kurvų“. Toliau aprašyti vaizdo įrašą yra netikslinga, nes jame nėra reikšmingos ikiteisminiam tyrimui informacijos. Aplanke Nr. AE 72 esantys vaizdo ir garso įrašai: 2021_0818_120459_011.MP4, 2021_0818_123828_012.MP4, 2021_0818_124328_013.MP4, 2021_0818_124827_015.MP4, 2021_0818_125825_016.MP4, 2021_0818_130324_017.MP4 peržiūrėti, tačiau neaprašyti, nes juose nėra ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos (2 t., b.l. 22-24).

Iš specialisto išvados Nr. G717/2021(05) matyti, kad kairio riešo minkštųjų audinių sumušimas ir raiščių patempimas L. K. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021-08-18. L. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas L. K. galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. E. B. veiksmai sukėlė L. K. fizinį skausmą (1 t., b.l. 93).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (I skyriaus 2 punkte) matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas tiesiogiai pavaldus patarėjui. Aprašymo III skyriaus 5 punkto 5.1 papunktyje nurodyta pagrindinė šio valstybės tarnautojo veiklos srities specializacija: ,,reagavimas į pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir prašymų nagrinėjimas, vaiko teisių užtikrinimas, vaiko situacijos vertinimas“ (1 t., b.l. 128-132).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vidaus tvarkos taisyklių matyti, kad Tarnyboje nustatyta 40 val. trukmės penkių dienų darbo savaitė su dviem poilsio dienomis. Pirmadienį-ketvirtadienį Tarnybos darbo laiko pradžia - 8 val., darbo laiko pabaiga - 17 val., penktadienį darbo laiko pradžia - 8 val., darbo laiko pabaiga - 15.45 val. Šeštadienis ir sekmadienis - poilsio dienos. Pietų pertraukos trukmė - 45 min. (nuo 12 iki 12.45 val., išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautojui ar darbuotojui yra nustatytas ne visas darbo dienos arba savaitės darbo laikas, nustatytas atskiras valstybės tarnautojo ar darbuotojo darbo grafikas) (2 t., b. l. 134-144).

Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021-11-12 rašto Nr. 7SD-7142 matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. apie 12.56 val. iš VVTAĮT Vilniaus VTAS koordinatoriaus specialiuoju telefonu per ,,FleetComplete“ programėlę gauta užduotis nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra neblaivūs tėvai, abu mušasi, yra mažametis vaikas, įvykio vietoje laukia pareigūnai. Skyriaus specialistėms L. K. ir L. P. nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo mažametės įstatyminė atstovė R. B. ir policijos pareigūnas. Išsiaiškinta, kad mergaitė nuvesta pas kaimynus šalia esančiame bute. R. B. buvo agresyviai ir priešiškai nusiteikusi atvykusių vaiko teisių apsaugos specialisčių atžvilgiu. Situacijos eigoje R. B. agresyvėjant, kai ji nepraleido specialisčių išeiti, griebė vienai iš specialisčių už rankų ir atėmė telefoną, buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Tą pačią dieną, išklausius mažametės nuomonę, buvo priimtas sprendimas mažametę apgyvendinti pas budinčią globėją. Mergaitė nuvežta pas budinčią globotoją. Po kurio laiko atvykus nepilnametės močiutei į VVTAĮT Skyrių Panevėžio mieste ir išreiškus pageidavimą pasirūpinti anūke, nurodžius, kad su anūke sutaria, nuspręsta mergaitę laikinai apgyvendinti močiutės namuose (1 t., b. l. 149-151).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022-01-18 raštu Nr. 7SD-470 pateiktoje Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą kopijoje, Vaiko laikino apgyvendinimo akto kopijoje matyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius fiksuota ir nukentėjusiosios L. K. bei liudytojos L. P. tyrimui pateikta (nurodyta) su byloje tiriamu įvykiu susijusi informacija (1 t., b.l. 151-164).

Kaip matyti, kaltinamoji R. B. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudodama fizinį smurtą trukdė atlikti tarnybines pareigas ir pasipriešino jas vykdančiai valstybės tarnautojai - pagal pranešimą į jos namus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo atvykusiai Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei L. K., pastarajai padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą bei tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šie jos parodymai sutampa su nukentėjusiosios L. K., taip pat liudytojos L. P. duotais parodymais, apžiūrų protokolų duomenimis ir specialisto išvada, kuri patvirtina, jog R. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, o nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamosios kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Taigi, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamoji R. B. 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 12.56 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudodama fizinį smurtą trukdė atlikti tarnybines pareigas ir pasipriešino jas vykdančiai valstybės tarnautojai - pagal pranešimą į jos namus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo atvykusiai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresniajai specialistei L. K., o būtent nukentėjusiajai sprendžiant dėl R. B. mažamečio vaiko laikino apgyvendinimo, siekiant užtikrinti mažametei saugią aplinką, jos teises ir geriausius interesus, ji būdama agresyviai ir priešiškai nusiteikusi, liepė nukentėjusiajai L. K. dingti iš jos namų ir, eidama pro L. K., šią pastūmė, po to iškėlė L. K. prieš veidą abi rankas, pasakydama: „nori, va dabar aš tave paimsiu ir patampysiu“, po to tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, L. K. bandant paskambinti mobiliojo ryšio telefonu ir išsikviesti policijos pareigūnų pagalbą, pagriebė L. K. už rankų, pastūmė ir sukdama nukentėjusiosios kairės rankos riešą, atėmė L. K. iš rankų mobiliojo ryšio telefoną, padarydama nukentėjusiajai kairio riešo minkštųjų audinių sumušimą ir raiščių patempimą – nežymų sveikatos sutrikdymą bei tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nėra abejonių, kad R. B. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, jai sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Akivaizdu ir tai, kad atlikdama kaltinime nurodytus veiksmus kaltinamoji suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamosios atlikti smurtiniai veiksmai prieš savo, kaip valstybės tarnautojos, funkcijas vykdžiusią nukentėjusiąją teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Kadangi kaltinime nurodytos aplinkybės apie kaltinamosios apsvaigimą nuo alkoholio į BK 286 straipsnio sudėtį neįeina, jos iš kaltinimo šalintinos ir vertintinos tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių kontekste.

Kaltinamosios R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismui buvo pateiktas kaltinamosios ir nukentėjusiosios pasirašytas bendras prašymas dėl bylos nutraukimo joms susitaikius (2 t., b.l. 169). Teismo posėdžio metu tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji patvirtino susitaikę, dėl žalos atlyginimo susitarę. Atsižvelgiant į tai bei į kitas aplinkybes, prokurorė taipogi prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, jai su nukentėjusiąja susitaikius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalis dar numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Šioje byloje kaltinamoji R. B. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji yra neteista, administracine tvarka bausta, netekėjusi, turi ir augina vieną mažametį vaiką, šiuo metu nedirba, bet yra registruota Užimtumo tarnyboje. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriaus medicininiame pažymėjime nurodyta, kad skyriuje duomenys apie kaltinamąją yra nuo 2009 m., diagnozė: F43.2 (adaptacijos sutrikimai) (2 t., b.l. 42), tačiau pagal specialisto išvadą Nr. 97TPK-308/2021 – jai netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi byloje nėra duomenų apie lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti veiksmų reikšmę ir juos valdyti (2 t., b.l. 55).

Kaip matyti, kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš įvykio aplinkybių matyti, kad R. B. veikė paveikta emocijų bei pavartoto alkoholio, kas rodo, kad veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nors nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, tačiau ji nesukėlė didelės žalos. Kaltinamoji teisme parodė besigailinti dėl savo elgesio, nukentėjusiosios atsiprašė, su nukentėjusiąja susitaikė. Nukentėjusioji L. K. teismo posėdžio metu taipogi patvirtino susitaikiusi su kaltinamąja.

Visos aukščiau nurodytos, byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog kaltinamoji R. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, manyti priešingai nesąlygoja jokie byloje esantys objektyvūs duomenys.

Byloje buvo pareikšti du civiliniai ieškiniai: 1) Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 38,12 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiosios L. K. gydymo išlaidas (1 t., b. l. 106-118); ir 2) nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121-124).

Kadangi kaltinamoji teismui pateikė kvitą, patvirtinantį 38,12 Eur žalos atlyginimą Panevėžio teritorinės ligonių kasai (2 t., b.l. 178), be to, gautas ir pačios Panevėžio teritorinės ligonių kasos pranešimas apie civilinio ieškinio atsisakymą kaltinamajai atlyginus žalą (2 t., b.l. 185), procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ikiteisminio tyrimo metu pareikšto 38,12 Eur civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nutrauktinas.

Dėl nukentėjusiosios L. K. civilinio ieškinio, kurį nukentėjusioji teisme sumažino iki 300 Eur neturtinės žalos, pažymėtina, kad teismui buvo pateiktas rašytinis kaltinamosios ir nukentėjusiosios pasirašytas susitarimas, kuriuo R. B. įsipareigojo atlyginti 300 Eur neturtinę žalą L. K. per tris mėnesius, kas mėnesį sumokant jai po 100 Eur (2 t., b.l. 169). Atsižvelgiant į šias aplinkybes minėtas susitarimas tarp nukentėjusiosios bei kaltinamosios tvirtintinas kaip civilinio ieškinio išsprendimo būdas. Teismas pažymi, kad nurodytos sumos sumokėjimo būdą pasirenka pati kaltinamoji (sumokėdama nukentėjusiajai tiesiogiai ar pavedimu, galima – tarpininkaujant gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienęi ar probacijos tarnybai (per jas ar tiesiogiai iš nukentėjusiosios sužinant jos sąskaitą).

Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamoji R. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą, jai su nukentėjusiąja L. K. susitaikius, o baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismui nusprendus taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. B. atžvilgiu.

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajai skirti vieną baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamus darbus, juos įpareigojant atlikti per 4 mėnesius. Pati kaltinamoji nurodė sutinkanti, esant būtinybei, atlikti nemokamus darbus.

Pagal BK 67 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos LR bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Šiuo atveju įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į padaryto nusikaltimo pobūdį, taip pat kaltinamosios posėdžio metu išreikštą sutikimą dėl neatlygintinų darbų atlikimo, teismas sprendžia, kad nubaudimo tikslams įgyvendinti bei teisės pažeidimų prevencijai užtikrinti šiuo atveju yra būtinas ir proporcingas prokurorės kaltinamajai taikyti prašomos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, todėl kaltinamajai skirtini 40 valandų nemokami darbai, juos įpareigojant atlikti per 4 mėnesius (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis). Teismo vertinimu, nemokamų darbų paskyrimas šioje byloje neprieštarauja teismų praktikai.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3 dalimi, 70 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos įpareigojant atlikti per 4 (keturis) mėnesius.

Patvirtinti nukentėjusiosios L. K. ir kaltinamosios R. B. 2022 m. balandžio 4 d. rašytinį susitarimą kaip civilinio ieškinio išsprendimo būdą, kuriuo R. B. įsipareigojo atlyginti 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinę žalą L. K. per tris mėnesius, kas mėnesį sumokant jai po 100 Eur (vieną šimtą eurų).

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. B., kad tuo atveju, jeigu ji būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Rita Dirkė