- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2-436-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01412-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Vigintas Višinskis, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Euroapotheca“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-2351-585/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euroapotheca“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“ dėl neteisėto žymens „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ naudojimo nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Euroapotecha“ nurodė, kad 2015 m. spalio 12 d. pateikė paraiškas Valstybiniam patentų biurui dėl žymenų ,,Dabar senjorais norės būti visi“ ir ,,Dabar ... norės būti visi“ įregistravimo prekių ženklais. Pateiktu ieškiniu ieškovė UAB „Euroapotheca“ prašė uždrausti atsakovei UAB „Nemuno vaistinė“ naudoti žymenį „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ vaistinių veikloje. Ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė, pažeisdama Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktą, savo komercinėje veikloje neteisėtai naudoja žymenį „Dabar Camelia klientais norės būti visi“, klaidinančiai panašų į ieškovei priklausančius žymenis.
Pateiktu ieškiniu ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nutraukti žymens „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ naudojimą reklamoje ir vaistinių veikloje. Ieškovės teigimu, ji pagrindė, kad atsakovė neteisėtai naudoja žymenį „Dabar Camelia klientais norės būti visi“, dėl ko yra klaidinama visuomenė ir daroma žala ieškovei, todėl pagal PŽĮ 50³ straipsnio 2 dalį yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą taip pat grindė ir tuo, kad atsakovės daromas pažeidimas yra tęstinis, sąlygojantis vartotojų klaidinimą, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neapribos atsakovės veiklos ir nereikš jos veiklos sustabdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovės UAB ,,Euroapotecha“ prašymą tenkino: įpareigojo atsakovę UAB „Nemuno vaistinė“ iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo nutraukti žymens „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ naudojimą savo veikloje.
Teismas sprendė, kad byloje pateiktų įrodymų užtenka preliminariai spręsti, kad atsakovė naudoja žymenį „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ savo veikloje, ieškovė žymenį „Dabar senjorais norės būti visi“ naudoja savo veikloje nuo 2014 metų, ieškovė Valstybiniam patentų biurui pateikė paraiškas registruoti šiuos žymenis prekių ženklais. Teismas nurodė, kad ieškinyje nurodytų žymenų preliminariai vertinamas panašumas, atsakovės veiklos pobūdis bei ieškovės naudojamų žymenų paraiškos registruoti 35¹ ir 44² klasėse pagal Vienos klasifikaciją padavimas leidžia spręsti, kad yra sąlygos pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nutraukti ginčo žymens naudojimą savo veikloje (PŽĮ 50³ str. 1 d. 2 p.). Teismo vertinimu, ieškovė, pateikusi paraišką Valstybiniam patentų biurui dėl žymenų registravimo prekių ženklais, turi teisę naudotis tais pačiais pažeistų teisių gynimo būdais, kokiais naudojasi prekių ženklų savininkas (PŽĮ 50 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde atsakovė UAB ,,Nemuno vaistinė“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nurodo, kad teismas nevertino ieškovės teisės reikšti ieškinį, todėl nepagrįstai konstatavo tikėtiną ieškinio pagrįstumą. Ieškovė savo teises gina kaip pareiškėja pagal PŽĮ, o ne kaip prekių ženklų savininkė, nes tokių teisių ji dar nėra įgijusi. Vadovaujantis PŽĮ 12 straipsnio 3 dalimi, ieškovės žymenims šiuo metu yra suteikta tik laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl teisių, numatytų PŽĮ 38 straipsnyje, galimo pažeidimo. Priešingas šios normos aiškinimas nepagrįstai išplėstų pareiškėjo teisių apsaugą ir prilygintų ją prekių ženklo savininko teisių apsaugai. Tokiu atveju laikinoji apsauga netektų teisinės reikšmės, nes neliktų skirtumo tarp įregistruoto priekių ženklo ir neįregistruoto žymens. Laikina teisių apsauga suteikia teisę tik įspėti dėl teisių galimo pažeidimo, o ,,tikroji“ teisinė apsauga suteikia teisę reikalauti taikyti teisių gynimo būdus (PŽĮ 50 str. 1 d.). Laikinosios teisinės apsaugos funkcija nesuteikia pagrindo prekių ženklo pareiškėjo teisių laikyti išimtinėmis, nes pareiškėjas prekių ženklo paraiškos stadijoje kitų asmenų atžvilgiu turi tik išskirtinę padėtį. Nepanaikinus skundžiamos nutarties ir esant situacijai, kai ieškovės paraiška nebus patenkinta, susiklostys tokia situacija, kai ieškovės gina tariamus savo interesus, kurių net neturi, nes šiuo metu ieškovė neturi išimtinių teisių į pateiktus registruoti prekių ženklus. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškinio tenkinimo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomas. Pažymi, kad skundžiama nutartimi laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės tenkintas ieškinio reikalavimas dar neišnagrinėjus bylos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Euroapotheca“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Pasak ieškovės, sistemiškai aiškinant PŽĮ, prekių ženklo paraiškos savininkui suteikta laikina teisinė apsauga suteikia teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises vienu iš PŽĮ 50 straipsnyje numatytų būdu. Prekių ženklo registracija ar net ženklo registracijos liudijimas nesukuria prekių ženklo savininkui išimtinių teisių į registruotą žymenį, tačiau tik patvirtina jų egzistavimo faktą, o teisės į prekių ženklą atsiranda nuo prekių ženklo paraiškos padavimo datos (PŽĮ 20 str. 3 d.). Prekių ženklo suteikiamos išimtinės teisės atsiranda nuo paraiškos padavimo datos ir pareiškėjas jomis gali naudotis kreipiantis į teismą. Negalima preziumuoti, kad pateikti registruoti prekių ženklai nebus įregistruoti ir dėl tokios prezumpcijos varžyti prekių ženklo savininko teisių į prekių ženklą. Atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui yra nereikšmingi, nes PŽĮ yra tiesiogiai įtvirtinta, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti užtikrintas ne tik teismo sprendimo įvykdymas, bet ir užkirsta galimybė atsirasti ar padidėti žalai, kuri daroma dėl galimo neteisėto naudojimosi prekės ženklu (PŽĮ 50³ str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo civilinėje byloje, kurioje ieškinio reikalavimai grindžiami PŽĮ įtvirtintų teisių pažeidimais.
PŽĮ 50³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Iš šios nuostatos matyti, kad esant pareikštam ieškiniui dėl PŽĮ įtvirtintų teisių gynimo, laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama ne tik galutinio teismo sprendimo įvykdymo, bet ir prevencinio tikslo – laikinos pažeidžiamų arba gresiančių, kad bus pažeistos, teisių apsaugos. Todėl atsakovės atskirojo skundo argumentas, jog nesant įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali kilti grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, negalėjo būti pritaikytos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovę nutraukti ginčijamo žymens naudojimą savo veikloje, yra neteisingas.
Kaip minėta, vadovaujantis PŽĮ 50³ straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos PŽĮ nustatytos teisės. Tam, kad tokį įtarimą sukeliantis pagrindas būtų realus, asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.
Pateiktame ieškinyje ieškovė prašo uždrausti atsakovei vaistinių veikloje naudoti žymenį „Dabar Camelia klientais norės būti visi“. Ieškinio faktinis pagrindas grindžiamas tuo, kad atsakovės naudojamas žymuo „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ yra klaidinamai panašus į ieškovės žymenis ,,Dabar senjorais norės būti visi“ ir ,,Dabar ... norės būti visi“. Teisę reikalauti uždrausti atsakovei naudoti žymenį „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ ieškovė grindžia tuo, kad ji yra pateikusi paraiškas registruoti prekių ženklais žymenis ,,Dabar senjorais norės būti visi“ ir ,,Dabar ... norės būti visi“, todėl, ieškovės teigimu, ji, vadovaudamasi PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turi teisę uždrausti kitiems asmenims be jos sutikimo naudoti klaidinančiai į įregistruotą prekės ženklą panašų žymenį.
Kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Šioje byloje ieškovė savo teises gina kaip pareiškėja, pateikusi paraišką įregistruoti žymenis prekių ženklais. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei ženklų ,,Dabar senjorais norės būti visi“ ir ,,Dabar ... norės būti visi“ registracijos liudijimai nėra išduoti. Pagal PŽĮ 12 straipsnio 3 dalį nuo paraiškos pateikimo dienos iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo datos ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl teisių, numatytų PŽĮ 38 straipsnyje, galimo pažeidimo. Šiuo atveju, kaip minėta, ieškovė teisę uždrausti atsakovui naudoti žymenį „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ grindžia PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu. PŽĮ 38 straipsnis įtvirtina įregistruoto ženklo savininko išimtinę teisę uždrausti be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti žymenis, apibūdintus PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp šalių iš esmės kilęs ginčas, ar ieškovė, turėdama laikiną žymenų ,,Dabar senjorais norės būti visi“ ir ,,Dabar ... norės būti visi“ teisinę apsaugą, suteikiančią teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl teisių, numatytų PŽĮ 38 straipsnyje, galimo pažeidimo, turi teisę, vadovaudamasi PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 50 straipsnio 1 dalimi, kreiptis pažeistų teisių gynybos, reikalaudama uždrausti kitam asmeniui naudoti į jos žymenį klaidinančiai panašų žymenį. Šis klausimas bus išspręstas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, o ne sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
Šioje proceso stadijoje kolegija, įvertinusi lyginamuosius žymenis, neturi pakankamo pagrindo spręsti, kad atsakovės naudojamas žymuo „Dabar Camelia klientais norės būti visi“ yra tikėtinai klaidinančiai panašus į ieškovės žymenis ,,Dabar senjorais norės būti visi“ bei ,,Dabar ... norės būti visi“. Preliminariai vertinant šių žymenų klaidinantį panašumą, matyti, kad žymenyse sutampantys žodžiai ,,dabar norės būti visi“ yra bendrinės reikšmės, o reikšminiai žodžiai, turintys identifikacinę funkciją, yra atitinkamai ,,Camelia klientais“ bei ,,senjorais“.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje neturi pakankamo pagrindo įtarti, kad buvo pažeistos ieškovės PŽĮ įtvirtintos teisės, kas sudarytų pagrindą taikyti ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Euroapotheca“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.