Kauno apygardos teismo nutartis

2011-08-24 · Byla Nr. ATP-315-508/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-24
Bylos Nr.
ATP-315-508/2011
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00759-2011-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Egidijus Jonas Grigaravičius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-315-508/2011Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00759-2011-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarimo B. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-05-25 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir analizės grupės specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą B. B. už tai, kad ji 2011 m. gegužės 10 d. apie 17.09 val. Alytuje, Lauko gatvėje, ties 5 namu, vairuodama V. R. priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, važiavo iš stovėjimo vietos, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį automobilį Audi 100, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. M. ir jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 14, 33 punktų reikalavimus. Tuo ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. nutarimu B. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 1000 Lt baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 4000 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir galutinė nuobauda paskirta – 4000 litų bauda. Teismas nustatė, jog B. B. kaltę patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų V. N., E. J. ir K. B. tarnybiniai pranešimai, fotolentelės, V. M., E. P., V. R., E. N., A. R. ir D. G. paaiškinimai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai ir kiti dokumentai.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi ištaisė Alytaus rajono apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A.2.6.-917-319/2011 priimto nutarimo aprašomojoje dalyje rašymo apsirikimą – pažeidimo padarymo datą vietoje 20 m. gegužės 25 d. apie 17.09 val. nurodant 2011 m. gegužės 10 d. apie 17.00 val.

Šalies argumentai

B. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-06-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Anot apeliantės, jai dviem nutarimais paskirta 8000 litų nuobauda yra itin griežta ir jos sumokėti neturi galimybės, nes yra bedarbė, viena augina mažametę dukrą ir pragyvena tik iš socialinių pašalpų. Skundo autorės nuomone, ji dėl teisinio neišprusimo nesuprato, kad dėl dviejų automobilių apgadinimo neteisingai buvo surašyti du atskirti administracinio teisės pažeidimo protokolai, nes automobilių Audi 100 ir Toyota Previa apgadinimas yra vienas tęstinis pažeidimas. Kadangi ji nepajuto kaip apgadino pirmą automobilį, todėl važiavo toliau ir tik apgadinusi antrą automobilį sustojo. Dėl ko, turėjo būti surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Anot apeliantės, surašyti protokolai neatitiko ATPK 260 str. keliamų reikalavimų, nebuvo atskleista visa pažeidimo esmė, nors protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kurio pagrindu formuojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taip pat teismas nagrinėdamas bylą pažeidė LR ATPK 280 str. 2 p. nuostatas bei jos neapklausė. Dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo protokolai yra su akivaizdžiais trūkumais, tai teismas bylas turėjo grąžinti Alytaus apskrities VPK tinkamam protokolų paruošimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

B. B. skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Remiantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.

Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog nors pareiškėja prisipažino apgadinusi automobilius, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pašalinti byloje esančius prieštaravimus, užfiksuotus policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir įvykį mačiusių asmenų paaiškinimo bei B. B. paaiškinime. Asmens kaltės pripažinimas turi būti patvirtintas ir kitais objektyviais įrodymais.

ATPK 283 straipsnyje numatyta, kad tik pradėjus nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialaus organo posėdžio pirmininkas arba bylą nagrinėjantis pareigūnas paskelbia, kokia byla bus nagrinėjama, kas traukiamas administracinėn atsakomybėn, išaiškina dalyvaujantiems nagrinėjant bylą asmenims jų teises ir pareigas. Po to paskelbiamas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Posėdyje išsprendžiami prašymai, išklausomi dalyvaujantys nagrinėjant bylą asmenys ir ištiriami įrodymai. Minėti procesiniai veiksmai turi atsispindėti teismo posėdžio protokole (ATPK 285 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.

Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti pareiškėjos nurodytų argumentų pagrįstumą. Neaišku, ar pareiškėjai buvo suteikta reali galimybė paaiškinti bylai teisingai išspęsti reikšmingas aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo medžiagoje yra policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 5-9, 10, 11, 12), tačiau policijos pareigūnai, fiksavę įvykio aplinkybes ir tiesiogiai dalyvavę įvykyje, pirmosios instancijos teismo nebuvo apklausti, nors vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia, atsižvelgiant į neaiškias įvykio aplinkybes. Taip pat nebuvo apklausti ir įvykį matę asmenys (b. l. 14). Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais policijos pareigūnų ir kitų asmenų susijusių su šiuo eismo įvykiu, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai.

Atsižvelgiant į nurodytus procesinius pažeidimus, B. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

B. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius