- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-17
- Bylos Nr.
- II-929-480/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pažeidėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr.: II-929-480/2010 4-62-3-00008-2009-4
2010 m. lapkričio 17 d.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, Mildai Bučnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Rimui Skidzevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 14 d. G. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis eidamas neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu, tamsiu paros metu, esant blogam matomumui, nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, neturėjo šviesą atspindinčių elementų, taip pat pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 48 ir 55.6 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. kovo 2 d. nutarimu G. B. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 3 dalyje ir 131 straipsnio 4 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė galutinę 650 Lt baudą.
Šalies argumentai
G. B. su priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2009 m. kovo 2 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti ( b.l. 3-4).
Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2009 m. vasario 14 d. vakare kartu su D. G. važiavo į tėviškę, juos vežė A. O., tačiau automobilis užstrigo pusnyje, todėl pareiškėjas nusprendė pėsčiomis eiti į Punios kaimą ir paprašyti pagalbos. Išėjęs į pagrindinį kelią, pasuko Punios kaimo link ir ėjo ne važiuojamąja dalimi, bet kelkraščiu dešine puse, buvo apsirengęs darbine striuke, ant kurios nugaros buvo ploni atšvaitai. Kiek paėjęs pagrindiniu keliu, jis pamatė ant kelio stovinčius žmones, o priešingoje kelio pusėje šalikelėje apvirtusi ant šono visureigį. Jis paklausė, gal ir jiems reikia pagalbos, tačiau ant kelio buvę 2 jaunuoliai ir 2 merginos pareiškėją apkaltino, jog dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis. Šie asmenys pradėjo jam grasinti, todėl pareiškėjas iš įvykio vietos nuėjo link Punios kaimo. Jis nuėjo pas V. L., ten dar išgėrė keletą stikliukų degtinės ir netrukus vos ne kieme jį sulaikė policijos pareigūnai.
Institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą ir priėmė nutarimą, įgaliotas atstovas su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Nukentėjusysis asmuo L. M. M. į teismo posėdį neatvyko. Raštu pateiktame paaiškinime nurodė ( b.l. 116), kad negali dalyvauti byloje, nes pagal studentų mainų programą mokosi Indijoje . Byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis ( b.l. 10-40) nustatyta, kad 2009-02-14 apie 22 val. 30 min. Alytaus rajone, kelio Antakalnis – Jieznas – Alytus – Merkinė 41,2 kilometre, tamsiu paros metu, esant blogam matomumui ir slidžiai kelio dangai, nukentėjusiojo L.M. M. vairuojamas automobilis Honda Element v.n. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavo į šalikelę ir apvirto. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, buvo apgadintas tik nukentėjusiojo tėvui priklausantis automobilis. Institucijos pareigūnai, tirdami eismo įvykio aplinkybes, padarė išvadą, kad įvykis įvyko dėl pareiškėjo kaltės, kuris ėjo neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu ir nevilkėjo liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, taip pat nesinešė šviečiančio žibinto. Dėl to nukentėjusysis L.M. M., vairuodamas automobilį Honda Element, pareiškėją per vėlai pastebėjo ir, vengdamas susidūrimo, pasuko automobilį į kairę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į šalikelę ir automobilis apvirto. Pėstysis (pareiškėjas), būdamas susijęs su šiuo eismo įvykiu, neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 48 p., 55.6 p. reikalavimus. 2009-03-02 Alytaus apskrities VPK Kelių policijos skyriaus įgalioto pareigūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 52-14-KP6-647/2009 pareiškėjas pagal ATPK 130 str. 3 d. nubaustas 650 Lt bauda, pagal ATPK 131 str. 4 d. (techninio suklydimo įtakoje nepagrįstai nurodyta šio straipsnio 1 dalis) nubaustas 130 Lt bauda ir galutinė subendrinta nuobauda buvo paskirta – 650 Lt bauda. Buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 str. 1 d. 5 p., atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
ATPK 130 str. 3 d. numato kitų eismo dalyvių, išskyrus vairuotoją, administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jie yra susiję, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
ATPK 131 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už pėsčiųjų nepaklusimą kelių eismo reguliavimo signalams, važiuojamosios kelio dalies perėjimą arba ėjimą ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus ir dviračius, važnyčiotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimą eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymą, o minėto straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės.
KET 48 punkte nurodoma, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.
KET 55. 6 p. draudžia pėstiesiems pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jeigu pėstieji yra susiję su juo.
Pareiškėjas neigia padaręs minėtus administracinius teisės pažeidimus, nurodydamas, kad eismo įvykio metu (kai nukentėjusiojo automobilis apvirto šalikelėje), jis dar nebuvo priėjęs įvykio vietos, todėl nukentėjusysis dėl jo veiksmų negaliojo nuvažiuoti į šalikelę. Kadangi su eismo įvykiu nebuvo susijęs, jis ėjo vienas, o pretenzijas pradėjo reikšti ir kaltinti eismo įvykio sukėlimu keturi žmonės, jis nuėjo toliau keliu pas pažįstamą prašyti pagalbos.
Administracinio teisės pažeidimo protokole G. B. nurodė, kad su jam inkriminuojamais pažeidimais sutinka (b. l. 5). Tos pačios dienos paaiškinime (b. l. 28-29) nurodė, kad jis ėjo dešiniąja važiuojamosios kelio dalies puse, apsivilkęs juodą striukę. Nurodė, kad pamatė kairėje kelio pusėje į griovį nuvažiavusį automobilį, jam prie jo priėjus, buvo apkaltintas, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, jam buvo grasinama smurtu, todėl jis išsigandęs nuėjo toliau keliu pas pažįstamą. Skunde pirmosios instancijos teismui jau nurodė, kad į griovį nuvažiavusį automobilį pamatė dar nepriėjęs iki pagrindinio kelio (b. l. 4), bet posėdžių metu šios aplinkybės nepatvirtino. 2009-05-11 teismo posėdyje G. B. paaiškino ( b.l. 64), kad išėjęs į pagrindinį kelią pamatė įvykį ir pasiūlė pagalbą. Nuo sankryžos iki įvykio vietos jis nuėjo apie 50 metrų. Minėta transporto priemonė (t.y. nuvažiavęs nuo kelio automobilis) jo nebuvo aplenkusi. 2010-11-08 teismo posėdyje paaiškino ( b.l. 123), kad eidamas dešine puse pagrindiniu keliu link Jiezno, negalėdamas pasakyti nueito nuo žvyrkelio atstumo, ant kelio pamatė 4 žmones ir kairėje kelio pusėje ant šono apvirtusį visureigį. Nuo žvyrkelio iki apvirtusio automobilio atstumas buvo gal 400-600 m. Institucijai, nagrinėjusiai administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiškėjas nenurodė ir neprašė apklausti liudytojais asmenų, kuriems žinomos bylos aplinkybės. Tik teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas liudytojais prašė apklausti D. G., V. L. ( b.l. 51), o vėliau ir A. O. (b.l. 63). Tačiau nei vienas iš minėtų liudytojų tiesiogiai paties eismo įvykio nematė ir eismo įvykio vietoje nebuvo. 2009-05-11 teismo posėdyje D. G. parodė ( b.l. 65), kad ji su Ogilba nuėjusi beveik iki pagrindinio kelio, pamatė stovinčius vietoje mašinos žibintus kai Blaževičius dar tik įsukinėjo į pagrindinį kelią. 2010-11-08 teismo posėdyje D. G. parodė, kad neradęs pagalbos pas vienus žmones, G. B. buvo sugrįžęs prie įklimpusio automobilio, o po to vienas vėl nuėjo link pagrindinio kelio ieškoti pagalbos. Po kelių minučių ji su Algiu (t.y. O.) taip pat ėjo link pagrindinio kelio. Pagrindiniu keliu B. ėjo į dešinę (matė jo siluetą). Pagrindiniame kelyje, jai į dešinę, matė priešingoje kryptyje, šalikelėje stovinčios mašinos šviesas. B. automobilio dar nebuvo priėjęs. Atsakinėdama į kitą klausimą minėta liudytoja nurodė, kad matė užpakalines šviesas, nes automobilis važiavo į dešinę. Liudytojas A. O. 2009-05-11 teismo posėdyje parodė, kad sutikęs pavežti B. su drauge G., iš Punios išvažiavęs į pagrindinę kelią Alytus -Jieznas ir nuvažiavęs apie 1 -1,5 km, pasukęs į žvyrkelį ir pravažiavęs apie 20-30 m. užklimpo. B. jie truputį palydėjo šis pasuko į dešinę Jiezno kryptimi, tada pamatė lyg stovintį automobilį link Punios sankryžos. B. dar nebuvo priėjęs įvykio vietos. Prie jų automobilis nesivertė. Kai B. išėjo į pagrindinį kelią, šviesos jau buvo. 2010-11-08 teismo posėdyje A. O. parodė ( b.l. 124-125), parodė, kad nepavykus išvažiuoti iš pusnies, B. ėjo ieškoti pagalbos, jie sankryžą priėjo trise ir išsiskyrė prie asfalto. Matėsi kažkokios šviesos, tačiau jis neatkreipė dėmesio, nepamena, ar matė automobilį. Gal pusvalandį pabuvęs prie įklimpusio automobilio, nusprendė grįžti namo. Liudytojas V. L. parodė, kad pas jį buvo atėjęs Gintas prašyti pagalbos, nes užklimpo mašina, bet jis atsisakė padėti, nes buvo išgėręs. Su Blaževičiumi lauke išgėrė dar kelis stikliukus ir išsiskyrė. Teismas pažymi, kad nuo eismo įvykio yra praėjęs nemažas laiko tarpas, todėl dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimuose galimi tam tikri netikslumai, tačiau esminių prieštaravimų negali būti. Pareiškėjo G. B. bei liudytojų D. G. ir A. O. parodymų analizės pagrindu daroma išvada, kad G. B. parodymai nėra nuoseklūs, liudytojai D. G. ir A. O. įvykio vietoje ar šalia jo nebuvo, šie liudytojai atsirado tik bylos nagrinėjimo metu ir tvirtina pareiškėjo skunde iškeltą versiją, jų parodymuose yra daug prieštaravimų, nėra nuoseklūs, D. G. yra G. B. draugė, o A. O.- geras pažįstamas. V. L. parodymuose duomenų apie eismo įvykį nėra, jis įvykiu nesidomėjo, o bylos medžiaga patvirtina, kad iš įvykio vietos G. B. toliau nuėjo keliu ir po kurio laiko prie sodybos buvo sulaikytas policijos. Nukentėjusiojo L. M. M. pozicija tiek iš karto po įvykio, tiek ir teisminio nagrinėjimo ( b.l. 51-53, 75-77) metu išliko nepakitusi -jis nuosekliai tvirtino, kad važiuodamas keliu, tamsiu paros metu dešinėje kelio pusėje pastebėjo tamsiai apsirengusį žmogų, kuris svirduliavo, pastarajam žengus žingsnį link kelio vidurio, siekdamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą į kairę, bet dėl sudėtingų eismo sąlygų automobilį pradėjo mėtyti, todėl ir nuvažiavo nuo kelio (b. 1. 26-27, 51-53). Šiuos nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtino ir kiti kartu automobilyje buvę asmenys G. J., T. V. ir D. L. (b. 1. 20-25, 52-53, 126-128). Teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, be to, juose užfiksuotą aplinkybę - kad jiems nuvažiavus nuo kelio prie jų priėjo eismo įvykį sukėlęs G. B., patvirtino ir pats kaltinamasis savo pirminiame paaiškinime, nurodęs, kad jam priėjus prie į griovį nuvažiavusio automobilio, ten buvę asmenys ėmė kaltinti jį eismo įvykio sukėlimu (b. l. 28). Minėti liudytojai patvirtino, kad keliu ėjo G. B., šią aplinkybę patvirtino ir pats G. B.. Liudytojų T. V., G. P. ir J. A. (abu policijos pareigūnai) parodymais (b.l. 127-129) nustatyta, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, kartu su jais T. V. pagal matomus pėdsakus važiavo pagrindiniu keliu link Punios, pasuko į šalutinį kelią, pastebėjo sodybą, po sodybos kiemą vaikščiojantį žmogų, T. V. atpažino G. B., o policijos pareigūnams jį sulaikius ir atvežus į įvykio vietą – jį atpažino ir kiti apvirtusiu automobiliu važiavę asmenys. Liudytojai-policijos pareigūnai G. P. ir J. A. patvirtino, kad atvykus į įvykio vietą, prie apvirtusio automobilio buvę žmonės paaiškino situaciją, o ji yra analogišką L.M. M., G. J., T. V. ir D. L. parodymams. Ką aiškino G. B. pareigūnai nepamena. G. B. motyvai ir liudytojų D. G. bei A. O. parodymai, prieštarauja minėtiems įrodymams, todėl atmestini ir vertintini: G. B. –kaip bandymas išvengti atsakomybės, o liudytojų D. G. ir A. O. – kaip bandymas padėti draugui išvengti administracinės atsakomybės. Visi byloje apklausti asmenys vienareikšmiai parodė, kad eismo įvykio metu oro sąlygos buvo blogos, mažas matomumas. Duomenų, kad G. B. vilkėjo drabužius ar buvo prie jų prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomus šviesą atspindinčius elementus, byloje nėra.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, darytina išvada, kad už KET reikalavimų pažeidimą G. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą. Nuobauda paskirta pagal įstatymą, institucijos, turinčios teisę spręsti šios kategorijos bylas. Administracinės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. turėjo galiojančią nuobaudą, paskirtoji 650 Lt bauda yra tinkamai individualizuota, ATPK 30 str., 30² str. reikalavimai nepažeisti.
Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, skundas atmestinas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 dalies 1 punktu, teisėja
n utaria:
Skundo netenkinti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus įgalioto pareigūno 2009 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. F077111, kuriuo G. B. pagal ATPK 130 str. 3 d. nubaustas 650 Lt bauda, pagal ATPK 131 str. 4 d. nubaustas 130 Lt bauda ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta – 650 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.